Ar pinigai daro žmogų laimingu
“Ne piniguose laimė” – teigia liaudies išmintis – “…o jų kiekyje” – prideda gudragalviai juokdariai, pabrėždami, kad žmogaus laumė priklauso nuo nulių kiekio banko sąskaitoje. Ar taip yra iš tikrųjų?
Šiandieną pinigai tapo vos ne pasauline religija, kuri vienija įvairių kultūrų, tautų, tautybių ir šalių atstovus. “Auksiniam veršiui” šiandieną lenkiasi visame pasaulyje – ir tie, kam duonos, ir tie, kam briliantai.
“Nėra duonos? Tai tegul valgo pyragaičius” – atsako Anglijos karalienė viename iš populiarių anekdotų, kur ji aptarinėja bado problemą tarp savo pavaldinių. Tačiau šiame juokelyje parodytas išsiskaidymo skirtumas tarp tų, kas vos suveda galus ir tie, kas maudosi turtuose.
Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad pinigai – iš tiesų gali padaryti žmogų laimingu. Ne, niekas nesiginčija, kad finansai gali išspręsti daugelį problemų ir bendrai, be pinigų šiuolaikiniame pasaulyje ir visai nepragyventi. Tačiau štai tvirtinti, kad už pinigus galima nupirkti laimę – ypač ir ypač abejotina. Kodėl? Pabandykime išsiaiškinti remiantis tik į logiką ir faktus, kas vadinasi – sine ira et studio – “be pykčio ir potraukių”.
– Pinigai – gyvybinės energijos ekvivalentas.
– Pinigai – tai instrumentas.
– Laimės būsena – nepriklauso nuo pinigų.
– Pinigai – naikina tikrąją motyvaciją.
Nagrinėsime šiuos ir kitus klausimus, pasistengsime rasti aukso vidurį dėl pinigų sukaupimo klausimo.
Pinigai – gyvybinės energijos ekvivalentas
Už darbą žmogus gauna pinigus. Už prekes ir paslaugas – pinigus atiduoda. Iš šių faktų galima padaryti išvadą, kad pinigai – tai gyvybinės energijos ekvivalentas. Iššvaisčius tam tikrą laiką ir energiją darbo dienos eigoje, žmogus gauna popieriukus (arba skaičiukus ekrane) už kuriuos vėliau gali kažką nusipirkti.
Paprasčiau kalbant, samdomas darbuotojas konvertuoja savo laiką ir energiją į pinigus, o tuomet pinigus galima konvertuoti į tai, kas jam būtina – prekes, paslaugas, pramogas ir taip toliau. Kitas klausimas, kad už savo gyvybinę energiją, kuri iššvaistyta laiko vienetu, žmogus gauna ypač mažą pinigų sumą. Kaip tai galima nustatyti? Labai paprasta.
Pasak apklausos rezultatų online kredito serviso “Zaimerio robotas” – 75% apklaustiesiems rusams neužtenka pinigų iki algos. Beje kalba eina ne apie tunejacus – šie žmonės švaisto gyvybinę energiją kažkokio apmokamo darbo užbaigimui. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad naudojant gyvybinę energiją jie gauna tokį piniginį ekvivalentą, kurio jiems neužtenka asmeniniam gyvenimo aprūpinimui.
Taigi, pinigai – tai energija. Pinigai – tai instrumentas. Bankinės sistemos – tai struktūros, sudarytos pagal visus numerologijos ir ezoterikos principus. Imdamas kreditą banke žmogus gauna pinigus ne tiesiog taip, jis atiduoda mainais tam tikrą kiekį gyvybinės energijos, kurią bankas naudos. Būtent todėl dažnai stebima situacija, kai pasiėmus kreditą arba ipoteką, pas žmogų pradeda kristi pajamos, pablogėja sveikata, prasideda problemos šeimoje.
Visą tai žinoma galima paaiškinti dėl kitų priežasčių, tačiau energetiniame lygyje problema atrodo būtent taip: žmogus, paėmęs pinigus banke atidavė jam naudotis savo gyvybine energija ir to pasekoje – pats patiria jos deficitą. Ir tai tęsis iki tol, kol kreditas nebus grąžintas.
