Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Joga, meditacija ir paskaitos įvairiuose Lietuvos miestuose birželio 1 - 30 dienomis

Meditacijos technikos. Kokią išsirinkti?

Sveikas gyvenimo būdas. Nuo ko pradėti?

Kodėl žmonės tampa vegetarais?

Jogos filosofija

Jogos mokytojų kursai 2021 metais

Siddhi – mistiniai jogų gebėjimai

Žemiškajame kūne galima įgauti aštuonias jėgas –
Kokie gi jų vardai?
Dvi iš jų nusakomos taip: anima ir mahima.
Taip pat neutralios garima ir laghima,
Nuostabios prakamja, pranami ir išitva,
Amžinai norima vašitva – štai aštuonių vardų jėgos.
Tai – dievų jėga, adharuose esančių adharose,
Paslėptos jų lapelių saldžiame (ausiai) garse.

Riši Boganatar, “Tirumandira Džnianam (3-4).

Kas yra Sidhos

Siddhi – tai ypatingos mistinės jėgos, virš-žmogiški sugebėjimai. Kitais žodžiais, tai tokie sugebėjimai, kurie šiuo metu nėra prieinami daugumai žmonių. Daugelyje tekstų mes randame paminėjimus apie stebuklus, kuriuos atlikdavo praktikai, pasiekę aukštas dvasines realizacijas. Tokie paminėjimai yra tiek joginiuose šaltiniuose, tiek stačiatikių tradicijoje ir, turbūt, kitose senose pasaulio mokyklose, kur siūlomi tobulėjimo instrumentai. Be to, periodiškai mes girdime apie žmones, kurie atlieka daugumai nepaaiškinamus veiksmus ir mūsų laikais, pavyzdžiui: budistų lamos, kurie nusako savo mirties datą ir jų kūnai neyra po išėjimo iš gyvenimo, stačiatikių šventieji, kurių palaikai turi laiminančią jėgą ir daugybę metų po jų mirties. Taip pat mūsų laikais yra indų jogai, sustabdantys savo širdį ir reguliuojantys kūno temperatūrą. Taip pat gerokai paprastesnes sidhas demonstruoja paprasti jogai, su kuriais mes kartais galime susitikti paskaitose: juk jie fiziškai mažiau serga ir emocionaliai mažiau serga, nei dauguma žmonių, o tai taip pat nėra mažai.

Tačiau pakalbėkime apie ašta-sidhas – tradicines galingas virš-žmogiškas galimybes, aprašomas skirtinguose šaltiniuose.

Siddhi: klasifikacija. Ašta-siddhi

Apie aštuonias didingas sidhas kalbama tokiuose tekstuose, kaip “Joga tattva upanišada”, “Joga-sutros” Mahariši Patandžali, “Vjasa-bhašja” Riši Vjasa, “Joga-vaišaradi” Vačaspati Mišra, “Mani-prabha” Ramananda Jati, “Tirumantiram” riši Tirumular, “Tirumandira Džnianam” riši Boganatar ir kituose.

Aštuoni virš-žmogiški (antgamtiniai) gebėjimai, įgaunami praktikose metu kelyje, skirtingi aprašomi įvairiose mokyklose, tačiau galima išskirti pagrindinius:

1) Anima – jogo gebėjimas sumažėti iki atomo dydžio arba tiesiog daryti įtaką savo kūno dydžiui ir svoriui.
2) Mahima – gebėjimas padidinti kūną iki didelio dydžio.
3) Garima – gebėjimas tapti sunkiu ir tvirtu, kaip kalnu.
4) Laghima – gebėjimas įgauti lengvumą ir sklandyti ore, judėti danguje.
5) Prapti – gebėjimas didinti bet kokius objektus norų pagalba (pavyzdžiui, pamaitinti šimtus žmonių vienu ryžių dubenėliu), numatyti (išpranašauti) ateitį, skaityti mintis, suvokti kitų žmonių, gyvūnų, paukščių kalbą, gydyti nuo įvairių ligų.
6) Prakamja – jėga, pritraukianti nutolusius objektus, bet kokių norų išpildymas. Taip pat tai gebėjimas ilgai būti po vandeniu, būti nematomu, įeiti į kito kūną (parakaja-praveša), pasilikti jaunu tiek ilgai, kiek reikia.
7) Išitva – įtaka materialiems ir nematerialiems objektams, svorio įvaldymas, dieviškosios jėgos įgavimas, grąžinantis mirusius gyvenimui.
8) Vašitva – įtaka būtybių protui, kūrimas proto jėga, pavyzdžiui, laukinių žvėrių prijaukinimas ir valdymas. Gebėjimas valdyti kitus žmones, dvasias, gamtos stichijas.

