Reinkarnacija ir Samsara

Tikrasis aš (atmanas) pasilieka nekintantis visą gyvenimą, taip pat tęsiasi ir po mirties. Siela keliauja kartu su subtiliu (astraliniu) kūnu į jos kitos kelionės tikslą. Naujo kūno požymiai priklauso nuo proto būsenos mirties metu ir ypač nuo žmogaus norų ir jo karmos.

Samsara tai atgimimo procesas, kai pereinama iš vieno kūno į kitą per įvairias gyvybės rūšis. Indijoje tikima, kad sąmonė yra visose gyvybės formose, net žuvyse ir augaluose. Kadangi siela yra visose būtybėse, jos potencialas pasireiškia skirtingais lygiais. Vandens gyvūnuose ir augaluose pasireiškia praktiškai mieganti būsena, o pas žmones labai aktyvi. Ši sąmonės evoliucija vyksta per šešias klases:

1. Vandens gyvūnai
2. Augalai
3. Reptilijos (driežai) ir vabzdžiai
4. Paukščiai
5. Gyvūnai
6. Žmonės

Įskaitant ir dangaus gyventojus. Dauguma Indijos gyventojų samsarą laiko išskirtinai skausmingu ciklu, sukeliančiu keturias problemas: gimimą, ligas, senatvę ir mirtį.

Palyginimas. Kaip kūnas apsirengęs rūbus, taip siela apsirengusi kūnu.

Mes išmetame rūbus, kai jie tampa seni ir nenaudingi, nusiperkame ir apsirengiame naujus.

Mes perkame rūbus priklausomai nuo to, ko norime ir ką galime sau leisti. Lygiai taip pat gauname naują kūną priklausomai nuo mūsų norų ir karmos.

Lygiai taip pat, kaip žmogus apsirengia rūbų sluoksnį, taip siela apsirengia materialų sluoksnį. Iš jų pagrindiniai yra du:

1. Subtilus kūnas, dar vadinamas astraliniu kūnu ar vaiduoklišku kūnu, kuris sudarytas iš proto ir įprastai pasilieka su siela kai ji palieka grubų fizinį kūną.

2. Grubus fizinis arba išorinis kūnas, kurį siela (su subtiliu kūnu) palieka mirties metu.

Tam, kad siela ramiai iškeliautų, atliekami įvairūs pomirtiniai ritualai ir ceremonijos. Jų tikslas, kad ta siela neužstrigtų jos dvasinėje evoliucijoje ir neturėtų galimybės pasilikti subtilia forma, kaip vaiduoklis (neturintis naujo kūno).

„Kaip įsikūnijusi siela šiame kūne praeina nuo vaikystės iki senatvės, taip pat siela pereina į naują kūną mirties metu.” Bhagavadgita

„Gyva būtybė, imdama kitą grubų kūną, įgauna specifines ausis, akis, liežuvį, nosį, lietimo pojūtį, kurie sukasi apie protą. Jis mėgaujasi specifiniu jutimo objektų rinkiniu.” Bhagavadgita