Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Kokiais būdo bruožais pasižymi šventi žmonės

Šventųju šlovė. Ištrauka iš Svamio Šivanandos knygos Dieviškoji palaima

ĮVADAS

Šventasis yra dievas žemėje. Jam visas pasaulis yra vienodas. Jam auksas ir akmuo yra vienodi. Jam malonumas ir skausmas yra vienodi.

Šventasis gyvena Dieve. Jis realizavo Dievą. Jis žino Dievą. Jis kalba apie Dievą. Jis rodo kelią į Dievą. Jis yra apsvaigęs nuo Dievo. Jis yra pats Dievas. Jis yra vienas su Dievu.

Šventieji yra Dievo atstovai žemėje. Dievas apreiškia patį save šventajame Jo pilnoje šlovėje, begalinėje galioje, išmintyje ir palaimoje.

Šventieji pastato kopečias piligrimams į Dievo šventovę. Ten, kur šventieji ir išminčiai pasilieka bent pusę sekundės, tuomet ir ten yra tokios šventos vietos, kaip Varanasis, Prayag ir Brindavan.

Šventasis yra palaiminimas žemėje. Šventieji yra gyvi religijos simboliai ir yra tikrieji žmonijos geradariai. Per visą istoriją šventieji atliko milžinišką dalį išsaugodami pasaulyje dvasines vertybes.

Šventasis yra dvasinis valytojas. Jis naudodamas atsidavimo ir žinojimo (išminties) muilą pašalina pasauliečių žmonių nuodėmių dėmes. Jam būnant, žmogus tampa šventas.

Tuo momentu, kai protas galvoja apie išminčių, tą pačią akimirką visi blogi potraukiai-troškimai, žemutinės (primityvios) aistros yra nustumiamos į šoną. Meditacija į šventųjų gyvenimą prilygsta šventųjų draugijai. Jų mokymų studijavimas yra lygus šventai (jo) draugijai.

Galvoti apie šventuosius, gyventi jų draugijoje, turėti gerą fortūną gauti jų palaiminimus – tai nuplauti save tyrumo, įkvėpimo ir dieviškosios sąmonės lietumi.

ŠVENTOJO PRIGIMTIS

Šventasis yra laisvas nuo aš ir mano. Jis laisvas nuo geismo, pykčio ir godumo. Jis myli visas būtybes kaip patį Save. Jis neturi troškimų ir yra gailestingas. Jis sako tiesą ir tarnauja visiems. Jis visada medituoja į Viešpatį. Jis nekalba blogai apie kitus. Jis mato vienodai. Jis mato Devi arba Motiną visose moteryse. Jis visuomet linksmas ir taikus (ramus). Jis giedodamas šlovina Viešpatį. Jis turi dieviškasias žinias. Jis yra bebaimis ir dosnus. Jis niekada neprašo, bet duoda. Jis yra didus ir didingos sielos. Toks yra retas visame pasaulyje. Jis nelengvai randamas. Jis gimsta ne visur.

Meilė yra pats šventojo kvėpavimas. Gailestingumas (atjauta) yra jo prigimtis. Jo širdis perpildyta atjautos. Jis nežiūri į kitų kaltę (klaidas). Jis už blogį atsilygina geru ir laimina tuos, kurie jį keikia.

Išminčiaus širdis yra meilės ugnis ir jo visa esybė trokšta pakylėti kenčiančią žmoniją. Jis visiškai pamiršta save ir gyvena dėl kitų gerovės.

Šventasis mato visą pasaulį kaip savo asmeninės sielos projekciją. Išminčius įvairovėje mato vienovę. Jis tampa vienas (susilieja) su visu pasauliu.

Išminčius yra jaunas tarp jaunimo, pagyvenęs tarp vyresnių, drąsus tarp drąsių, vaikas tarp vaikų. Jis jaučia skausmą ir kančią tarp tų, kurie kenčia.

