Mehendi: laikinų indiškų raštų paišymas ant kūno
Tikriausiai, daugelis indiško kino mėgėjų atkreipė dėmesį, kad daugumos filmų kulminaciniame momente, būtent per vestuves, indų nuotaką papuošia ne tik nuostabiai pasiūtu sariu, uždeda gėlių girliandą, prie viso to jos rankos ir kojos būna išpaišytos nuostabiais ažūriniais raštais. Tai ir yra mehendi (arba mendi) – chna paišymas ant kūno.
Tradicija gražinti savo kūną paveikslais skaičiuoja ne vieną tūkstantmetį ir atsirado, tikėtina, dar Senovės Egipte. Mehendi paplitęs daugelyje Azijos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, kiekviename regione yra sava ornamentų specifika ir pastos sudėtis, kuria juos paišo.
Piešti mehendi – plačiai paplitęs įprotis daugumos Indijos švenčių metu, ar tai Karva Čauth, Tidž, Divali ar bet kokia kita. Tačiau Lietuvoje mehendi piešimo ritualas tradiciškai asocijuojamas su indiškomis vestuvėmis. Ir iš tiesų, dauguma vestuvių Indijoje neapsieina be šio gražios ir linksmos ceremonijos.
Vestuvių išvakarių naktį visos giminaitės ir draugės susirenka jaunosios namuose, kur specialiai tam pakviesti meistrai išpiešia rankas ir kojas ne tik jaunajai, tačiau ir visoms esančioms mergaitėms, merginoms ir moterims, nepriklausomai nuo amžiaus. Vienam žmogui meistras skiria nuo 20 iki 40 minučių, išskyrus jaunąją.
Raštų piešimas ant kūno jaunajai yra ilgas ir sudėtingas, užima keletą valandų, visą šį laiką jaunoji sėdi praktiškai nejudėdama ir gauna patarimus nuo vyresniųjų giminaičių ir ištekėjusių draugių: kaip elgtis pirmąją vestuvių naktį ir bendrai šeimyniniame gyvenime. Kartais jaunoji spėja netgi išalkti, tuomet ją kažkas maitina rankomis iš giminaičių arba draugių. Visa tai lydima linksmybėmis, muzika ir dainavimu.
Dabartiniu laiko tapo pakankamai paplitusia praktika parašyti jaunikio vardą mehendi ant jaunosios delnų. Vestuvių metu būsimo vyro prašo rasti savo vardą, gabiai nupieštą raštuose ant jaunosios rankų, kuris praktiškai nematomas. Kartais ant jaunojo rankų ir kojų taip pat piešiamas mehendi, tačiau skirtingai nuo sudėtingu jaunosios raštų, jaunojo mehendi turi labiau simbolišką dizainą. Tai daroma tam, kad jaunasis suprastų, per kokius sunkumus tenka praeiti jaunajai prieš vestuves, juk po raštų uždėjimo ji tampa apribota judėjime daugeliui valandų, kol išdžiūsta paveikslas.
Mehendi reikšmė
Mehendi – tai ne tik gražūs raštai, mehendi prasmė ir reikšmė yra gerokai giliau. Ornamentai turi savyje apsauginę funkciją, žada naujai šeimai gerovę, turtus ir vaikus. Mehendi raštai pritraukia geras dvasias, nuveja piktas ir turi būti ant kūno ne mažiau dviejų savaičių. Kai kuriuose Indijos regionuose vestuvės trunka iki tol, kol jaunosios mehendi galutinai neišnyksta. Iki to laiko ji nesiskaito pilnavertė namų šeimininkė ir išsilaisvina nuo namų rūpesčių. Visą tą laiką jauna žmona gali paskirti pažinčiai su vyro šeima.
Beje, skaitosi, kad kuo tamsesnis ir sodresnis gauna vestuvinis mehendi, tuo tvirtesnė bus būsimo vyro meilė ir geranoriškas anytos santykis.
Reikia paminėti, kad kai kurių simbolių mehendi reikšmė šiek tiek skiriasi moterims ir vyrams. Pavyzdžiui, diskas (Višnu simbolis) pas moteris reiškia ištikimą ir skaistų charakterį, pas vyrus – stabilumą-uolumą ir vyriškumą. Tridantis rašte pas moteris reiškia Šakti, o pas vyrą mehendi – tai Šivos simbolis.
Mehendi pradedantiesiems – kaip padaryti savarankiškai
Indijoje nedidelė tūbelė su chna mehendi atlikimui kainuoja 7-12 rupijų, priklausimai nuo regiono. Lietuvoje tokias tūbeles galima įgauti indiškų prekių parduotuvėse, tik gerokai brangiau, tačiau pradedantiesiems tai optimaliausias variantas. Tačiau yra ir alternatyvus kelias: paruošti chna dėl mehendi savarankiškai.
