Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Dvasinės praktikos. Panagrinėsime kai kurias iš jų

Šatkarmos: kaip išsivalyti organizmą su hatha-jogos technikų pagalba

Gydantys mantra-jogos garsai

Išleista nauja knyga Jogos Abėcėlė

Brahma-Muhurta - geriausias laikas prabudimui

Joga per mėnesines

Meditacija pradedantiems namuose

„Meditacija“… Daugelis iš mūsų daug kartų girdėjo šį žodį. Sąmonėje iš karto iškyla Indijos peizažai, keisti žmonės, oranžinės spalvos rūbais arba pats Buda, medituojantis po didžiuliu, išsišakojusiu medžiu. Daugelis žmonių, nepažįstami su jogos praktikomis, silpnai įsivaizduoja, kas yra meditacija. Daugumos sąmonėje, meditacija – tai „sėdėti ir apie nieką negalvoti“ arba „būti būsenoje be minčių“, o tai ir iš viso „atsipalaiduoti ir gauti pasitenkinimą“. Visos šios formuluotės kažkuria prasme atspindi esmę. Iš tiesų, jeigu pasiekti gilų atsipalaidavimą, tai galima gauti malonumą. Tiesa, apie tai dažniausiai kalba žmonės, kurie niekada gyvenime netgi nebandė uždaryti akių ir nuraminti savo proto. O juk tik nuramintame prote gali kilti laimės būsena. „Nėra laimės, lygios ramybei“, kalbėjo Buda Šakjamuni. Ką dar galima pasiekti, aukščiau to?

Iš tiesų faktiškai visą kasdienį gyvenimą galima priskirti prie neramios proto būsenos. Prisirišimai, troškimai, baimės, pyktis, dirglumas, abejonės, norai, pergyvenimai, nuoskaudos, įkyrūs prisiminimai, neatrištos (prisirišusios) idėjos, mintys apie praeitį, pastovus ateities planavimas – visa tai yra proto neramumai. Žmogus pastoviai savo mintimis būna arba mąstydamas apie praeitį, arba ateities planuose. Retai kas laimingas dabartiniame momente: žmogui visada kažko neužtenka. Visada egzistuoja iliuzija, kad jeigu aš turėsiu tą arba ana, tada aš būsiu laimingas. Tai ir yra proto neramumas, kuris kaip erzinanti musė, visą laiką savo veikla neduoda mums ramybės. Prisimenate, kaip tai būna?

Pavyzdžiui, karštą vasaros dieną jūs skaitote knygą. Įskrenda musė ir pradeda jus erzinti: tai ji ant vieno peties sėda, tai ant kito, tai ant kaktos, tai ant žando, tai tiesiog zyzia po ausim. Šiais chaotiškais veiksmais musė pastoviai verčia jus atlikti kūno judesius, erzintis ir pykti. Panašiai taip veikia mūsų protas. Jis pastoviai verčia mus veikti ir nesvarbu ar vidiniame plane – minčių ir apmąstymų pavidale – ar išoriniame – neapgalvotų, chaotiškų poelgių pavidale.

Tai ką gi daryti? Kaip gi prigriebti šią musę, kad ji netrukdytų mums skaityti įtraukiančios knygos? Dėl to ir egzistuoja meditacija. Tame ir yra jogos esmė. Tai trumpai savo darbe „Joga-sutros“ sudėjo išminčius Patandžalis. Viso tik keturiais žodžiais jos (sutros) išdėstė visą jogos esmę: „Joga čitta Vritti niroddha“, kas reiškia: „Joga – tai proto neramumų (nerimo, bangavimo) pašalinimas (pažabojimas)“. Būtent tai ir yra meditacijos tikslas – nuraminti protą ir pažaboti jo judėjimą. Taip, galima pasakyti, kad meditacija – tai „sėdėti ir apie nieką negalvoti“. Tačiau tai labai primityvus tokio sudėtingo proceso, kaip meditacija, suvokimas. Jis neduoda mums suvokimo, kaip pasiekti tokią būseną, o svarbiausia – kam iš viso reikalinga „apie nieką negalvoti“.