ŠVENTOJO GYVENIMAS

Šventojo gyvenimas yra paprastas ir traukiantis. Jis pilnas malonės. Metodiškas. Šventasis visada yra geros nuotaikos. Jis nežino jokių gyvenimo problemų. Jam gyvenimas yra džiaugsmas. Jis nepatiria kančių išbandymo. Jis bebaimis. Joks karalius nėra aukščiau jo.

Šventojo gyvenimas yra visada tylus, apsuptas ramybės, vienatvės ir atsitapatinimo. Jis yra nepaliečiamas pasaulio pokyčiams. Joks išorinis įvykis negali išvesti jo iš pusiausvyros. Jis sutelktas į savo pačio Atmaną ar Absoliučią Sąmonę.

Išminčius yra neturintis troškimų, todėl jis visuomet laimingas. Karalius turi viską, todėl jis yra laimingas. Tačiau išminčiaus laimė yra begalinė, nes jis gyvena jo pačio Atmane, Brahmos Palaimos vandenyne. Karalius yra pilnas baimių ir rūpesčių. Jis bijo, kad vieną dieną jo priešai nugalės jį, todėl jis neturi ramybės ir yra nelaimingas (liūdintis).

Išsilaisvinusio išminčiaus laime nėra jusliniai malonumas. Tai Atmos Aš-palaima. Jis mėgaujasi visu pasauliu vienu metu, kaip Pačiu Savimi visuose objektuose. Jo laimė nėra laiko ribose. Tai transcendentinė palaima.

Pats išminčius yra tikrai turtingas. Multimilijonieriai, kurie turi potraukių ir troškimų, yra elgetos. Šventasis pranašesnis už imperatorių, už Indrą, dangaus Valdovą.

Išminčius prabudo nuo gyvenimo sapno. Jis džiaugiasi amžina palaima. Šviečiančiam išminčiui pasiduoda visas pasaulis.

IŠMINČIUS NETURI BŪTI GENIJUS

Išminčius juda tarp vyrų, bet jis nėra matomas visų vyrų. Jie palaiko jį įprastu žmogumi.

Tik išminčius gali pažinti išminčių. Kartais jis pasirodys kaip Sarvadžna, viską žinantis. Kartais jis atrodys kaip Adžnani, neišmanantis žmogus. Jis žino, kada elgtis kaip Brahma ništha ir kada elgtis kaip kvailiu. Neteiskite jo. Jeigu kreipsitės į jį su tinkama Bhava su tikėjimu, atsidavimu ir dvasiniu troškuliu, jis perduos jums aukščiausias žinias. Jeigu prieisite prie jo turėdami blogus motyvus, jis elgsis kaip pamišęs ir jūs būsite apgauti. Jūsų praradimas bus didelis.

Brahma džnani arba išsilaisvinęs išminčius neturi būti genijus. Jis neturi būti iškalbingas kalbėtojas, oratorius, paskaitų vedėjas ar profesorius. Tačiau jis ramus, surinktas, subalansuotas. Jis nekalbus ir tylus. Jis turi ramybę ir subalansuotą protą. Jis vienodai mato. Jis turi Samata ir Sama-drišti. Jis yra Mauni, Maha Mouni ir Muni. Jis turi dievišką išmintį ir intuityvų žinojimą. Jam esant išnyksta visos abejonės.

ŠVENTIEJI NETURI KASTOS

Tarp šventųjų ir išminčių nėra kastų. Išminčius yra kaip liūtas išėjęs iš narvo, laisvas nuo kastų, tikėjimo (įsitikinimų), profesijos, tradicijos ir raštų. Nežiūrėkite į šventųjų ir išminčių kastą. Naudos negausite. Jūs negalite įsisavinti jų dorybių. Aukštesnėje religijoje nėra nei kastos, nei tikėjimo (įsitikinimų). Kurpiai, audėjai ir neliečiamieji tapo geriausiais šventaisiais.

