Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Nemokama 10 dienų programa

Meditacijos technikos. Kokią išsirinkti?

Sveikas gyvenimo būdas. Nuo ko pradėti?

Kodėl žmonės tampa vegetarais?

Jogos filosofija

Jogos mokytojų kursai 2021 metais

Samadhi

Samadhi – tai daugumos jogų aukščiausias gyvenimo tikslas. Šiame straipsnyje aprašomos įvairios samadhi rūšys ir priemonės, kuriomis pasiekiamos šios būsenos, remiantis filosofiniais mąstymo proceso suvokimais ir sąmonės būsenos keitimo požiūrio taškais.

“Norai, su kuriais žmogus įeina į meditaciją, žaidžia esminę rolę. Kvailys užmigdamas, prabunda kvailys. Tačiau jeigu žmogus panyra į meditaciją su vieninteliu noru nušvisti, jis išeina iš meditacijos išminčiumi” – Svami Rama “Gyvenimas tarp Himalajų jogų: dvasinės patirtys”.

Samadhi būsena. Kaip pasiekti samadhi

Samadhi būsena – tai nušvitimo būsena, kurios metu pradingsta individualios sąmonės idėja ir žmogus pereina į švarų būties lygį, sujungdamas stebėtoją ir stebimąjį savyje arba, kitaip tariant, sustoja pačios išsiskaidymo koncepcijos egzistavimas. Apie samadhi mes randame paminėjimus senoviniuose Upanišadų tekstuose, kurie priskiriami vedantos filosofijai, tačiau ne pirmose dešimtyje Upanišadų, o Maitrayani Upanishad ir vėliau terminas “samadhi” įėjo į Upanišadas per jogos tradiciją. Tokiu būdu, samadhi netgi daugiau susijęs su jogos mokykla ir Patandžaliu, nei su senovinėmis vedinėmis žiniomis.

Dzen tradicijoje taip pat žinomas šis suvokimas, tačiau ten skaitoma, kad samadhi, taip pat kaip ir nirodhi – būsena, sutampanti su samadhi, kai fizinio kūno metabolizmas sulėtėja tiek, kad sumažėja temperatūra, pradingsta bet koks laiko suvokimas – jog neveda prie aukščiausiojo žinojimo. Nirodhoje organizmas funkcionuoja dėl iki šios būsenos prasidėjimo sukauptos energijos. Pradžioje jos užtektų kelioms gyvenimo valandoms, o būnant nirodhi, ji išsiskaido ir jos tampa pakankama fizinio organizmo gyvybingumui palaikyti keleto dienų bėgyje be kažkokio išorinio energijos pripildymo šaltinio.

Tačiau dzen tradicijoje samadhi visiškai ne aukščiausia nušvitimo forma. Dzen sekėjai nemano, kad pašalinti trūkumus, netikrą suvokimą galima pasiekus samadhi būseną, todėl jiems “Ego mirimas” pasilieka aukščiausiu tikslu ir samadhi tampa kaip vienas iš galimų etapų kelyje į šį tikslą.

Visgi, tai kitos krypties nuomonė, o mes grįžkime prie jogos tradicijos, kur kalbama, kad samadhi būsenos pasiekimas galimas su dhyanos (meditacijos) praktikų pagalba ir tam, kad prieiti prie šios stadijos, reikia praeiti visą tradicinį aštuoniapakopį radža-jogos kelią, pradedant nuo praktikų jamos, nijamos, pereinant prie asanų ir pranajamų užsiėmimų, kurie galų gale prives prie aukštesnių radža-jogos lygių – dhyanos (meditacijos) ir samadhi.

Samadhi lygiai. Samadhi rūšys

Egzistuoja keletas samadhi rūšių. Tai tik nepašvęstai akiai atrodo, kad samadhi tik vienas. Nušvitimą susieja su samadhi būsenomis. Tai ir teisybė, ir tuo pačiu neteisybė. Samadhi, kaip aukščiausias radža jogos laiptas, pagrindinis visų praktikuojančių tikslas suvokiamas kaip kažkas, kas sunkiai pasiekiama ir todėl retai, kas rimtai paskiria save kad ir teoriniam šio jogos aspekto studijavimui.