Vienas iš septynių autoritetingų jogos šaltinių “Joga-sutros” Patandžali išskiria visą skyrių viršgalimybių aprašymui, kurios pasiekiamos jogų praktikos metu. Dalykas tame, kad nors vieno stebuklingo gebėjimo atsiradimas rodo, kad savo praktikoje sadhaka, jogas, juda teisingu keliu, Todėl sidhos taip vertinamos tam tikru praktikos metu: jos (siddhi) atlieka tam tikrą tiriamą rolę (kelyje), todėl apie jas reikia žinoti.

“Kai mintis ir veiksmas sinchronizuojasi kartu ir pilnai, jogas išsilaisvina nuo materialių laiko ir erdvės apribojimų, – rašo Patandžalis. – Tai generuoja virš-žmogiškus gebėjimus. Tai vibhuti – jogos savybės”.

Taigi, tokios vibhuti išskiriamos jogos sutrose:

– jis įgauna žinias praeities ir ateities.
– Jis suvokia visų žmonių, paukščių ir gyvūnų kalbą.
– Jis žino (mato) savo praėjusius ir būsimus gyvenimus.
– Jis skaito kitų protus.
– Jeigu būtina, jis gali tiksliai ir detaliai aprašyti, apie ką galvoja kiti.
– Jis esant norui gali tapti nematomu.
– Jis gali paveikti visas jusles: klausą, lytėjimą, regėjimą, skonį ir kvapą.
– Intuityviai ir pagal nuorodas jis žino tikslų savo mirties laiką.
– Jis įgauna dramblio ir gracingos panteros jėgą.
– Jis aiškiai mato kiekvieną objektą ar jis artimas ar tolimas, grubus ar subtilus arba visiškai paslėptas.
– Jis pasiekė saulės sistemos principą.
– Jis pasiekė mėnulio sistemos principą, todėl jam suvokiamas galaktikų išsidėstymas.
– Jis skaito žvaigždes pagal Poliarinę žvaigždę ir nusako pasaulyje ateinančius įvykius. Jis įvaldė kūną ir jo funkcijas. Jis įvaldo alkį ir troškulį.
– Jis padaro kūną ir protą nepajudinamą, kurie tampa kaip vėžliai.
– Jis geba matyti tobulas būtybes, mokytojus ir meistrus.
– Jis geba suvokti viską ir visus.
– Jis pasiekia sąmonės savybes.
– Pasiekęs sąmonės savybes, jis panaudoja jas, kad uždegti sielos ugnį.
– Dėka nušvitušios sielos jis įgauna dieviškuosius gebėjimus, kurie yra už įprastų juslės, jausmų ribų.
– Jis geba samoningai palikti savo kūną ir įeidinėti į kito kūną.
– Jis vaikšto per vandenį, neskesta balose ir nebijo badančių augalų.
– Jis stebi ugnį.
– Jis girdi atskirus garsus.
– Jis levituoja (sklando virš žemės).
– Jis atsikrato nuo kančių ir dažnai gyvena ne kūne.
– Jis įgauna gamtos sudedamųjų dalių, jų savybių ir funkcijų kontrolę.
– Jis įgauną viešpatavimą virš elementų ir jiems atitinkančių.
– Jis puikaus kūno šeimininkas – gracingo, stipraus, gerai sudėto.
– Jis absoliučiai kontroliuoja jusles ir protą, o taip pat jų ryšį su mažuoju “Aš” ir sąmone “Aš”.
– Jus suteikia kūnui, jausmams, protui, aukštesniam protui ir sąmonei tam tikrą aštrumą ir greitą veikimą, suderinami jį su savo siela.
– Jis įgauna viešpatavimą virš visų kūrinių ir virš visų žinių.

Neparuoštam skaitytojui, su logišku protu, visa tai gali pasirodyti per daug nerealu. Tačiau jeigu pažiūrėti į materialią realybė iš jogos filosofijos požiūrio taško, tai tokie gebėjimai tampa vis labiau suvokiami.