Meditacija pradedantiems namų sąlygomis

Tai, kaip gi įsisavinti meditaciją nuo nulio? Iš pradžių verta išsiaiškinti, kam gi reikalinga raminti savo protą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, proto neramumas atneša mums tam tikras kančias. Įsivaizduokite, kad mums, pavyzdžiui, reikia išspręsti sudėtingą matematinį uždavinį. Prisimenate, kaip tai buvo mokykloje? Štai prieš mus guli atverstas vadovėlis, štai švarus sąsiuvinio lapas, štai tušinukas, skriestuvas, pieštukas, užduoties sąlygos jau užrašytos. Mes tvarkingai parašome žodį „sprendimas“, dedame dvitaškį ir pasineriame į bandymus išspręsti uždavinį. Ir čia pradeda veikti mūsų protas: jis primena mums apie tai, kad dabar išeiginės dienos pats įkarštis, kad draugai spardo kieme kamuolį, kad vakar nupirkti ledai kantriai laukia šaldiklyje, kad vakare bus įdomus filmas. Vietoj to, kad greičiau susitvarkyti su uždaviniu ir užsiimti kitais reikalais, mes sėdime ir mintimis spardome kieme kamuolį su draugais, vienu metu valgydami ledus, žiūrėdami įdomu filmą.

Visa tai sukasi mūsų prote, o atverstas vadovėlis pasilieka kažkur paralelinėje Visatoje. Taip praeina 10 minučių, 20, 30, tai ir valanda. Pastoviai drausmindami save, mes bandome grįžti į šią realybę ir nors kažkaip įbrukti sau į galvą užduoties sąlygas, kurios, kaip muilo burbulai, išsisklaido ore į skirtingas puses. Mūsų protas šokinėja visur, kur nori, tačiau ne ten, kur reikia. Laikas eina, bičiuliai kieme jau baiginėja futbolo mačą, o mylimas filmas greitai prasideda, tačiau užduotys tai ir pasilieka neatliktos. Mes susierzinę užverčiame vadovėlį, nutrenkiame jį, atidarome šaldytuvą, griebiame ledus ir įsijungiame filmą.

Tačiau pasitenkinimo vėl negauname, nes mūsų protas dabar piešia mums kitus paveikslus – apie tai, kaip mes pirmadienį gausime dvejetą ir apie tai, kokios bus panaudotos auklėjimo priemonės iš mamos pusės. Iš naujo protas neramus, iš naujo kančia. Tai ryškus pavyzdys to, kaip veikia mūsų protas. Ir taip beveik visuomet. Jis nukreipia mus nuo dabartinio momento, nuo konkrečios užduoties, priversdamas atlikti tūkstantį protinių arba fizinių veiksmų, iš kurių 90% yra tiesiog beprasmiškas energijos švaistymas.

Kaip gi įgauti proto kontrolę? Filosofas Šantideva labai aiškiai išdėstė, kaip tai padaryti: „Tam, kad sunaikinti aptemimus (омрачения), aš pastoviai koncentruosiu protą į tobulą objektą, nukreipdamas jį nuo klaidingų kelių“. Kyla klausimas: kas gi yra tobulas objektas? Dalykas tame, kad meditacija dirba pagal paprastą principą: „Apie ką mes galvojame, tuo mes ir tampame“. Koncentruojantis į kažką, mes įgauname šio objekto savybes. Būtent todėl ypatingai nerekomenduojama teisti kažko arba kritikuoti: koncentruojantis į negatyvias žmogaus savybes, mes jas auginame savyje. Iš to išvada paprasta: kad ugdyti savyje teigiamas savybes, reikia koncentruotis į „tobulą objektą“ – tą, kuris turi tokias savybes.

Tam galima paimti bet kokį atvaizdą, kuris mus įkvepia. Ar tai atvaizdas Budos, Jėzaus, Krišnos, ar dar kažkieno, kas dėl mūsų yra „tobulas objektas“. Koncentruojantis į „tobulą objektą“, mes kaip ir tampame su juo vientisi (vieniai) ir įgauname jo savybes. Ir mūsų protas, kaip stipraus vėjo genamas burlaivis, nustoja reikšti nerimą ir chaosą.

Meditacija namuose savarankiškai pradedantiems

Kaip savarankiškai pradėti medituoti? Pradžiai verta išvystyti koncentraciją. Čia gali būti keletas variantų. Vienas iš efektyviausių – praktika „Trataka“. Tai koncentracija į žvakės liepsną arba tašką ant sienos. Tai padeda išmokti kontroliuoti protą ir koncentruoti jį į objektą. Kai jūs išmokote sutelkti dėmesį į objektą, pradėkite sunkinti praktiką. Pavyzdžiui, galima pradėti koncentruotis į mantros kartojimą. Lengvesnis variantas – mantros kartojimas balsu, sunkesnis – savyje.

Čia svarbu nedaryti to mechaniškai, tai tik atima praktikos esmę. Svarbu susitelkti į mantros esmę (prasmę), koncentruotis į jos reikšmę, giliai apmąstyti ties jos prasme. Tai ne tik lavins koncentraciją, tačiau ir kels mūsų sąmonę, nes – prisimenate? „apie ką mes galvojame, tuo mes ir tampame“. Pavyzdžiui, koncentruojantis į mantros Om kartojimą, mes periminėsime Absoliuto savybes, kurio garsas ir yra ši mantra. Išvystę savyje koncentracijos įgūdžius į fizinė objektą ir į mantrą, galima pabandyti medituoti į kažkokį vidinį atvaizdą. Tai turi būti tas atvaizdas, kuris jus įkvepia ir kurio savybes jūs norėtumėte perimti.

Teisinga meditacija pradedantiems

Taigi, ką reiškia „koncentracija į atvaizdą“? Pavyzdžiui, koncentruojantis į Budos atvaizdą ar reikia jį vizualizuoti sąmonėje? Ir taip, ir ne. Iš vienos pusės, būtent taip tai ir vyksta, tačiau meditacija – tai ne paprasta vizualizacija. Tai, pirmoje vietoje, gilūs apmąstymai (размышления) ir stebėjimas. Vizualizuojant, pavyzdžiui, Budos atvaizdą, mes giliai panyrame į apmąstymą, koncentruojantis į tūkstantį tobulų Tathagatos savybių – atjautą (сострадание), ramybę (безмятежность, спокойствие), lygų santykį, norą visoms gyvoms būtybėms laimės, neprisirišimą ir taip toliau. Tokia meditacija leidžia auginti savyje šias dorovingas savybes ir veda į proto nuraminimą, asmenybės transformaciją.

Taip pat, koncentracija į aukščiausią objektą pasiekiama su mantros pagalba. Tuo pat metu mes giliai apmąstome jos esmę ir tuos pasireiškimus, kuriuos simbolizuoja mantra. Analogiškai galima koncentruotis ir medituoti į bet kokios dievybės arba dvasinio mokytojo atvaizdą. Visų pirma, jūs kursite energetinį ryšį ir keisitės energija su juo, o visų antrą, periminėsite jo savybes. Taip praktikoje ir realizuojasi pagrindinis meditacijos principas: „apie ką mes galvojame, tuo mes ir tampame“.

Vaizdo įrašas. Meditacija. Vienas iš duotos metodikos traktavimų. Andrejus Verba (rusų kalba)

 

Praktikuoti meditaciją geriausia du kartus per dieną – ryte ir vakare. Rytinė meditacija leidžia nustatyti protą į teigiamą bangą ir dienos eigoje laikyti jį šiame lygyje. O vakarinė meditacija leidžia išvalyti protą nuo visko, kas buvo sukaupta per dieną ir paruošti save ramiam miegui. Reguliariai praktikuojant meditaciją du kartus per dieną, jau vieno-dviejų mėnesių bėgyje proto kontrolės srityje galima pasiekti labai gerų rezultatų. Jūs pastebėsite, kad tapote ramesni ir sąmoningesni. Pradės išeidinėti įkyrios mintys, galimai, pradės nykti priklausomybės ir varžantys elgesio modeliai.

Praktikoje svarbiausia reguliarumas – tada bus efektas. Tačiau svarbu suvokti, kad proto kontrolė meditacijoje – tai tik treniruotė. O tikra kova prasidės tada, kada jūs išeisite iš meditacijos. Visus įgūdžius, kuriuos jūs įgavote meditacijoje, reikia taikyti gyvenime. Tuomet visas gyvenimas bus viena ištisa meditacija ir palaimos būsena, nepriklausoma nuo išorinių aplinkybių. Tame ir yra jogos esmė.

Straipsnio autoriai: klubo OUM.RU kolektyvas

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba