Kaip rasti savo paskirtį
Visi mes vaikystėje svajojome apie tai, kuo būsime, kai užaugsime. Visi, žinoma, svajojo tapti kosmonautais, lakūnais, keliautojais ir šokolado fabrikų šeimininkais. Tačiau praėjo metai, mokykla užbaigta šešetais ir dauguma „kosmonautų“ nukeliavo į profesines mokyklas, kurios taip pat užbaigtos. O paskui darbas pagal principą „kiekvienas pagal gebėjimus“ ir vaikiškos svajonės taip ir pasiliko kvailomis vaikiškomis svajonėmis. Ir jeigu dauguma iš mūsų pasakys: „Ar radome mes gyvenime savo kelią? Sužinojome kokia mūsų paskirtis?“ Tai daugelis iš mūsų netgi nesupras klausimo. Išsilavinimą gavau, dirbu, ko dar reikia?
Metai bėga, darbas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė ne toks jau ir bjaurus, pasidaro nuobodus ir tampa nepakenčiamas. Tačiau tenka kęsti. Nes alternatyvos kaip ir nėra. Juk kaip sakoma, arklių pusiaukelėje nekeičia“. Tik ši pusiaukelė viso gyvenimo ilgio. Ir gyvenimo pabaigoje daugelis jaučia nepasitenkinimą. Kodėl? Nes paskirties savo gyvenime taip ir nerado. Gyvenimas iššvaistytas nemylimam darbui, pasiekimai ir tikslai primesti kažkieno ir bendrai – beprasmiškas dalykas.
Kai kyla klausimas apie tai, kaip rasti savo paskirtį gyvenime, tai daugelis pasakys, kad „jau vėlu“ ir apie tai netgi negalvos. Daugumos klaida tame, kad net jeigu ateina abejonės dėl to, kad gyveni „ne savo gyvenimą“, tai žmonės sako, kad keisti kažką reikia 20 metų, išskirtiniais atvejais – 30. Nors galima sutikti tokius unikumus, kurie jau ir 18 metų pasimokę pusę metų Universitete nemylimoje specialybėje pareiškia, kad kažką keisti jau vėlu. Liūdniausia tai, kad jie iš tiesų taip galvoja.
Mes su pavydu žiūrime į žmones, kurie nuo vaikystės žino ko jie nori. Žinoma, kalba neina apie vaikiškas svajones tapti kosmonautais arba lakūnais bandytojais. Dažnai galima matyti, kaip dar visiškai maži vaikai jau demonstruoja kažkokius talentus – muzikoje, šokiuose, prozoje, eilėraščiuose, piešime arba tiesiog nuo vaikystės tiksliai žino kuo jie bus. Tiesa, verta pabrėžti, jog dažnai būna taip, kad šis „pasirinkimas“ kruopščiai primestas jų tėvų. Ir kalbėti apie tai, kad vaikas nuo šešių metų pašventęs gyvenimą sportui arba muzikai sąmoningai padarė savo pasirinkimą – netgi nereikia. Tokioje situacijoje taip pat nėra nieko gero. Psichologai teigia, kad tokio gyvenimo kelio primetimu savo vaikui tėvai realizuoja tai, ko negalėjo realizuoti patys. Net jeigu pamąstyti logiškai – ar gali 4-5 metų vaikas padaryti sąmoningą pasirinkimą? Ypač abejotinas teiginys.
Kaip sužinoti savo paskirtį gyvenime
Šiuolaikiniame gyvenime dauguma žmonių nėra pažįstami su tokiais suvokimais, kaip karma ir reinkarnacija. Arba, kaip būna dažniausiai, pažįstami paviršutiniškai ir visuomenėje suformuotas nerimtas požiūris į šiuos suvokimus. O juk būtent šių suvokimų kontekste ir galima nagrinėti tokį klausimą, kaip žmogaus paskirtis. Kitu atveju žmogaus paskirtimi gali būti suprantama kažkas, kaip hobis – užsiėmimai, kuriais žmogui malonu užsiiminėti. Tai, žinoma, labai puiku, tačiau tai labai paviršutinis požiūris į šį klausimą.
Vaizdo įrašas. Kaip sužinoti savo pašaukimą. A. V. Trechlebov (rusų kalba)
Iš karmos ir reinkarnacijos požiūrio taško, žmogaus paskirtis – tai ne tik jo mėgstama veikla ar mėgstamas darbas. Paskirtis – tai ta tendencija, kuri suformuota per daugybę gyvenimų (atgimimų, reinkarnacijų). Tai yra, daugybės gyvenimų (atgimimų) metu siela augino savyje vienas ar kitas savybes, polinkius, įgūdžius ir taip toliau. Ir dabartiniame gyvenime šie įgūdžiai tiesiog pasireiškia daugiau, nei bet kokie kiti.
Ir čia verta išnagrinėti tokį suvokimą, kaip talentą. Kas yra talentas? Iš žmonių požiūrio taško, kurie ypatingai nesigilina į filosofinius klausimus ir visatos paslaptis, talentas – tai tiesiog tam tikra „dovana“, kurią žmogus gavo, nes jam „pasisekė“ arba dėl kažkokių aplinkybių sutapimo ir žmogaus užduotis – tiesiog maksimaliai efektyviai šią „dovaną“ praeksploatuoti. Gerai, jeigu bent jau ne egoistiniai tikslais, tačiau dažniausiai būna, kad tikslai būtent egoistiški – įgauti šlovę, turtus, nerūpestingą gyvenimą ir taip toliau.
Tačiau tai vėl gi, paviršutinis požiūris į dalykus. Talentas – tai ne paprasta „atsitiktinė“ dovana nuo Dievo arba dar kažkokios aukštesnės būtybės. Talentas – tai tiesiog praėjusių atgimimų patirtis. Pavyzdžiui, jeigu žmogus vieno arba keleto gyvenimų bėgyje rašė eiles, tai šiame gyvenime jis galės jau nuo pat ankstyvo amžiaus pradėti dėlioti žodžius į rimą ir jo tėvai džiaugsmingai plos delnais galvodami, kad jų vaikui pasisekė – pas jį, neva, talentas. Tačiau iš tiesų, šiame pasaulyje niekas nevyksta be priežasties ir bet koks talentas – tai tiesiog praėjusių gyvenimų patirtis ir ne daugiau.
Taigi, su sąvokomis daugiau mažiau aišku. Tačiau pats pagrindinis klausimas: „Kaip sužinoti savo paskirtį gyvenime“ pasilieka aktualus. Šį klausimą taip pat verta nagrinėti iš tokių suvokimų požiūrio taško, kaip karma ir reinkarnacija. Žmogaus paskirtis jau suformuota jo praėjusių gyvenimų patirtimis ir sukaupta karma. Šiek tiek panagrinėkime tokį klausimą, kaip karmos sukaupimas. Kur gi ši karma kaupiasi?
Karma verčiant iš sanskrito reiškia „veiksmas“. Žmogus atliekantis veiksmą savo prote sukuria deformaciją. Išminčius Patandžalis, kuris detaliai išnagrinėjo karmos sukaupimą ir atidirbimą savo filosofiniame traktate „Joga-sūtros“ įvardina tokias deformacijas „samskaromis“. Taigi, atlikęs veiksmą, žmogus sukūrė įspaudą savo prote ir žmogaus protas turi tendenciją ir siekį atsikratyti nuo šių įspaudų. Kokiu būdu?
Nuo „samskarų“ galima atsikratyti patyrus ant savęs tą patį veiksmą, kurį mes atlikome santykyje į kažką. Samskaros kaupiasi mūsų prote ir turi savybę daryti įtaką mūsų poelgiui. Paprasčiau kalbant, būtent mūsų samskaros veda mus į tą laiką, vietą ir aplinkybes, kur mes galėsime šią samskarą, gaudami laimę arba kančią pašalinti (priklausomai nuo to ar samskara sukurta pozityviu ar negatyviu veiksmu).
Ir šios pačios samskaros taip pat daro įtaką mūsų gyvenimo keliui ir savo paskirties radimui. Pavyzdžiui, jeigu siela iš gyvenimo į gyvenimą eina kario keliu, tai gimusi mūsų šiuolaikiniame pasaulyje, greičiausiai nuo vaikystės domėsis sportu ir karybos menu. Ir atidavę savo vaiką į sporto šaką, tėvai galės užauginti čempioną. Kitas klausimas – kam tai reikalinga?
Pas visus iš mūsų yra sukaupta tiek pozityvi, tiek ir negatyvi patirtis. Ir žmogaus siela, deja, augina savyje ne tik pozityvias, tačiau ir negatyvias savybes. Todėl vienaip ar kitaip, gyvenimo procese pasireikš visi polinkiai ir ne tik tie, kurie padės realizuoti savo paskirtį. Kaip gi nustatyti, kokias tendencijas (polinkius) verta savyje auginti, o kokias pašalinti?
Yra toks svarbus suvokimas, kaip „tarnystė“. Daugumoje tai ir yra galutinis tikslas ir motyvacija bet kokiai veiklai. Bet kokia mūsų veikla idealiame variante turi būti tarnystė žmonėms, pasauliui, visuomenei, bendrai visoms gyvoms būtybėms. Ir auginti savyje verta išskirtinai tas tendencijas ir įgūdžius, kurie leidžia mums atlikti adekvačią tarnystę. Kokia tarnystės forma yra labiausiai adekvati?
Geriausia ką mes galime padaryti šiam pasauliui – tai pasidalinti žiniomis su aplinkiniais žmonėms. Nes tik žinios apie pasaulio sandarą veda į kančių sustabdymą. O atsikratymas nuo kančių – tai vos ne pats didžiausias noras, kurį turi be išminties visos gyvos būtybės. Žinoma, galima būti virėju ir skaniai maitinti žmones, galima būti aktoriumi ir linksmai visus linksminti, tačiau deja, tai veda tik į trumpalaikę iliuzinę laimę, o galutiniame rezultate – vėl į kančias. Ir tik žinios apie tai, kaip veikia pasaulis, apie asmeninį tobulėjimą, jogą, sveiką gyvenimo būdą veda į kančių pašalinimą.
Todėl kokie bebūtų žmogaus talentai, svarbu nukreipti juos į konstruktyvią, kūrybišką sritį, kuri iš tiesų leis išlaisvinti žmones nuo jų apribojimų ir to rezultate – nuo kančių. Ir svarbiausias momentas – jeigu žmogus pradėjo eiti tarnystės visuomenei keliu, visa Visata jam padedinės ir jo asmeninė gerovė ateis pas jį be jokių pastangų iš jo pusės. Tai štai paradoksas – kuo daugiau mes sprendžiame aplinkinių žmonių problemas, tuo mažiau problemų tampa pas mus pačius. Ir daugelio žmonių patirtis rodo, kad būtent taip Visata ir veikia. Ką atidavei – tas tavo, ką pasilikai – tas pradingo.
Pas kiekvieną iš mūsų sukaupta daugybė įvairios patirties ir daug pačios įvairiausios karmos. Ir pas kiekvieną iš mūsų čia ir dabar yra pasirinkimas – nukreipti mūsų gebėjimus ir įgūdžius į kuriančią ir konstruktyvią kryptį arba eiti „demonišku“ tobulėjimo keliu – išsikelti „tikslą“ materialias vertybes, asmeninę gerovę ir egoistines motyvacijas. Ir mes iš esmės šį pasirinkimą darome kiekvieną dieną: į kokią pusę mes einame – tarnystės keliu ar paskui savo asmeninius norus, troškimus?
Kaip sužinoti savo karminę paskirtį
Taigi, kaip panaudoti ir pritaikyti sukauptą patirtį, žinias, gebėjimus, įgūdžius ir talentus daugiau mažiau aišku. Kaip šiuos talentus, žinias, gebėjimus ir įgūdžius atrasti – klausimas pasilieka atviras. Visa mūsų praėjusiuose gyvenimuose sukaupta patirtis saugoma giluminiuose mūsų proto sluoksniuose ir visada yra mumyse. Svarbu tik „dasikasti“ iki savo tikrojo „Aš“, kad pasinaudoti visu tuo patirties ir įgūdžių bagažu, kurie buvo tobulinami praėjusiuose gyvenimuose. Kaip tai padaryti?
Tam, kad gauti priėjimą prie visos savo sielos patirties (paprasčiau tariant – atverti savyje talentus ir įgūdžius), būtina naudoti praktikas dirbant su savo protu. Ką reiškia „dirbti su savo protu?“ Kalba čia eina visiškai ne apie savo IQ lavinimą ir psichologo seansų lankymą. Beje, kiekvienam savo, galbūt kažkam ir tai bus efektyvu. Maksimaliam efektui rekomenduojama susipažinti su meditatyvinėmis praktikomis – tik jos leidžia gauti atsakymus į klausimus. Ir svarbu, kad šie atsakymai būtų ne iš išorės (kur mus visada gali apgauti), o iš vidaus, kur atsakymai į klausimus bus maksimaliai teisingi. Kai meditacijos praktikos proceso metu žmogus gauna atsakymus į klausimus apie tai, kuo jis yra iš tiesų ir kokia jo paskirtis, pas jį jau nebus jokių abejonių dėl to, kad jis gyvena „ne savo gyvenimą“ arba užsiiminėja ne tuo, kuo reikalinga. Tokiam žmogui jau bus sunku primesti kažkokį elgesio modelį arba įvesti į aptemimą dėl gyvenimo prasmės, gyvenimiškų vertybių ir taip toliau.
Taigi, raktas į visus atsakymus yra mumyse. Tačiau šis raktas yra lyg brangakmenis perlas, kuris yra giliai vandenyno dugne juodame nepermatome vandenyje. Tam, kad panerti į savo sąmonę dėl šio perlo, būtina įvaldyti meditatyvines praktikas. Geriausias tam būdas – praeiti Vipassaną. Vipassana – tai sukoncentruotos į dešimt dienų meditatyvinės praktikos, kurios leidžia susipažinti su savo vidiniu pasauliu, atverti savyje kažkokius talentus ir sužinoti apie savo paskirtį. Tas, kuris praėjo Vipassaną, jau nebebus toks, koks buvęs. Jis galės naujai pažiūrėti į pasaulį naujo žmogaus akimis.
Žmogaus problema tame, kad jo pasirinkimas – tai ne visada jo pasirinkimas. Mūsų pasirinkimas sąlygotas būtent tais proto įspaudais, kuriuos mes patys sukūrėme savo veiksmais (poelgiais). Ir būtent šie įspaudai dažnai sukuria mums klaidingas motyvacijas, kurios verčia mus švaistyti visą savo gyvenimą visiškai tuštiems dalykams ir kvailiems kasdieniams poelgiams. Samskaros, kurios lyg rakštis sėdi giliai mūsų prote, išmuša mus iš mūsų tikrojo kelia, neleidžia realizuoti mūsų tikrosios paskirties. Ir tam, kad veikti racionaliai, o ne dėl savo asmeninės karmos, reikia bent kartą pamatyti tai, kas mes iš tiesų esame – mūsų tikrąjį „Aš“.
Ir geriausia tam priemonė – Vipassanos praktika. Žmonės, kurie praėjo Vipassaną atsiliepia apie ją pačiu geriausiu būdu. Tai nepakartojama patirtis, kuri leis mums gyventi gerokai sąmoningiau ir atsekinėti tuos momentus, kai jūsų sprendimas – tai toli gražu ne jūsų sprendimas, o tiesiog jūsų karmos pasireiškimo rezultatas, kuri sukuria tam tikrą prizmę, per kurią mes iškreiptai matome šį pasaulį.
Taip pat svarbu sąmoningai žiūrėti į tai, ką mes atliekame čia ir dabar. Pavyzdžiui, jeigu mes (sąmoningai arba nesąmoningai) dalyvaujame kažkieno degradacijoje, tai sukuria tokius įspaudus mūsų prote, kurie su laiku ir mus pačius taip pat prives prie degradacijos kelio. Jūs niekada nesusimąstėte, kodėl kai kurie žmonės nuo gimimo patenka į tokį informacinį lauką, kuris formuoja iš jų alkoholikus, geimerius, narkomanus, rūkorius? Tai ir yra karmos pasireiškimas.
Visi šie žmonės nuoširdžiai tiki, kad atidarę butelį, užsirūkę cigaretę ir sėdę žaisti eilinės „šaudyklės“, jie padarė savo asmeninį pasirinkimą. Iš tiesų, šis pasirinkimas buvo sąlygotas tomis samskaromis, kurios yra jų prote. O samskaros (giluminiai proto įspaudai) sukurti jų asmeniniais veiksmais, kurie skatino degraduoti kitus žmones. Štai tai svarbu suprasti. Ir pasverti visus savo poelgius kiekvieną kartą susimąstant apie tai, į ką jūs skatinate ir motyvuojate aplinkinius.
Tokiu būdu apie savo paskirtį sužinoti mes galime tik patys, panirdami į savo vidinį pasaulį. Visi atsakymai į mūsų klausimus yra paslėpti ten. Jokios Taro kortos, būrėjos, ekstrasensai ir įvairūs kiti abejotini apgavikai niekada jums neduos ant tiek tikslių atsakymų, kuriuos mes galime gauti pažindami ir patirdami savo vidinį pasaulį. Ir geriausias būdas pažinti savo paskirtį – panirti į meditaciją. Ir tai kelias, kuris veda į atsakymų gavimą, kurie šiandieną jaudina daugelį žmonių – tiek sąmoningame tiek pasąmoningame lygyje.
Vaizdo įrašas. Vedinės istorijos. Pokalbis apie tikrąjį Aš ir mūsų paskirtį (rusų kalba)
Straipsnio autorius: klubo OUM.RU kolektyvas