Siddhi įvaldymo paaiškinimas iš jogos filosofijos požiūrio taško

Iš vienos pusės, joga nagrinėja visą visatą (мироздание) kaip sudarytą iš trijų principų arba gunų: šviesa (satva), vibracija (radžas) ir inercija (tamas). Gunos taip pat nuspalvina mūsų sąmonę ir mūsų veiksmus balta (satva), pilka (radžas), juoda (tamas) spalvomis. Deka jogos mūsų veiksmai ir aukštesnysis protas (разум) išsilaisvina nuo gunų pančių ir mūsų tikrasis Aš išplaukia iš gilumos į paviršių, kad pažinti asmeninę sielą. Toks patyrimas kristališkai švarus ir laisvas nuo tam tikrų veiksmų ir gamtos savybių. Ši sąmonės švarumo būsena jogoje vadina “samadhi” – išsilaisvinimas. Tokiu būdu žmogiškoji sąmonė, iš šio požiūrio taško, yra trijų principų, gunų kombinacija, kaip ir viskas aplinkui. Todėl įvaldžius savo sąmonę, galima pasakyti, kad mes automatiškai pradedam daryti įtaką viskam aplinkui. Kaip istorijoje apie lietaus užkalbėtoją.

“Viename kaime viskas seniai išdžiuvo ir galų gale gyventojai sumokėjo nemažą pinigų sumą, kad pakviesti pas save lietaus užkalbėtoją. Kartu su juo prisiprašė daug mokslininkų, kad pažiūrėti kaip jis tai darys.

Užkalbėtojas paprašė sau atskirą trobelę kaimo pakraštyje ir tris dienas sėdėjo, užsiiminėjo su savimi: meditavo, pasninkavo. Trečios dienos pabaigoje iš dangas pradėjo lyti gausus lietus.

Mokslininkai buvo apimti nevilties.

– Nejaugi tu iš tiesų iššaukei lietų? Kokiu būdu? Paklausė jie.
– Lietus – galinga gamtos stichija, o aš, mažas žmogus, galiu įsakyti jam, – atsakė jiems senolis.
– Viskas, ką galiu – tai atvesti save į harmoningą būseną ir tuomet harmonija plinta į viską aplinkui.”

Pagal ajurvedinį požiūrio tašką, viską pasaulyje, įskaitant mums pačius, galima išskaidyti į penkis elementus: vandens, ugnies, žemės, oro ir eterio elementus. Ir jeigu pažiūrėti iš šio požiūrio taško į sidhas, tai jos ne kas kita, kaip elementų kontrolė: iš pradžių viduje savęs ir savo asmeninio proto, o tuomet ir visko aplinkui. Kitais žodžiais, sidhų penkių elementų kontrolė pasiekiama, kai išorinės elementų savybės dėka praktikos susilieja su vidinėmis jogo savybėmis ir vidinis ir išorinis skirtumas dingsta.

Taip dėka žemės elemento kontrolės kūne jogas įgauna milžinišką jėgą, lygią dešimčiai tūkstančių dramblių – žemės saugotojų.

Dėka vandens elemento kontrolės kūne jogas įgauna gebėjimą nedegti ugnyje ir kūno lankstumą.

Dėka ugnies elemento jogas įgauna gebėjimą alchemiškai transmutuoti, materializuoti ir priversti dingti bet kokius daiktus ir substancijas. Su ugnies elementu susijusios sidhos “savaeigės virtuvės”, lobių ieškojimas ir pasaulietiškas turtas, o taip pat potala-siddhi (pastovi laimė), pergalė prieš ligas ir mirtį, subtilaus kūno pažinimas, gebėjimas palikti fizinį kūną savo noru ir įeiti į kitą kūną, gebėjimas versti metalus į auksą, trinant juos savo fekalijomis arba šlapimu, pasiekiamas gebėjimas išleisti šviesą ir sudeginti kūną mirties akimirką, nepaliekant pėdsakų.

Dėka vėjo elementų kontrolės pasiekiamas kūno lengvumas, kaip vatos, gebėjimas vaikščioti vandeniu, levitacija. Jogas gali sėdėti virš vandens, po žeme, kur nėra oro, nes jis gali kvėpuoti su kūno pagalba, įvedant praną į sušumną. Taip pat jogas gali išvesti subtilų kūną iš fizinio, palikti kūną keletai dienų arba net keletai metų.

