Padmasambhavos pranašystė. Guru Rinpoče. Ištrauka

Kaip teigia senovės tekstai, Padmasambhava šiame pasaulyje atsirado ne įprastu gimimu, o antgamtiniu būdu – buvo rastas kaip 8-metis berniukas švento ežero viduryje lotoso žiede, esančio mistinės Udijanos šalies centre, egzistavusio kažkur šiaurės-vakarų Indijoje.

Padmasambhava pasiekė pilną sąmonės realizaciją ir transformaciją į dieviškąją, kas leido jam parodyti daugybę stebuklų: atgimimai skirtinguose pavidaluose, mirusiųjų prikėlimas, ateities išpranašavimas, o gyvenimo pabaigoje išsklaidyti savo fizinį kūną vaivorykštės šviesoje, grįžus į dangų…

Paaugės jis klajojo po Indiją, kur išmoko daugybę įvairių dvasinių praktikų ir ištobulino savo meistriškumą. Po ko buvo pakviestas Tibeto karaliumi Trisong Decenu dalinti Budos mokymą “sniegų šalyje”.

Savo antgamtinių jėgų pagalba demonstruodamas įvairius stebuklus ir įveikęs daugybę kliūčių, jis išplatino VIII amžiuje Budos mokymą po visą Tibetą.

Pokalbiuose su savo mokiniais jis dažnai pasakojo apie ateinančią viską apimančią dvasinio išsigimimo epochą ir pražūtingas tendencijas žmonijos sąmonėje. Štai kai kurie iš jo mokymų.

„Tuo metu į vienuolių širdis pateks demonų karaliai, į vyrų širdis – demonai-patinai, į vaikų širdis – piktieji velniai, į moterų širdis – demonai-patelės, į vienuolių širdis – siaubingi vampyrai, į mergaičių širdis – demonės. Vienu žodžiu, kiekvieno žmogaus širdyje apsigyvens piktoji dvasia. To požymiai bus šie. [Žmonės] nešios įvairią neporinę aprangą. Dvasininkai pradės puoštis, vienuolės – grožėtis prieš veidrodį. Saugodami save žmonės pasikliaus ginklais, į maistą primaišydami nuodų. Mokytojai pradės mokyti durno. Valdovai negalės būti savo proto šeimininkais. Žmonės praras kuklumą ir gėdą, moterys praras galimybę valdyti savo kūną.

… Kiekvienais metais [bus skleidžiamos] naujienos ir žmonės pradės puoštis naujais papuošimais ir apranga (mada, reklama?). Neišmanantys pradės mokyti šventus mokymus. Moteriškos kalbus bus pripildytos puikybe. Melagiai duos palaiminimus. Apgavimai užims didingųjų šventųjų vietas. Plepius ir gražiai kalbančius vadins išminčiais. Vyrai laužys priesaikas ir tuo didžiuosis. Vergai pradės valdyti valstybę, žiaurūs budeliai taps vadovais. Siaubingus nuodėminguosius laikys tautos gynėjais ir herojais…

Paprasti žmonės pradės rengtis gerovine apranga iš šilko, o aukšti dvasininkai – vaikščios pasaulietiškuose apdaruose. Tie, kurie žudo žmones, apsirengs dvasinę aprangą. Žiaurūs, žudantys žmones, apsirengs dvasingumo apdarus. Žmonės pradės su uolumu mokyti klaidingus mokymus. Prekyba ir apgavystės bus suprantamos kaip vienas ir tas pats. Pradės kurti ir spausdinti įvairias melagingas knygas. Budos nurodymais bus abejojama. Geri papročiai bus pamiršti, blogi darbai ir durni poelgiai taps įpročiu.“

Padmasambhava