Jis nuo mūsų per daug nutolęs, aukštas, nepasiekiamas. Būtent jo pasiekimo sunkumas, susijęs su perėjimu nuo vieno mentalinio ir dvasinio lygio į kitą, reguliaria meditacijos praktika ir celibato laikymusi, tai daro samadhi būsenos pasiekimą tokiu norimu ir kartu tuo sunkiau pasiekiamu. Būna, kad praeina metai, kol žmogus pirmus kartus susiliečia su šia būsena nors trumpam, tačiau po to jis jau niekada nepamirš neįtikėtinos patirties ir sieks ją pakartoti.

Tai suprantama ir to laukiama. Tačiau tai, prie ko jūs prisilietėte, pažiūrėję į tą gėrio ir blogio pusė, buvo tik pirma samadhi stadija. Įvardinamos kelios vidinės Samadhi būsenos:

– savikalpa samadhi,
– nirvikalpa samadhi,
– sahadža samadhi.

Kevala nirvikalpa samadhi – laikina stadija, tuo tarpu sahaja nirvikalpa samadhi tęsis visą gyvenimą. Prieš juos einantis savikalpa samadhi etapas – tai tik pasiruošimas tikram nušvitimui ir atsitapatinimui nuo savęs suvokimo ir ego. Tokia būsena gali tęstis nuo kelių minučių iki kelių dienų, joje sąmonė dar neištirpusi, ji netapo vieniu su Absoliutu, tačiau jau prisilietė ir jį pamatė.

Nirvikalpa samadhi – tai kitas nušvitimo lygis, kai praktikuojantis (jogas) pilnai susiliejo su Absoliutu, jo sąmonė nustojo būti atskira nuo Aukščiausiojo. Absoliutas ir jogas tapo vienu. Tai yra ta būsena, kai žmogus atvėrė savyje Atmaną. Jis ne tik suprato tai, tačiau ir suvokė, ir išreiškė Atmaną, vis dar būdamas fiziniame kūne.

Mes naudojame senovės mokymų terminologiją. Pats Patandžalis naudojo tokius pavadinimus, kaip Samprajana Samadhi (upacara samadhi) tam suvokimui, kuris žinomas kaip savikalpa ir Asamprajata Samadhi (apana samadhi) dėl nirvikalpa. Savikalpa nustatomas per pažinimą sąmonės buvimu, o nirvikalpa charakterizuoja pilną atsitapatinimą su taip vadinama asmenine sąmone ir pasiekiamos žinios tiesiogiai, intuityviai, išeinant į transcendentalumą, pilną ištirpimą Absoliute.

Nirvikalpa samadhi ir savikalpa samadhi – tai žemesnio lygio nušvitimo būsenos

Prieš detaliau kalbant apie “savikalpa” ir “nirvikalpa”, mes panagrinėsime kas yra “vikalpa”, nes abiejuose žodžiuose galima pastebėti šią dalį. Žodžių etimologijos nagrinėjimas ir suvokimas padeda pasiekti reiškinio esmę, tegul ir proto lygyje, nes šių būsenų pasiekimas susijęs su laiku, todėl gali nueiti metai tam, kad ateitų suvokimas, kas yra samadhi. Taigi teorinis pagrindas loginiam šių procesų suvokimui yra būtinas.