Dėka elementų kontrolės erdvėje pasiekiamas gebėjimas skraidyti, praeiti per bet kokias kliūtis ir barjerus, gebėjimas žinoti praeitį, ateitį ir dabartį, persikelinėti per akimirką į bet kokį Visatos tašką (teleportacija).

Tačiau mes su jumis kol kas panagrinėjome tik vieną virš-galimybių įgavimo variantą – tai reguliari jogos praktika, nuo kurios tokių galimybių vystymasis vyksta savaime, kaip šalutinis efektas kelyje į nušvitimą. Tačiau be šio varianto egzistuoja ir kiti.

Gyvenimo efektyvumas. Sidhos ar pasiaukojimas. Andrejus Verba (rusų kalba):

Siddhi. Būdai jas pasiekti

Pagal “Joga-šikša-upanišadą” (1.151-155) sidhos būna dviejų pagrindinių tipų:
– dirbtinės (kalpita-siddhi)
– natūralios, spontaniškos (akalpita-siddhi, sahadža-sidhi).

Dirbtinės siddhi atsiranda dėka magiškų akmenų, vartojant stebuklingus žolių rinkinius (aušadhi), alcheminių eliksyrų (rasa), tantrinių mantrų, ritualų, kurie įvaldo dvasias ir suteikia malonumą dievams (krijoms), kerėjimu (džala). “Joga-sutrose” (4.1) Patandžalis taip pat susieja virš-žmogiškų galimybių atsiradimą su atitinkama gimimo forma (džanma), gydomosiomis mikstūromis (aušadhi), mantrų kartojimu, asketizmo praktikomis (tapasu) ir jogine ekstaze (samadhi). “Šiva samhitoje” (III 51-52) ir “Gheranda samhitoje (V, 1-2) paminima pranajamos praktika kaip suteikianti 82 virš-žmogiškas galimybes. “Joga tattva upanišada” (112-122) pamini apie šių gebėjimų įgavimą su tam tikrų gestų (mudrų) pagalba.

Dirbtines sidhas teikia sansariniai dievai, kai kurias joga-sidhas magai, šamanai ir dvasios Tai nėra tikroji realizacija, nors gali padėti dvasiniame kelyje.

Verta suvokti faktą: kad teisingai panaudoti sidhas, jogas privalo turėti proto būseną, kuri nukreipta į pagalbą visoms gyvoms būtybėms. Daugelis šventųjų rekomenduoja vengti sidhų vaikymosi, kad jos neuždengtų pagrindinio tikslo.

Šventasis Ramalinga Svamigal “Tiruvarutpa” kalbėjo apie sidhų įgavimą kaip apie vaikų žaidimą. Tamilų sidhas Pattinatar vadinas sidhas “karčiomis cukranendrėmis”.

“Išsilaisvinimas pasiekiamas tik Žinojimu (džniana). Kitomis jėgomis (sidhomis) toks vaisius nepasiekiamas. Tačiau siekiantis susižavi kenksmingais pasaulietiškais džiaugsmais ir stebuklingomis jėgomis (sidhomis) ir ieško jų”.

Siddhi taip pat gali būti įgautos su tapaso pagalba. Vediniame epe mes galime rasti daugybę istorijų apie tai, kaip herojai atlikdavo rimtas askezęs nustodami valgyti maistą, judėti ir tokiu būdu vystė vidinė ugnį, tapasą. Dievai kreipdavi į juos savo gerovinį dėmesį ir dovanodavo jiems tai, dėl ko jie atlikdavo askezes. Tačiau askezės kaip ir viskas šiome materialioje Visatoje būna gerovėje, troškime ir neišmanyme, vienoje iš trijų gunų ir jeigu askezė buvo atliekama demoniškais tikslais, tai nežiūrint į laikiną magiškų savybių įgavimą, tai pasibaigdavo blogai. Kuo gali būti pavojingos sidhos ir kaip su jomis tinkamai elgtis, mes aptarsime žemiau.

Siddhi. Įspėjimas saugos laikymuisi

Tapus viršžmogiškų gebėjimų vergu ir naudojant juos dėl šlovės, jogas suardo savo sadhaną. Tai įvyksta todėl, kad praktikas, įgavęs tam tikrus gebėjimus ir nukreipęs juos į galutinį tikslą, tampa priklausomas nuo jų ir patiria kančias, kurias jos [savybės] neša kartu su savimi.

