Kokia prasmė prisiminti praėjusius gyvenimus?

Dabar nėra sunku rasti tyrimus, patvirtinančius reinkarnacijos fenomeną. Internete yra daugybė straipsnių, pasakojančių apie tai, kaip vaikai ir suaugę, prisiminę praeitus gyvenimus, nesunkiai orientuodavosi svetimuose miestuose, žinodavo, kokioje gatvėje yra jų “praeities” namas. Jie iš atminties galėjo papasakoti apie savo buvusius giminaičius arba parodyti kur prieš keletą dešimčių metų stovėjo baldai. Galėjo papasakoti apie savo mirties detales, kurios patvirtintos dokumentaliai.

Tačiau jokia teorija, netgi kažkieno pasakojimai negali pakeisti asmeninės patirties. Žmonės, patyrę praėjusių gyvenimų patirtį, ypač dėmesingai žiūri į savo poelgius ir į tą gyvenimo būdą, kurį gyvena.

Egzistuoja tam tikros metodikos, leidžiančios prisiminti praėjusius gyvenimus. Greitai to padaryti, tikriausiai, nesigaus. Tačiau reikia netingėti, dėti pastangas ir tuomet viskas bus gerai. Geriausiai šiam tikslui tinka joga, leidžianti per asmeninę praktiką tvarkingai, kruopščiai ir atsargiai panirti į savo vidinį pasaulį. Tai tampa įmanoma tada, kai praktikas pasiekia tam tikrą sėkmę koncentracijoje, apie ką kalba, pavyzdžiui, “Brahmadžala-sutta”:

”Juk dėka uolumo, dėka pastangų, dėka darbštumo, dėka rimtumo, dėka teisingo mąstymo, aš įgaunu tokį proto susitelkimą, kad sutelktu protu prisimenu skirtingas vietas, kur būdavau buvusiuose egzistavimuose [gyvenimuose]. ‘Ten aš gyvenau tokiu ir tokiu vardu, tokioje giminėje, tokiame sluoksnyje, tokiu būdu maitinausi, patirdavau tokią laimę ir nelaimę, pasiekiau tokią gyvenimo trukmę. Palikus egzistavimą, aš vėl gimiau kitoje vietoje, ten aš gyvenau tokiu vardu, tokioje giminėje, tokiame sluoksnyje, tokiu būdu maitinausi, patirdavau tokią laimę ir nelaimę, pasiekiau tokią gyvenimo trukmę.’, – taip prisimenu visose aplinkybėse ir detalėse skirtingas vietas, kur būdavau praėjusiuose egzistavimuose [gyvenimuose].

Kaip suprasti, kad tu patyrei realią praėjusių gyvenimų patirtį ir tai nebuvo tavo fantazija? Dažniausiai tame jūs sužinote kažką giliai asmeniško ir tikro, ko neišeina padirbti. Tai ne fantastinis filmas arba sapnas. Gautos informacijos negalima sumaišyti su niekuo. Tai ypatingas skonis. Taip pat, kaip liežuvio receptoriai leidžia jums atskirti saldų vandenį nuo sūraus, taip ir subtiliame pasaulyje yra specialūs instrumentai, kurie skanuoja erdvę, leidžiantys nustatyti iliuziją ir realybę.

Tačiau tokiu būdu panirti į save gausis tik sąmoningai apribojus informacijos srautus, kurie patenka iš išorės, tai yra tik esant idealioms uždaroms sąlygoms. Jeigu jūs ir toliau žiūrėsite televizorių, “naršysite” internete ir dirbsite ofise, nueiti gilyn į save jums, greičiausiai, nesigaus.

Prieš susiliečiant su pačiu savimi, reikia praeiti per visas informacines šiukšles, kurios susikaupė sąmonėje per ilgus metus: filmai, knygos, muzika. Giliai po šiuo šlamštu guli praėjusių gimimų atmintis.

Galima pagalvoti, kokia prasmė nagrinėti savo praėjusius gyvenimus, jeigu reikia dabar gyventi šiame pasaulyje ir praeidinėti jo pamokas? Iš pirmo žvilgsnio, jokios. Ypač tiems, kas užsiiminėja joga visiškai neseniai. Tačiau ta energija, su kuria susiduria praktikas savo tolimesniame tobulėjime, gali iškelti į paviršių jo vidinio pasaulio naujas savybės, kurios neįprastos ir ne visada teigiamos, pavyzdžiui, puikybė, pyktis arba gobšumas. Jis pradės kitaip žiūrėti į pasaulį, kuriame gėris ir blogis pasikeis vietomis. Šiuo momentu būtinas atramos taškas, atmintis apie save patį, atmintis apie tą kelią, kuriuo siela eina ilgus metus. Tik asmeninė patirtis gali padėti išsilaikyti jogoje ir nesupainioti realybės. Asmeninė patirtis būtina, kad netikėdamas niekieno žodžiu, praktikas galėtų pats nustatyti savo veiksmus ir poelgius.

Pagal Andrejaus Verbos paskaitų medžiagą.