Vikalpa – tai viena iš minčių rūšių, kitaip tariant, vritti. Vikalpa vadina proto judėjimą, kuris susijęs su įsivaizdavimu ir fantazija, tačiau mūsų temoje ją galima suvokti bendrai, kaip atitraukiančios (blaškančios) mintys. Likusios keturios rūšys:

– Pramana – tiesioginis žinojimas (žinios, patirtis, знание), empyrinis, gautas iš patirties.
– Viparyaya – neteisingas, klaidingas žinojimas (žinios, patirtis, знание).
– Nidra – proto judėjimas, kurį galima charakterizuoti kaip “miegas be sapnų”. Protas vis dar egzistuoja, tačiau nenuėjo į nirodhah, tačiau jame tuštuma, inercija, kitų 4 minčių arba proto judėjimo rūšių tuo metu nėra. Nidra, tačiau tai ne vienas ir tas pats, kas joga-nidra.
– Smriti – tai proto judėjimas, kurį galima pavadinti atmintimi ir praeities prisiminimais, su aiškiu išorinio gyvenimo ir dvasinio kelio tikslo suvokimu.

Jeigu mes kalbame apie nirvikalpa, tai iš paties žodžio galima suvokti, kad įvyksta minčių sustojimas. Vietoj vikalpos įvyksta nirvikalpa, kuris charakterizuojamas pilnu minčių nebuvimu, dieviškasis Niekas, pilnas susivienijimas su Absoliutu, kai vidinės ir išorinės mintys sustabdytos. Tai palaimos būsena (восторга), kurią induizme vadina Ananda, tačiau tai nėra lygu tai palaimai, kuri mums žinoma žemiškame gyvenime. Tai absoliučiai naujas dvasinės ekstazės tipas, kuris neišreiškiamas žodžiais.

Pati nirvikalpa samadhi būsena mažiau gali būti išreikšta per verbalinės komunikacijos priemones, nors tam, kad kažkokiu būdu pristatyti skaitytojui šią būseną kaip vienu metu dvasinę-filosofinę koncepiją, mums nepasilieka jokių kitų priemonių, kaip tik naudojant žodžius. Tačiau bendrai, nei viena iš samadhi būsenų negali būti pilnavertiškai perduodama per loginį verbalinį paaiškinimą.

Tai tokios būsenos, kurios gali būti suprastos ir suvoktos tik tiesioginio patyrimo metu, per patirtį būnant samadhyje.

Savikalpa samadhi – tai tokio tipo samadhi, kai koncentracijos procese į kažkokį objektą, tai yra meditacija į objektą arba atvaizdą, žmogui įvyksta Absoliuto atsivėrimas, tačiau tik tam tikram laiko periodui, su būtinu grįžimu į įprastą sielos būseną. Savikalpą galima patirti keletą ir netgi daug kartų meditacijos praktikoje Jeigu jūs praktikuojate meditaciją reguliariai, tai pirmas “samadhi savikalpa” lygys taps jums greitu metu atviras. Pasiekus savikalpa samadhi dar egzistuoja pastangos Tik tuomet, kai įvyksta pastangų pabaiga, galimas išėjimas į nirvikalpa samadhi būseną.

Beje, kalbant apie savikalpa samadhi, reikia pridėti, kad šios sąmonės būsenos pasiekimas nesusijęs išskirtinai su meditacijos tipu į objektą. Tai gali būti gerokai aukštesnio lygio meditacija, kai praktikas jau nenaudoja savo dėmesio, susitelkimo į išorinius objektus, kad įeitų į meditacijos būseną Jam būna pakankama susikoncentruoti į vidinę būseną – tai gali būti pats protas, suvokimas “Aš esu”, energetiniai nadi kanalai ir kiti.

Samadhi praktika: kaip pasiekti samadhi būseną. Sahadža samadhi

Tarp dviejų aukščiau aprašytų samadhi būsenų ir sahadža samadhi, kaip aukščiausios samadhi būsenos, egzistuoja principinis skirtumas. Jis tame, kad susijungimo su Aukščiausiuoju būsenoje, kuri buvo pasiekta nirvikalpa samadhi būsenoje neprarandama ir žmogus, esantis grubioje fizinėje realybėje, išsaugo aukščiausiąjį nušvitimą, ištirpimą buitiniame lygyje. Tai jau negali būti prarasta. Šiame samadhi lygyje patiriantysis nepraranda nušvitimo būsenos netgi atliekat pačius gyvenimiškiausius dalykus. “Jo kūnas tapo sielos instrumentu” – kaip paaiškina kai kurie guru. Jis vienis su Absoliutu, o siela tapo Atmanu, jis išėjo iš samsaros rato. Tegul jis iki dabar ir būna šiame pasaulyje, tačiau tam jo siela ir pasiųsta, kad atliktų kažkokią tik jai priskirtą misiją.