Todėl Patandžalis kviečia sadhaką atsiskirti nuo šių pasiekimų – taip jis atvers sau vartus, vedančius į amžiną palaimą. Tik neprisirišimas geba išsaugoti nuo puikybės – pačių pavojingiausių spąstų tiems, kas įgauna jėgas.

Griežtas sekimas jamos ir nijamos garantuoja, kad sadhaka nepavirs į šių jėgų kalinį ir nepradės naudoti jas kenkdamas.

Savo aprašymuose išminčius Vjasa duoda pavyzdžius tų, kas pasidavė sidhų pagundoms ir tų, kas išsaugojo laisvę. Nakuša buvo mirtingasis, tačiau likimo valiai pradėjo vadovauti dangui. Jis negalėjo laikytis jam priskirtos valdžios, prarado dievų malonę ir buvo numestas į žemę gyvatės pavidalu. Urvaši, šlovinama dangiškoji nimfa, Nara-Narajanos dukra (Dharmos sūnaus ir Brahmos anūko), pasivertė į lianą. Ahalja, pasidavusi juslių įsitraukimui, buvo prakeikta Gautamos ir pavirto į akmenį. Tarp tų, kas pasiliko teisingame kelyje, galima paminėti jautį Nandi, kuris pasiekė dievą Šivą ir žuvų karalių Matsją, kuris tapo Matsiendra-nathu, didingiausiuoju hatha-jogu Žemėje.

Pasileidęs sidhų pagundą, sadhaka tampa kaip tas, kuris gelbėdamasis nuo vėjo, patenka į uraganą. Priešindamasis nukrypimui ir griežtai sekant išsirinkto kelio, jis pažįsta kaivalija – neardomą, neatskiriamą būtį, be egzistavimo ženklų.

Sidhos. Ekaterina Androsova (rusų kalba):

Ir vis tik, kodėl sidhos gali nuvesti mus į šalis?

Jogos tikslas, aprašytas pirmoje Patandžalio “Jogos sutrų” sutroje – tai proto virpesnių sustabdymas. Visų pirma jogui verta dirbti su savo sąmone, palaipsniui ją valant einant joginės disciplinos keliu. Sąmonės virpesius būtina įveikti dviemis būdais, neapleidžiant nei vieno iš jų: praktika, abhjasa ir vystant troškimų nebuvimą [troškimų supančiojimą], atsiskyrimą [отрешённости], vairagją.

Abhjasa – tai atsidavęs, pastovus, nepertraukiamas ir nepavargstantis panirimas į išsirinktą objektą [daiktą, veiksmą], kuris nenustoja nežiūrint į nieką ir tęsiasi begalinį laiko periodo kiekį. Vairagja – tai aktas, kai atsisakoma visų juslinių malonumų. Sąmonės augimo procese abhjasa stiprina tikėjimą ir padeda išsivalyti, tuo tarpu vairagija pašalina bet kokias kliūtis vystymosi kelyje. Tampant vairagijos meistrais, mes palaipsniui išsilaisviname iš poelgių vaisių.

B. K. S. Ajengar savo sutrų paaiškinime lygina šiuos du principus su paukščio sparnais. Paukštis negali skristi su vienu sparnu. Taip ir mums, kad kilti, būtini du sparnai – praktikos sparnas ir atsiskyrimo.

Kad praktika būtų pilna, mokinys turi būti įvaldęs keturias savybes: atsidavimą, uolumą, pastovų suvokimą ir pasiruošimą ilgam praktikos atlikimui. Atsiskyrimo auklėjimas taip pat nusako keturias sąlygas: juslių atitraukimas nuo veiksmo, norų vengimas, proto raminimas ir išsilaisvinimas nuo ketinimų [siekių].

Tokiu būdu, jeigu mes užsižaidžiame gautomis viršžmogiškomis galimybėmis, tai prarandame metų metais lavintą proto ramybę – svarbiausią joginės praktikos tikslą.

Pačios saugiausios sidhos

Indijoje yra žinoma istorija apie du brolius:

”Vyriausias brolis paliko namus ir labai intensyviai meldėsi miške. Po dvylikos metų jis grįžo namo.

Jauniausias brolis džiaugėsi jį matydamas ir paprašė: “Prašau parodyk man kai kurias okultines jėgas. Tu praktikavai jogą dvylika ilgų metų, tuo tarpu kai aš gyvenau įprastą gyvenimą. Parodyk man, ką tu pasiekei”. Vyriausiasis pasakė: “Einame su manimi”.

Abu broliai išėjo iš kaimo ir nusileido prie upės. Upės krante vyriausias brolis sėdo ir įėjo į gilią meditaciją. Po kurio laiko jis atsistojo ir perėjo per upe būdamas virš vandens.

Jauniausias brolis čia pat pašaukė valtininką, davė jam anną (smulkią monetą) ir greitai persikėlė per upę. Kai broliai susitiko, jaunasis pasakė: “Tu iššvaistei dvylika metų tam, ką aš galiu padaryti per penkias minutes? Tai ir yra tavo dvasinės disciplinos ir asketiško gyvenimo rezultatas? Gėda, gėda!”

Vyriausias brolis suvokė, kad jis kvailai panaudojo laiką. Jis vėl išėjo iš namų, kad dabar būti įkvėptam tik Šviesos, Esmės ir Dievo.”

Savirealizacija yra už visokių sidhų (viršžmogiškų galimybių) ribų. Jeigu jūs prašote Dievo tik apie sidhas, tai lygu tam, kad stengtis iš visų jėgų pasiekti karaliaus rūmus ir susitikus su karaliumi paprašyti keleto agrasto uogų.

Tobulas įvaldymas gerovinių jamos ir nijamos principų, aprašytų Patandžalio “Jogos sutrose”, jie visų pirma padeda mums padaryti savo tobulėjimo procesą saugų, o visų antra, taip pat gali dovanoti mums sidhas.

– Laikantis nekenkimo (ahimsos), sukuriama taiki atmosfera aplinkui jogą, neutralizuojanti visokią neapykantą, netgi tokią natūralią, kaip tarp katės ir pelės arba kaip kalbama tekstuose, tarp gyvatės ir mangusto.

– Dėka teisybės sakymo (satjos), jogo žodžiai visada yra esminiai (teisingi), kad ir ką jis besakytų.

– Nevogimas (astėja) be visokių pastangų atneša praktikai visus įmanomus turtus ir gerovę.

– Nekaupimas[нестяжательство] (aparigraha) atveria jam leidimą suvokti savo dabartį ir praėjusius gimimus.

– Skaistybės laikymasis (aukščiausiojo matymas viskame, brahmačarija) duoda jogui didelę jėgą, suteikia jo kūnui galią ir ypatingą patrauklumą.

Aš galvoju, kad kiekvienas iš mūsų savo gyvenime sutiko žmones, aplinkui kuriuos būdavo tiek taiki atmosfera, kad atrodo, joks konfliktas ten negali vykti (ahimsa) arba tokie žmonės, kuriais mums akimirksniui pasitikėdavome, apie kuriuos kalba, kad jie “žodžio žmonės” (satja). Ir nuostabiausia, kad mes patys vieną kartą galime tapti tokiais žmonėmis, jeigu tvirtai laikysimės teisingų motyvacijų, uoliai judėsime tobulėjimo keliu ir padedant visoms gyvoms būtybėms. Tuomet, vieną kartą, su mumis įvyks tai, kas aprašoma jogos sutrose, sąmonės sustojimas: “Jogas atlieka savo pasaulietinius dalykus, pasilikęs neįtrauktas ir nepriklausomas stebėtojas. Kaip kristalas, jo protas atspindi asmeninę neiškraipytą formą. Šiame etape sustoja mąstymo ir apgalvojimo procesai, jogas patiria [išgyvena] išsilaisvinimą. Jis laisvas nuo norų, neapykantos ir godumo, geismų, pasididžiavimo ir neapykantos, bei patiria [pilnai pažįsta] išmintį. Ši patikrinta išmintis savyje neša šviesą (ritambhara pradžnia). Ji priveda sadhaką prie doro [teisingo, gerovinio] suvokimo – dharma-megha-samadhi, kuris persmelkia jį žinojimo ir išminties srautu. Einantis pasineria į kaivalija, negestančią dvasios šviesą, kuri apšviečia ne tik jo dieviškumą, tačiau ir dieviškumą tų, su kuriais jis įeina į kontaktą”.

Mistiniai jogų gebėjimai. Darya Čudina (rusų kalba):

Straipsnio autorė: Natalija Tuljakova.

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba