Kaip kovoti su žalingais įpročiais

Pirmiausia reikia įvardinti, ką mes vadiname žalingais įpročiais. Šiuolaikinėje visuomenėje žalingais įpročiais priimta laikyti tiktai kažką atvirai destruktyvaus: alkoholis, narkotikai, ir tai dažniausiai siejama su asocialumu. Ir tie, kas nėra priklausomi nuo sunkių intoksikantų, turi naivią iliuziją, kad jie laisvi, nepriklausomi ir jokiai pražūtinga aistra (troškimas) jų nevaldo. Šiuo atveju turiu išsklaidyti tokią ,,porcelianinę“ iliuziją: žalingų įpročių turi beveik visi.

Kokie būna žalingi įpročiai

Žalingi įpročiai neapsiriboja vien tik asocialiomis elgesio formomis. Absoliučiai viskas, kas neveda mūsų tobulėjimo link, yra žalingas įprotis. Laisvalaikio praleidimas, turint tikslą gauti malonumą – tai žalingas įprotis. Kino filmai, kompiuteriniai žaidimai, serialai, priklausomybės maistui, saldumynų vartojimas, betikslis klaidžiojimas interneto platybėse, ,,pakibimas“ socialiniuose tinkluose ir netgi nenaudingas bendravimas su žmonėmis, kuris neveda tobulėjimo link – visa tai žalingi įpročiai. Negalėjimas savęs kontroliuoti bet kurioje srityje – tai taip pat žalingas įprotis. Pyktis, neapykanta, agresija, pavydas ir kitos emocijos, kurios išveda mus iš pusiausvyros būsenos – tai taip pat žalingi įpročiai. Žalingų įpročių problema tame, kad žmogui dažniausiai yra sumažėjęs savikritiškumas ir supratimas, kad problemos nėra. Daugumoje atvejų žmogus turi begalę pasiteisinimų dėl savo žalingo įpročio. Prisimenate ,,Mažąjį princą“ ir jo dialogą su girtuokliu vienoje iš planetų?

– Ką tu čia veiki? – paklausė Mažasis princas.
– Geriu, – niūriai atsakė girtuoklis.
– Kodėl ?
– Kad pamiršti.
– Ką pamiršti? – paklausė Mažasis princas; jam pagailo girtuoklio.
– Noriu pamiršti, kad man gėda, – prisipažino girtuoklis ir nuleido galvą.
– Dėl ko tau gėda? – paklausė Mažasis princas, jam labai norėjosi padėti vargšeliui.
– Gėda dėl to, kad geriu! – paaiškino girtuoklis, ir daugiau iš jo negalima buvo ištraukti nė žodžio.

Turbūt daugeliui iš mūsų buvo ir juokinga, ir vienu metu gaila šio komiško personažo, bet vargu ar kas nors jame pažino save. ,,Aš gi ne girtuoklis“ – kažkur pasąmonėje praskriejo mūsų nepastebėta mintis, ir kritinio vertinimo užuolaidėlė iš karto nukrito. O juk iš tikrųjų dauguma iš mūsų elgiasi būtent taip, kaip šis girtuoklis. Saldumynų mėgėjai dažnai pateisina savo žudančią aistrą tuo, kad ,,reikia gi kažkaip atsipalaiduoti“, o paskui pateikia kokį nors melagingą-mokslinį faktą apie tai, kad neva saldumynai sveika smegenims, o geimeriai mėgsta pritarti: ,,Tai geriau, nei gerti“, o pripratę nuolat pykti ir susierzinti mėgsta ištarti garsią frazę ,,Ne mes tokie – gyvenimas toks“. Ir taip viskame. Netgi jeigu vieną dieną mes suprantam, kad mus kažkas valdo, kad mūsų judėjimo laisvė apribota plonais, vos pastebimais mentalinės vergovės saitais, mūsų gudrus protas tuoj pat randa tūkstantį ir vieną pasiteisinimą. Ir žinote, kas svarbiausia? Svarbu juo netikėti. Jis mus apgaudinėja.

Žalingų įpročių atsisakymas

Anksčiau ar vėliau sąmoningumas ateina: ,,Taip gyventi toliau negalima“, ir mes pradedame kovoti. Bet būtent kovos su žalingais įpročiais idėja  pati savaime klaidinga ir utopiška. Panašiai kaip pelkė įtraukia nuklydusį keliautoją, taip mūsų įprotis traukia mus vis gilyn ir gilyn. Ir taip pat, kaip ir pelkėje, – kuo labiau priešinamės, tuo greičiau skęstam. Kame gi priežastis? O priežastis kaip tik tame, kad mes ,,kapanojamės savo įpročio pelkėje“. Yra paprasta taisyklė: apie ką mes galvojame, tuo ir tampame. Bandydami kovoti su savo įpročiu – mes koncentruojamės į jį ir, tokiu būdu, tik stiprinam jo svarbą ir reikšmingumą mūsų gyvenime. Kartais būtent todėl žmogus, priklausomas nuo ko nors, gali savaitę pragyventi be to, užsiimdamas kažkokia veikla, bet kai tik paskelbia karą savo priklausomybei – pagundų atsiranda kiekviename žingsnyje. Kaipgi tada kovoti su žalingu įpročiu? Paslaptis tokia, kad su juo visai nereikia kovoti.