Nėra jokio realaus skirtumo tarp Krikščionių mistiko ir Induizmo šventojo. Jų posakiai niekada neprieštarauja (vieni kitiems). Šventųjų žinutės yra iš esmės vienodos. Jie visada buvo kvietimas žmonėms atrasti Aš Išmintį arba Atmaną.

IŠMINČIAI SKIRIASI SAVO ELGESIU

Visų išminčių žinios yra vienodos, tačiau jų elgesys skiriasi. Šri Vasištha buvo Karma-Kandi Jis darė Havaną (ritualus) ir aukojimus. Radža (karalius) Džanaka buvo Bhogis. Jis valdė. Jis mėgavosi karališkai malonumais. Dattatrėja buvo klajoklis. Jis buvo Avadhuta, nuogas Fakyras. Kakabhusundhi buvo Jogas. Kai kurie netgi susituokia.

Išminčiai kaip Dattatrėja ir Jadabharata laimingai klajoja aplinkui. Jie neturi nei kambarių, nei drabužių. Visi dvilypumai (dualumai) išnyko. Jie negali dirbti dėl pasaulio gerovės, kaip Radža Džanaka ir Šri Šankara. Bet jų buvimas pakylėja žmones.

Kitas išminčių tipas yra geranoriškas išminčius – kaip Radža Džanaka ir Šri Šankara – kuris dirba pasaulio gerovei. Jis atjaučia visus. Jis rašo knygas, veda pamokas, steigia Vienuolynus ar Ašramus. Jūs galite paklausti: „Kuris iš dviejų rūšių yra pranašesnis?“ Atsakymas: „Abu yra tame pačiame lygyje“.

IŠMINČIUS NĖRA SAVANAUDIS

Neišmanantys žmonės sako: „Išminčius bando atlikti Savęs realizaciją. Jis be galo savanaudis. Jis nenaudingas visuoenei. Tai rimta klaida. Išminčius yra geranoriškiausias supermenas. Jis be galo malonus ir atjaučiantis. Jis iš karto pakylėja visus su juo bendraujančius asmenis. Be to, jis atlieka Sakti-sanchar per jo Divya-Drishti. Jis randa nusipelnusius žmones ir pakylėja juos per Sankalpa Sakti, net išlikdamas oloje ar Kutire tolimuose Himalajuose.

Džnanis nėra savanaudis žmogus, kaip galvoja pasauliečiai žmonės. Jo dvasinės vibracijos išvalo visą pasaulį. Jo gyvenimas yra pavyzdinis ir pakylėja. Jis suteikia viltį ir skatina kitus žengti dvasiniu keliu. Jis yra vienintelis mylintis žmoniją. Jis kiekviename jaučia Dievo buvimą. Jis myli savo kaimynus, kaip patį save. Džnanis atlieka tikrą nesavanaudišką tarnystę tik tada, kai jaučia Dievo buvimą visose būtybėse. Jis yra tikras altruistas ir humanitaras.

NETEISKITE ŠVENTOJO

Negalite taikyti pasaulietinio kriterijaus šventųjų didybei matuoti. Neuždėkite ant jų defektų dėl savo piktos akies. Jūs negalite vertinti jų nuopelnų.

Brahma-nishtha yra kaip ugnis. Jie gali vartoti bet ką. Pats jų prisilietimas viską išvalo. Jie yra už gėrio ir blogio ribų, jie patys yra aukščiausias gėris. Nemėgdžiokite jų veiksmų. Jų veiksmai yra keisti ir paslaptingi Jie yra už jūsų intelekto ribų. Jeigu įvykdysite vagystę ir pasakysite: „Ar Krišna nepavogė sviesto?“ Būsite beviltiškai sužlugdytas. Krišna mažuoju pirštu pakėlė Govardhanos kalvą. Ar galite iš visų jėgų pakelti bent didelį akmenį su visa jūsų jėga? Sekite šventųjų ir Mahapurušų upadesą (mokymą, vedimą). Jūs pasieksite Brahma-Jnana čia ir dabar.