Tačiau bankų sistemos spąstai tame, kad paėmęs kreditą ir atidavęs bankui gyvybinę energiją, žmogus patirs didelius sunkumus, kad šį kreditą grąžintų. BŪtent todėl dažnai būna taip, kad paėmęs kreditą žmogus ilgiems metams priklauso į priklausomybę nuo banko, o jo viso uždarbio vos užtenka tam, kad padengti procentus.
Vaizdo įrašas. Paskola – tai viso labo “kabliukas” (rusų kalba)
Pinigai – tai instrumentas
Tarp tų, kurie stovi dvasinio tobulėjimo kelyje dažnai vyrauja nuomonė, kad neva pinigai – tai blogai. Na kodėl gi iš karto blogai? Pinigai – tai instrumentas. Ant batų raištelių galima pasikarti, tačiau tai ne priežastis dabar pas visus atiminėti batų raištelius? Jeigu pas žmogų ne viskas tvarkoje su psichika – tai prie ko čia raišteliai?
Tas pats ir su pinigais – su jais galima organizuoti išgertuvės su alkoholiu, mėsa ir kitomis nešvankybėmis, o galima nuvažiuoti į Indijos jėgos vietas ir įgauti tam tikrą dvasinę-mistinę patirtį. Tai kas yra pinigai? Visatos blogis ar tiesiog gyvybinės energijos ekvivalentas, kurį galima panaudoti įvairiai?
Problema ne piniguose, o santykyje į juos. Kai pinigus naudoja tam, kad darytų žalą sau arba kitiems, kai pinigai tampa pats tikslas – štai tuomet jie pradeda nešti problemas. Ir numatant šiuolaikinės reklamos ir medijos kontrolę žmonių sąmonei – daugumai šiandieną pinigai iš tiesų yra blogis. Nes jeigu žmogus, kuriam reklama ir medija jau įdiegė vartojimo filosofiją, duoti pinigų, tai nieko apart žalos sau ir aplinkiniams šie pinigai neatneš.
Kita problema – tai pinigų kultas, kuris taip primetamas mums per medija ir sociumą. Kaip tai vyksta? Iš pradžių mums nuo vaikystės įvardina daugybę klaidingų (melagingų) motyvacijų. Atkreipkite dėmesį į mažą vaiką. Ar daug jam reikia, kad būtų laimingas? Būti sočiam, kad jam būtų šilta ir kad mama būtų šalia. Jam nereikalingi jokie saldėsiai, žaislai, filmukai ir kita. Visa tai primetama jau vėliau. Vaikas – laimingas pats iš savęs ir tik kažkoks kūno arba dvasinis diskomfortas gali lengvai šią laimę pagadinti.
Ir ką mes galime matyti toliau? Jeigu atkreipti dėmesį į paauglį – jis jau negali būti laimingas pats iš savęs. Jis gali būti patenkintas (ir taip – kažkokį neilgą laiką), jeigu patenkinti visi jo norai, kuriuos jam primetė reklama ir sociumas. O toliau – daugiau. Toliau sėkminga karjera ir kaupimas iš viso tampa pats tikslas. Gauti vieną ar kitą socialinį statusą – tampa pagrindine užduotimi, kuri pasiekiama dažnai nepaisant bazinių žmogiškųjų poreikių. Ir ar galima pasakyti, kad šiuo atveju pinigų sukaupimas atneš laimę?
Tokiu būdu pinigai – tai instrumentas. Ir tik mūsų pasirinkimas (tiksliau ne visada mūsų, o dažnai primestas reklamos) – iššvaistyti šiuos pinigus asmeniniam tobulėjimui ir kūrybai arba pramogoms ir degradacijai.
Laimės būsena nepriklauso nuo pinigų
2010 metais buvo publikuoti socialoginio tyrimo rezultatai, kuriuos atliko JAV Nacionalinė Mokslų Akademija, pasak kurios pinigai iš tiesų tam tikru būdu daro įtaką laimės lygiui, tačiau įdomiausia, kad tai vyksta iki tam tikrų pajamų lygio, o pasiekus šią ribą – pasitenkinimas gyvenimu pradeda nykti.
Gerokai giliau išsiaiškinę su klausimu tyrėjai priėjo prie išvados, kad ši pajamų suma, ties kuria žmogaus laimė pradeda kristi – yra tas pajamų lygis, kuris geba patenkinti bazinius žmogaus poreikius. Tai yra, paprasčiau kalbant, vienodai nelaimingus žmones daro tiek pinigų trūkumas, tiek ir jų perteklius. Ir yra tik plona riba, ant kurios įvyko bazinių poreikių patenkinimas, kuri darė žmogų laimingu.
Vaizdo įrašas. Tiesa apie pinigus ir bankinę sistemą (rusų kalba)
Pinigai naikina tikrąją motyvaciją
1973 metais du psichologai – Ričardas Nisbetas ir Markas Leperis atliko įdomų eksperimentą, kuriame jie jaunus žmones, mėgstančius piešti išskirstė į tris grupes. Pirmai grupei jie pažadėjo atpildą už piešimą, antrai grupei nieko nepažadėjo, tačiau periodiškai apdovanodavo už pastangas, trečiai grupei nežadėjo atpildo ir neapdovanodavo jų spontaniškai.
Darant eksperimento išvadas, pirmos grupės atstovų elgesys kardinaliai pasikeitė – jie pilnai prarado bet kokį susidomėjimą piešimui. O štai antra ir trečia grupė – niekaip nepakeitė savo poelgių. Iš šio tyrimo mes galime matyti, kad jeigu motyvacija netgi kūrybinei veiklai, kuri iš savęs žmogui atneša malonumą, yra materialus atpildas, tai priveda prie to, kad žmogus praranda tokiai veiklai susidomėjimą.
Šis atradimas buvo pavadintas “perteklinio lūkesčio efektas”. Paprasčiau kalbant paimkime, pavyzdžiui, kūrybą. Kūryba pati iš savęs suteikia žmogui malonumą. Tačiau jeigu žmogus pradeda gauti už savo kūrybą pinigus – tai iš esmės keičia situaciją. Ne, pats iš savęs atpildo gavimas už kūrybą – tai ne problema, problema tame, kad žmogui materialaus atpildo gavimas tampa pagrindine motyvacija ir šiuo atveju kūryba nustoja būti kūrimo ir įkvėpimo procesu – tai pavirsta į rutiną, už kurią moka pinigus.
Svarbiausia šioje vietoje – proto nuostata. Netgi šluoti kiemą galima su teisinga proto nuostata ir tuomet šis darbas nustos būti darbu ir taps kūryba. Tačiau jeigu žmogus atlieka kažokią veiklą ir pagrindinė jo motyvacija šios veiklos atlikimui yra materialios naudos gavimas, tai netgi pati mylimiausia veikla su laiku taps žmogui našta ir netgi nemalonia.
Įsivaizduokite sau du tapytojus. Vienas iš jų piešia paveikslą, nes jam patinka tai, kad jis piešia ir jis nori teptuko ir dažų jėga danešti iki žmonių savo įkvėpimą ir tam tikrą idėją. Ir antras tapytojas, kuris stovi šalia, piešia tą patį peizažą, su tuo pačiu teptuku ir tais pačiais dažais, tačiau pas jį galvoje dabar – honoraro skaičiavimas. Ir štai vienu teptuku deda savo įkvėpimą, o kitu mintimis jau eina į parduotuvę ir švaisto honorarą.
Pas kurį iš jų nuo atlikto darbo bus daugiau malonumo? Pirmas gauna malonumą nuo pačio kūrybinio proceso, o honoraras – yra tik malonus bonusas. Antras tapytojas – suvokia kūrybos procesą, kaip darbą, už kurio pabaigimą jis galų gale gauna pinigus. Ir anksčiau ar vėliau kūrybos procesas taps jam sunkus ir liūdnas, tokioje būsenoje vargu ar galima kalbėti apie įkvėpimą. O be įkvėpimo negalima sukurti šedevro.
Tokiu būdu pinigai – tai mūsų gyvybinės veiklos ekvivalentas. Ir todėl pinigų sukaupimas negali būti pats tikslas, nes ir energijos sukaupimas – taip pat nėra pats tikslas. Energija reikalinga tam, kad ją protingai naudoti. Atominė elektrinė judina tarp savęs atomus tam, kad aprūpintų energija save ir duotų energiją ištisiems miestams Ir tame yra jos egzistavimo prasmę, o ne tame, kad kauptų energiją. Taip ir su pinigais – jie reikalingi tik tam, kad patenkintų mūsų bazinius poreikius ir atneštų gerovę aplinkiniams. Tam ir reikia uždirbinėti pinigus.
Vaizdo įrašas. Pinigų šeimininkai (rusų kalba)