Sahadža samadhi, skirtingai nuo savikalpa ir nirvikalpa samadhi, daugiau nereikia nei pasiekti, nei įeidinėti į jį – žmogus jame būna pastoviai Tik reti dvasiniai mokytojai galėjo tai pasiekti. Įprastai netgi nirvikalpa – tai būsena, kurioje einama, galbūt, per kelis gyvenimus ir tik šiame žemiškame gimime, po 12 metų nepertraukiamos meditacijos praktikos potencialiai įmanomas nirvikalpa samadhi pasiekimas su toliau einančiu sahadža samadhi pasiekimu.

Vartojant žodį “pasiekimu”, mes neturime mintyje ego norą kažką pasiekti. Tiesiog nėra gerokai tinkamesnių žodžių aprašyti aukščiausiąją būseną, todėl tenka naudoti gerokai materialistiškesnius terminus tuomet, kai aprašymas liečia sferas, ne tai, kad idealias, tačiau netgi transcendentines.

Samadhi ir nušvitimas

Reikia paminėti, kad filosofinėje budizmo koncepcijoje, egzistuoja Budos nušvitimas, vadinamas Annutara Samjak Sambodhi, panašus suvokimui “samadhi”. Jis, daugumoje atitinka būtent sahadža samadhi (būseną) jogos ir induizmo tradicijoje. Tik pasiekus sahadža samadhi, minčių srauto judėjimas visiškai sustabdytas. Tačiau reikia užduoti klausimą, kodėl mes pastoviai esame atakuojami minčių? Atsakymas slypi tokiame suvokime, kaip karma. Tol, kol žmogus pradirbinėja karmą, pilnai sustabdyti minčių srauto neįmanoma.

Meditacijos metu uolus praktikas sustabdo minčių srauto aktyvumą, tačiau tik kažkuriam laikui, o būtent, meditacijos laikui. Tuomet kai jis grįžta prie savo įprastos kasdienės veiklos, mintys ateina vėl kaip neišvengiamybė. Jeigu mes gebame kontroliuoti mintis ir būtent tą procesą, kai įvyksta emocinis įsitraukimas į tam tikrą minčių judėjimą, tai jau didelis pasiekimas. Čia ir pasireiškia žmogaus išmintis. Jeigu jis iš tiesų pasiekė tam tikrą sąmoningumo lygį savo gyvenime, jis geriau valdo savo emocines reakcijas ir nukreipia proto darbą.

Tačiau viso to metu žmogus nepasiekia nušvitimo arba samadhi. Samadhi būsena, sahadžasamadhi charakterizuojama tuo, kad daugiau nepasilieka karminių prisirišimų, todėl nesąmoningam minčių srautui nėra iš kur atsirasti. Tik esant totaliai sustabdžius nesąmoningą, nekontroliuojamą minčių srautą galima kalbėti apie aukščiausiojo nušvitimo būseną – sahadža samadhi.

Vietoj apibendrinimo

Egzistuoja įvairūs požiūriai į samadhi ir skaitytojo valiai nuspręsti, kokiu būdu jam žiūrėti į šias filosofines-psichologines koncepcijas ir vis tik prisiminsime, ką kažkada pasakė Šri Ramana Maharši: “Tik samadhi gali atverti Esmę (Истину). Mintys primeta uždangą Realybei ir todėl ji nesuvokiama tokia kitose būsenose, nei samadhi”.

Vaizdo įrašas. Robert Turman. Ar įmanomas nušvitimas (rusų kalba ir anglų kalbomis)

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba