Guru: kelrodis prasmingam žmogaus gyvenimui
„Tam, kad uždegti žvakę, reikalinga dar viena žvakė, kuri jau dega. Lygiai taip pat nenušvitusiems žmonėms reikalinga pagalba iš nušvitusio guru.”
Sanskrite žodis guru reiškia „pašalinantis tamsą ir neišmanymą”. Šis terminas nieko nesako apie tai, kad kuru kažką duoda, o kalba tik apie tai, kad jis kažką pašalina. Jis pašalina protinius blokus ir kiūtis, trukdančius spontaniškai spindėti esmės šviesai. Guru rolė yra tame, kad pašalinti neišmanymo, išankstinio nusistatymo ir psichologinio apribojimo uždangą, per kurią negali prasiskverbti jau egzistuojančios šviesos spinduliai. Guru gali naudoti labai įvairias priemonės: duoti asmeninį mokymą, įkvėpti savo pasekėjus, barti mokinius už neteisingus poelgius, neatitinkančios jų prigimties ir kreipti juos į tobulus veiksmus, kurie yra rezonance su jų fizine ir psichine konstitucija (dharma). Tačiau nepriklausomai nuo naudojamo metodo, jo tikslas vienas ir tas pats – gerokai aukštesnis suvokimas.
Asmeniniuose santykiuose guru dėka savo aukšto sąmonės lygio gali aiškiai pamatyti psichologinius blokus, kurių mokinys pats negeba atpažinti. Jis padeda mokiniui pašalinti juos bet kokiais būdais, kuriuos laiko teisingais ir tinkamais. Guru duoda jėgą, be kurios neįmanoma judėti dvasiniame gyvenmime ir dieviškąją meilę, darančią šį gyvenimą laimingu.
Guru poveikis mokinio gyvenimas yra visiškai realus, tačiau ne visada matomas. Kaip teisybė, šis procesas vyksta subtiliame lygyje ir santykis tarp buru ir mokinio fiziniame lygyje neturi į jį jokio santykio. Yra daug atvejų, kai mokinys niekada arba beveik niekada nesusitinka su guru fiziškai. Iš kitos pusės, mokinys pilnai atiduoda save guru, panaudodamas jį, kaip susitelkimą į savo dvasinius siekius. Kažkuria prasme, dvasinio gyvenimo tikslas, nesvarbu kokioje konkrečioje religijoje arba filosofijoje, yra tame, kad pakilti aukščiau individualaus “aš” ir susijungti su begaline guru prigimtimi. Guru – tai vartai į begalybę, per kurią mokinys bando praeiti. Guru yra Dievo instrumentas, jis nesuinteresuotas savo mokiniais iš asmeninio požiūrio taško, tačiau siekia vesti juos už jų asmenybių ribų į amžinos esmės realizaciją.
Vienintelė priežastis, dėl kurios guru išlaiko savo individualumą, vietoj to, kad susijungtų su absoliutų, yra tame, kad jis reikalingas savo mokiniams. Mums reikalingas žmogus, kuris yra kaip kanalas, per kurį galima nukreipti savo aukščiausius siekius ir gauti efektyvų instruktavimą. Nedaugelis žmonių geba tiesiogiai nusilenkti ir atiduoti save abstrakčiam, neturinčiam asmenybės Dievui. Be to, neįmanoma pradėti jogos sadhanos kelio (dvasinės praktikos kelio), be žmogaus instruktavimo, kuris žino jo visus sunkumus ir kliūtimis. Mes guru nesame reikalingi, tačiau mums reikalingas.
Guru ir mokinio meilė (santykis) pranoksta visus kitus žmogiškus santykius – motinos ir vaiko, vyro ir žmonos, artimų draugų. Būtent per guru ir mokinio saveikavimą, mokinio potencialas ir energija įgauna formą ir kryptingumą.
Nesvarbu kas jūs esate, guru yra būtinas jūsų gyvenime. Mes visi klajojame gyvenimo vandenyne. Mums reikalinga kryptis, tikslas, kuris padėtų mums susitelkti. Guru yra vedanti šviesa. Jis gali būti fiziniame kūne, tačiau jo dvasio skrajoja nežinomybės realybėse. Jo motyvai yra nesavanaudiški, jis neturi troškimų.
Guru pripildo jūsų gyvenimą. Jis yra skaistybė, ramybė, meilė ir išmintis ir jo atsakomybė ištraukti šias savybes iš jūsų. Nepriklausomai nuo to, kokią rolę atliekate gyvenime, ar esate turtingas ar skurdžius, laimingas ar nelaimingas, sveikas ar nesveikas, senas ar jaunas, turite išvystytą sąmonę ar ne, guru turi ko išmokyti jus.