1. Chna paruošimas mehendi atlikimui
Paimame įprastą chna plaukams, svarbiausia, kad ji būtų švieži. Prasijojame per mažą sietelį arba audinį, kadangi originali chna mehendi gerokai smulkesnio malimo. Užverdame stiprią juodą arbatą, laikome tol, kol ji taps tiesiog šilta, po ko pridedame ten šviežiai išspaustas citrinų sultis ir cukraus. Jeigu pas jus yra eukalipto arba arbatmedžio aliejaus, tai drąsiai galite pridėti keletą lašų į gautą masę, šie aliejai sustiprina piešinio spalvą.
Į prasijotus chna miltelius mes įpilame šiltą arbatą, palaipsniui sumaišome konsistenciją iki tirštos grietinės. Gautą masę uždengiame dangteliu ir paliekame 4-6 valandoms, o jeigu yra galimybę, tai ir ilgiau.
Toliau kiekvienas eina savo keliu vieni sudeda gautą masę į medicininį švirkštą be adatos, kiti naudoja celofaninį paketą, metalinį popierių dovanoms arba maistinę folgą. Koks variantas bus patogiausias konkrečiai jums, tai galima nustatyti pabandžius.
2. Piešinio uždėjimas
Dabar prasideda įdomiausia dalis – ypač pats piešimo procesas ir čia viskas priklauso nuo jūsų meninių gebėjimų ir fantazijos.
Interneto platybėse galima rasti nuomonę, kad odos dalis, ant kurios bus uždėtas piešinys reikalauja kruopštaus išvalymo ir nuriebalinimo, tačiau tie, kurie pasisekė pabūti tikroje indiškoje mehendi ceremonijoje tvirtina, kad oda nėra nuriebalinama o atvirkščiai, sutepama aliejumi, beje, bet kokiu, čia ypatingų reikalavimų nėra. Čia vėlgi, jūs galite pasirinkti optimalų sau būdą.
Taigi, ant iš anksto apdirbtos odos dalies užnešamas paveikslas, tam gali būti panaudotas trafaretas (kartais jie parduodami specializuotuose parduotuvėse kartu su chna mehendi atlikimui).
Prisiminkite: sėkmingo mehendi pradedantiesiems paslaptis – naudoti paprastus nesudėtingus paveikslus, neverta bandyti pirmą kartą padaryti visus jaunosios raštus iš jūsų mylimo indiško filmo.
Dabar reikia sulaukti kol piešinys išdžius, o šis procesas pakankamai ilgas. Nuplauti paveikslo negalima jokiu būdu! Jeigu pas jus yra galimybė neliesti pastos, tai po kurio laiko po išdžiuvimo ji atkris pati savaime, jeigu tokios galimybės nėra, tai po to, kai chna išdžius, ją verta kuo nors nugremžti, pavyzdžiui mediniu pagaliuku arba galine peilio dalimi. Tuomet į piešinį galima įtrinti kažkokį bazinį aliejų (persių, migdolų arba sezamo), pridėjus keletą lašų arbatmedžio arba eukalipto aliejaus.
Nesistebėkite, iš pradžių mehendi bus ryškiai-ryžos spalvos, tačiau jau kitą parą piešinys patamsės ir taps ryškesnis.
Beje, priklausomai nuo odos spalvos, paveikslas žiūrėsis įvairiai: pavyzdžiui, ant šviesios europiečių odos mehendi atrodo labiau išbalęs, nei ant tamsios indusių odos.
Kiek laiko laikosi mehendi piešinys
Išsiaiškinome su tuo, kaip padaryti mehendi savarankiškai, pridėjus tiek laiko ir pastangų kyla klausimas: o kiek laikosi mehendi? Šių raštų grožis yra neilgaamžis. Priklausomai nuo odos tipo, ir išorės sąlygų, piešinys gali laikytis iki trijų savaičių, jeigu jis saugomas.
Verta pagal galimybę vengti kontakto su vandeniu (pavyzdžiui, naudoti pirštines plaunant indus), atidėti baseino arba saunos lankymąsi, higienos procedūrų metu vengti muilinti išpieštas kūno dalis. Piešinio stabilumą negatyviai veikia kontaktas su jūros vandeniu, o štai karštis atvirkščiai, daro teigiamą poveikį su sąlyga, kad odos dalis, kur yra mehendi, pastoviai neprakaituos.
Reziumuojant visą tai, kas aukščiau išdėstyta, galima padaryti išvadas, kad geriausias būdas išsaugoti mehendi bus pastovus „nieko nedarymas”. Kuo beje ir naudojasi jaunosios: kaip jau buvo paminėta aukščiau, jaunoji gali neužsiimti namų reikalais iki tol, kol piešinys nenusiplauna.
Indijoje netgi egzistuoja posakis: „Kją? MehendI lagAi ho?” – „Ką, ant rankų chna, kad nieko nedarai?” Tas pats, kas jeigu pas mus merginą pavadintų baltaranke.
Tačiau mehendi neilgaamžiškumas turi ir savo pliusus: įvaldžius piešimo techniką, jūs galėsite gražinti save kiekvieną kartą skirtingai, priklausomai nuo jūsų nuotaikos ir vidinio pojūčio šiuo būties momentu.
Straipsnio autorė: Kristina Madei