KAIP GAUTI NAUDĄ IŠ ŠVENTŲJŲ DRAUGIJOS

Norėdami gauti naudos iš šventųjų draugijos, pirmiausia turite pasiruošti. Neikite su išankstinėmis nuostatomis. Eikite atviru, imliu protu. Eikite be lūkesčių. Kreipkitės į juos nuolankiai ir pagarbiai. Kartokite tai, kas jums patinka. Jeigu kai kurie jų mokymai jūsų nežavi, nesusidarykite skubotos nuomonės. Jeigu jūs nemėgstate jų, neimkite to (jų) į širdį. Kas gali būti tinkama kitam, tai gali būti netinkama jums. Tačiau dėl platesnių pagrindų, nuomonių skirtumo būti negali.

Kai einate pas išminčių, neklauskite jo klausimų vien iš smalsumo. Nuolankiai sėdėkite jo akivaizdoje. Stebėkite jį. Klausykite jo be išankstinio nusistatymo. Užduokite jam tik tokius klausimus, į kuriuos jums tikrai reikia paaiškinimų Užduokite jam tik svarbius klausimus. Netraukite jo į politiką ar viešus ginčus.

Medituokite išminčiaus akivaizdoje. Jūs gausite vidinę šviesą, kuri išsklaidys jūsų abejones.

ŠVENTIEJI, KAIP PATARĖJAI

Pati išminčių ir šventųjų draugija turi milžinišką transformuojantį efektą tikrų ieškotojų gyvenime. Tai pakelia juos į didingumo, tyrumo ir dvasingumo aukštumas. Tai padaro poveikį net stipriems materialistams.

Kiekviena mokykla, kiekvienas koledžas, kiekvienas pensionatas, kiekvienas kalėjimas, kiekviena institucija, kiekvieni namai turi turėti šventąjį, kuris vestų jų narius.

Tik šventieji ir išminčiai gali tapti tikri karalių patarėjai, nes jie yra nesavanaudiški ir turi įvaldę aukščiausiąją išmintį. Tik jie gali pagerinti masių moralę. Tik jie gali parodyti kelią, kad būtų pasiekta amžinoji palaima ir nemirtingumas. Šivadži turėjo Svamį Ramdas, kaip savo patarėją. Karalius Dašaratha turėjo Maharišį Vasišthą kaip savo patarėją.

Šventųjų yra daugybė. Jūs nenorite jų. Jūs nenorite prieiti prie jų. Jūs nenorite tarnauti jiems. Jūs nesiekiate aukštesnių dalykų. Jūs visiškai patenkinti keliomis sudužusiomis kriauklėmis ir stiklo gabalais. Jumyse nėra troškulio arba dvasinio alkio tam, kad būtų pasiektas aukštesnysis dieviškasis pažinimas ir vidinė ramybė.

Dvasinė galimybė yra reta privilegija. Nepraraskite tokios galimybės. Kreipkitės į išminčių ir šventųjų draugiją. Viena akimirka su Šventuoju (Šventojo draugijoje) pastato laivą, kuris perplaukia šį gyvenimo vandenyną.

Dievas yra didysis švarintojas. Šventasis taip pat yra didysis švarintojas. Dievas įsikūnija į šventuosius ir išminčius, kai labiausiai jaučiamas jų poreikis.

Išstudijuokite šventųjų gyvenimus. Jūs iš karto tapsite įkvėpti. Prisiminkite jų posakius. Jūs iš karto pakylate. Eikite jų pėdomis. Jūs esate išlaisvinamas nuo skausmo ir liūdesio.

Ieškokite išminčių draugijos ir tobulėkite. Satsangas su išminčiais suteikia užtikrintus rezultatus.

Šventųju šlovė. Ištrauka iš Svamio Šivanandos knygos Dieviškoji palaima