Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Hatha joga, meditacija, joga nidra ONLINE nuo sausio 4 dienos, kviečiame registruotis

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Išleista nauja knyga. Gheranda Samhita. Išminčiaus Gherandos mokymas

Gheranda Samhita – tai vienas iš klasikinių hatha jogos tekstų, parašytas sanskritu XVII amžiaus pabaigoje. Knygoje aprašytas jogos mokymų rinkinys, kurį išminčius Gheranda paskelbė savo mokiniui Čandai. Septynios knygos dalys mokina jogos laiptų įsisavinimo paslapčių, kurios veda į kūno išvalymą, aukščiausių samadhi būsenų pasiekimą ir sielos pažinimą.

Gheranda Samhita – vienas iš trijų svarbiausių klasikinės hatha-jogos tekstų (kartu su Hatha joga pradipika ir Šiva samhita). Jis buvo parašytas sanskritu XVII amžiaus pabaigoje ir skaitosi pilniausias iš trijų darbų, nes nurodo atliekamų jogos praktikų instrukcijas.

Knygą sudaro 340 eilučių ir jos išskirstytos į septynias dalis. Kiekvienoje dalyje duodami nurodymai jogos praktikai šlokose (eilėse). Didelė dalis Gheranda Samhitos sutelkta į valymosi praktikas – šatkarmas, kuris skiriasi nuo jogos kelio, aprašyto Jogos-sutrose išminčiaus Patandžalio ne aštuoniais, o septyniais tobulėjimo laiptais.

Gheranda Samhitą skaityti labai įdomu, nes septynios knygos dalys yra dialogo formoje tarp išminčiaus Gherandos ir jo mokinio Čanda Kapali. Knygos autorius mokina jogos laiptų įsisavinimo paslapčių, kurios veda į kūno išvalymą, aukštų samadhi ir sielos pažinimo būsenų pasiekimą.

Jogos laiptai:

  • Šatkarma – išvalymas su šešių technikų pagalba.
  • Asana – jėgos lavinimas per kūno padėtis, aprašomos 32 asanos.
  • Mudros – būsenos subalansavimas su 25 gestų (mudrų) pagalba.
  • Pratjahara – ramybės ištobulinimas; aprašomos 5 koncentracijos technikos.
  • Pranajamos – nušvitimas su 10 kvėpavimo technikų pagalba.
  • Dhyana – dalis, paskirta meditacijai.
  • Samadhi – išsilaisvinimas. Aprašomi metodai, kurie skiriasi nuo tų, kuriuos mokina Patandžalis.

Šiose joginėse praktikose palaipsniui vyksta fizinio proceso evoliucija nuo į dvasinį. Gheranda Samhita paaiškina visas aukščiau paminėtas praktikas septyniose dalyse.

1 dalis

Kūno treniruotė – pirmas žingsnis treniruojant protą. Sveikas protas gali funkcionuoti tik sveikame kūne. Atitinkamai hatha-joga arba kūno treniruotė – tai pirmas žingsnis į proto lavinimą arba radža-jogą. Pirma pamoka prasideda nuo klausimo Čanda Kapali, kuris nori žinoti fizinę discipliną (jogą), kuri veda į tiesos (esmės, tatva džniana) pažinimą. Gheranda paaiškina, kad nėra stipresnio prisirišimo, nei prisirišimas prie iliuzijos (majos) ir nėra jokios jėgos, kurią galima sulyginti su disciplina (joga). Kaip palaipsniui mokyto abėcėlės, taip ir jogas per praktiką gali įvaldyti visą mokslą, atsidavusiai praktikuojant pradžioje fizinį mokymą. Jogui reikalingos tiesos (esmės) žinios. Jogos praktika galima įveikti majos iliuziją.

Šatkarmos – šeši procesai, o būtent: dhauti, basti, neti, lauliki, trataka ir kapalabhati. Apie šias technikas, jų atlikimą ir svarbą detaliai papasakota pirmoje dalyje.

2 dalis

Gheranda paaiškina, kad egzistuoja tiek asanų, kiek yra gyvų būtybių visoje visatoje, tačiau tik 84 asanos yra geriausios ir tarp jų 32 naudingos žmonijai šiame pasaulyje. Praktiškai visos hatha-jogos padėtys, apie kurias kalbama knygoje – meditatyvinės sėdimos padėtys. Vienintelė paminima asana – medžio padėtis, Vrikšasana.

3 dalis

Šioje dalyje aprašyta 25 mudrų praktika, kurios jogui duoda palaimą ir išsilaisvinimą. Mudros pašalina visas ligas. Nėra pasaulyje nieko panašaus į mudras, kas leistų greitai pasiekti sėkmę.

4 dalis

Pratjaharos praktika sunaikinami visi troškimai, tokie kaip stiprūs norai, troškimai ir geismas. Joga perima kontroliuoti protą (čitą) ir slopina jų virpėjimą, kurį iššaukia įvairūs objektai, geri arba blogi, kalba, kvapas arba skonis, dar kažkas, kas protą pritraukia arba blaško.

5 dalis

Keturios sąlygos būtinos, kad praktikuoti pranajamą: gera vieta, tinkamas laikas, tinkama mityba, nadi (energetinių kanalų) išvalymas. Nadi išvalymas būna dviejų rūšių: samanu ir nirmanu. Samanu atliekamas mentaliniu būdu, su bidža-mantru pagalba. Nirmanu atliekamas fiziniu išsivalymu. Po energetinių kanalų išsivalymo jogas turi stabiliai sėdėti padėtyje ir atlikti pranajamą reguliariai.

6 dalis

Šešta sadhana (praktika) – meditacija, koncentracija (dhyana). Gheranda pasakoja apie tai, kad egzistuoja trys rūšys dhyanos: grubi (sthula), šviečianti (džotir) ir subtili (sukšma), Visos jos vystosi viena iš kitos. Pagrindinis dhyanos tikslas – tiesioginis savęs suvokimas. Dhyana-joga pasiekiamos tiesioginis Atmano žinojimas. Pažinus save per dhyaną, kitas laiptas yra samadhi, kuriame žmogus suvokia savo vienybę su Brahmanu.

7 dalis

Samadhi – vienu metu ir procesas, ir šio proceso rezultatas. Kaip procesas, samadhi yra intensyvi psichinė koncentraciją (būsena), laisva nuo visų samskarų ir prisišimų prie pasaulio. Kaip proceso rezultatas – pasiekiamas proto atsiskyrimas nuo kūno, susijungimas individualaus Aš (dživos) su aukštuoju Aš (paramatma), kas priveda prie išsilaisvinimo (mukti).

Iš sanskrito į rusų kalbą išvertė: Aleksandr Rigin.
Originalus leidimas: „Šivos kelias. Senovės Indijos klasikinių tekstų antologija”. Kijevas, 1994.
Iš rusų į lietuvių kalbą išvertė: Rimantas Genys.
Formatas: elektroninė knyga.
Leidimo data: 2021 sausio 9 diena.

Jūsų rankose elektroninė knyga “Gheranda Samhita. Išminčiaus Gherandos mokymas” išversta į lietuvių kalbą.

Gheranda Samhita. Išminčiaus Gherandos mokymas. Elektroninė knyga. PDF. Parsisiųsti.