Žinote, kas tai yra „metadono terapija“? Tai narkomanijos gydymo būdas, kai narkomanui vietoje sunkių narkotikų duoda vartoti lengvesnius, su mažesniu šalutinių efektų kiekiu.  Pavyzdys nelabai tinkamas, bet kovos esmė su bet kokiu žalingu įpročiu analogiška. Reikia ne šalinti žalingą priklausomybę, o pakeisti ją ,,naudinga“ priklausomybe arba bent jau mažiau kenksminga. Pavyzdžiui, jeigu yra įprotis vakarais žiūrėti mėgstamą serialą – išvystyti įprotį vakarais praktikuoti jogą. Netgi 20-30 min. praktikos pakeis energiją, o svarbiausia – nukreips dėmesį. Jeigu tokia  radikali permaina jums kol kas yra per sunki, galima pakeisti serialo žiūrėjimą į kokios nors, tobulėjimą skatinančios paskaitos peržiūrą, pavyzdžiui apie išsivadavimą nuo priklausomybių ir žalingų įpročių. Tarp kitko, tai puikiai motyvuoja.

Egzistuoja nuomonė, kad įprotis formuojasi 21 dieną. Todėl, jeigu 21 dieną atlikinėti vieną ir tą patį veiksmą – jis taps įpročiu. Neverta aklai tikėti žodžiu, tiesiog atlikite eksperimentą. 21 diena – ne toks jau ir ilgas laikotarpis, kad pareikalautų didelių pastangų. Ir svarbu ne uždrausti sau kažką, o tiesiog pakeisti vieną įprotį kitu. Jeigu 21 dieną, vietoje serialo žiūrėjimo vakarais, praktikuoti jogą – tai taps įpročiu, ir, o stebukle, jums tiesiog neliks laiko kažkam kitam, juk reikės tą laiką skirti jogai. Tarp kitko, labai svarbus momentas – dauguma priklausomybių egzistuoja mūsų gyvenime tik dėl to, kad turime daug laisvo laiko. Kai mes nežinome, kaip leisti laiką, mes pradedame ieškoti būdų, kaip save užimti. Tokiu būdu, dauguma priklausomybių kyla tiesiog iš nuobodulio, o paskui jau tampa daugiamečiu įpročiu. Jeigu visą savo laisvalaikį paskirti savęs tobulinimui arba, kas dar naudingiau, ir pagalbos suteikimui kitiems šiame kelyje, tai visokioms kvailystėms tiesiog neliks laiko.

Gyvenimas be žalingų įpročių

Pabandykite praktikuoti tokią analitinę meditaciją: prieš atliekant kokį nors veiksmą, užduokite sau klausimą: ,,Kam man to reikia? Kokią objektyvią naudą tai suteiks man ar aplinkiniams?“ Jeigu kiekvieną kartą, kai parduotuvėje ranka tiesiasi link pyragėlio, jūs užduosite sau klausimą: ,,Ar tikrai aš to noriu? Ar to tikrai man reikia? Kur tai mane nuves?“, tai su laiku (galbūt ne iš karto) jūs tapsite labiau sąmoningi ir rinksitės atsakingai, o ne paprastai kartosite tuos pačius elgesio algoritmus, įdiegtus mumyse reklaminių technologijų pagalba. Praktikuodami tokią analitinę meditaciją, jūs ir patys nepastebėsite, kaip dauguma žalingų įpročių tiesiog dings savaime be ypatingų jūsų pastangų. Jeigu per eilinį kokio nors nenaudingo ar destruktyvaus elgesio algoritmo pakartojimą paklausti savęs: ,,Kokia prasmė tame?“, tai su laiku jums tiesiog bus gaila švaistyti savo brangų laiką tam, kas tiesiog neturi prasmės ir neveda tobulėjimo link.

Vystykite savyje altruizmą ir stenkitės padėti kitiems jų dvasinio tobulėjimo kelyje, ir tai daug kartų padidins jūsų motyvaciją kovoje su žalingais įpročiais. Todėl, kad jūs žinosite: jeigu jūs dabar gaišite laiką kažkokiai nenaudingai kvailystei, tai suteiks žalos ne tik jums, bet ir tiems, kam jūs potencialiai galėjote padėti. Šis suvokimas duoda neįtikėtiną jėgą ir įkvėpimą kovos su savo aistromis (troškimais) kelyje. Kai Buda Šakjamunis meditavo po Bodhi medžiu, pas jį ateidavo troškimai (aistros) ir kūniški geiduliai Maros dukrų pavidale. Ir toli gražu ne geležinė valios jėga padėjo jam atsilaikyti tada, o jausmas giliausios užuojautos visoms gyvoms būtybėms. Juk jis žinojo: jeigu jis pasiduos dabar, tai milijardams gyvų būtybių jis negalės perduoti nenugalimos Dharmos. Prailginti gyvų būtybių evoliuciją į nesuskaičiuojamas kalpas – to Tathagata negalėjo leisti. Ir šiuo pavyzdžiu verta sekti. Ne dėl savo laimės ir laisvės, bet dėl visų gyvų būtybių gerovės verta pažaboti savo aistras (troškimus, įnorius). Tai motyvacija verta bodhisatvos. Ir su tokia motyvacija pergalė prieš aistras tiesiog neišvengiama.

Straipsnio autorius klubo OUM.RU kolektyvas.

Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė.

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba

Vaizdo įrašas. Kaip atsikratyti žalingų įpročių ir priklausomybių. 1 dalis. V. A. Fahreev  (rusų kalba)