Karmos dėsnis
Karmos dėsnis teigia: “Viskas, ką jūs bepadarytumėte, viskas grįš pas jus. Viskas, kas su jumis atsitinka – tai sąžininga grąža” (“Sutra apie karmos dėsnį”)
Kodėl šio dėsnio suvokimas ypač svarbus ne tik jogams, tačiau ir įprastiems žmonėms? Visi mes vienaip ar kitaip susiduriame su būtinybe rinktis ir priiminėti sprendimą. Šie sprendimai gali kardinaliai skirtis nuo to, kokios moralinės normos yra jų pagrinde. Tas, kuris eina per gyvenimą nesusimąstydamas apie savo poelgių pasekmes, įprastai “kaupia neigiamą karmą”. Tas, kas supranta, kad anksčiau ar vėliau už viską teks mokėti, žiūri į savo poelgius gerokai atsakingiau. Jis jau vargu ar darys niekšybes.
Žmogaus, kuris nesusimąsto apie asmeninių poelgių pasekmes, vargu ar laukia kažkas gero. Man uždavė klausimą: “Ar atgimsta Dievai?” Kaip tai bebūtų paradoksalu ir daugeliui stebėtina, tačiau jie iš tikrųjų atgimsta, beje, kaip teigia raštai, dažnai netgi ne į žmones, o į gyvūnus dėl to, kad danguje naudojosi maksimaliu kiekiu gerovių, mėgavosi malonumais, nesusimąstydami apie tai, kas laukia jų būsimuose gyvenimuose.
Žmonės labai skirtingai žiūri į grąžą, kuri gali pas juos ateiti. Svarstydamas apie tai Aleksejus Vasiljevičius kalba: “Egoistas bijo karmos, nenori atsakyti už savo veiksmų pasekmes ir žiūri į karmą kaip pelė į katę. Teisingą gyvenimo būdą vedantis, gaunantis grąžą pagal karmą, sutinka ją kaip kačiukas savo motiną”. Karmos dėsnis labai žiaurus santykyje į egoistus ir labai sąžiningas žmonėms, kurie užsiiminėja savęs tobulinimu, pažinimu, kurie vystosi. Jis tarnauja ne tam, kad žmogui būtų blogiau, o žmogaus gerovei. Tam tikri institutai (Dievas Šiva ir jo pagalbininkai demonai) seka žmonių poelgius. Tam, kad sielos nedegraduoti prikaupę begalinės karmos kiekio, jie siunčia grąžą. Pajautęs asmeninių poelgių rezultatus ant savo kailio, kažkas, galų gale susimąstys apie savo adekvatumą ir pasikeis.
Tačiau ne visiems duota suvokti karmos dėsnį: “Karma [gali turėti] tiesioginį rezultatą ir rezultatą, kuris nutolęs laike” (Patandžalio Jogos sutros). Tai yra sukaupta karma gali realizuotis iškarto, kitame gimime arba išsitempti per keletą “gyvenimų” į priekį. Tai priklauso nuo žmogaus supančios energijos. Jeigu ji gerovinė, tai visi įvykiai vyksta maksimaliai greitai. Kuo žemesnė energija, tuo ilgiau atitraukiama grąža ir tuo sunkiau žmogui pastebėti priežasties-pasekmės grandinę tarp vienų ar kitų įvykių. Be to, kas yra aptemime arba neišmanyme, karma jiems grįžinėja labai ilgai. Pas tokius žmones susikuria iliuzija, kad jie “visatos valdovai”, kuriems viskas leidžiama, kad Dievo nėra, o gyventi reikia pagal principą: “Imk iš gyvenimo viską”. Toks žmogus nesuvoks savo patirtimi karmos dėsnio, aptemimo energija neduos jam pajausti asmeninių poelgių rezultato.
Kodėl žmonės rūko? Kad pas juos neateitų karma. Žmogus susiduria su kažkokia problema ir kenčia, o cigaretė palengvina šias kančias, atitolindama karmą kuriam laikui. Dėl ko geria? Taurelė, atrodo, nuima problema, leidžia atsipalaiduoti. Tačiau iš tiesų su jos pagalba žmogus tiesiog nueina į neišmanymą, kad nematyti realios situacijos. Ir alkoholis, ir surūkyta cigaretė tiesiog dar daugiau sutirština neišmanymo tamsą aplinkui. Pas tą, kuris įsitraukęs į troškimus, norus, priklausomybes, per daug svarbių reikalų, kad skirti laiką apmąstymams apie karmą. Greitai karma grįžta tik pas tą, kas yra maksimaliai dėkingoje energijoje.
Karmos dėsnį galima suformuluoti taip: “Ką tu darai kitam, tas grįš tau atgal” arba kitas variantas: “Ką tu darei kažkam anksčiau, dabar grįžta tau”. Jeigu su jumis vyksta kažkokie įvykiai, tai dėl vienos paprastos priežasties: jūs arba sukaupėte šią karmą ir jums dabar grįžta grąža, arba jūs kaupiate karmą dabar, o grąža bus vėliau. Pavyzdžiui, jūs valgote mėsą, tai viename iš būsimų gimimų jums teks gimti kiaule arba karve ir valgys jau jus. Arba jūs dabar valgote mėsą todėl, kad kažkada jau buvote gimę gyvūno kūne ir jus žudė tam, kad valgyti.
Kuo skiriasi pirmas atvejis nuo antrojo? Verta pažiūrėti į jūsų visą gyvenimą. Jeigu jūs tęsiate tobulėti, galimai jūs, atidirbę karmą, galėsite oriai išeiti iš šio pasaulio. Čia svarbus faktorius yra užsiiminėti joga, juk jūsų praktika ir nustatys, kaip jūs finale atgimsite.
Jeigu jūsų situacija ant tiek prasta, kad iki jogos prieiti negalite, tai tikėtina, jūsų atgimimo kryptis nukreipta į apačią. Kelyje į praktiką jūs tokiu atveju sutiksite milžinišką kiekį kliūčių. Joga šiuo klausimu tarnauja kaip tam tikras lakmuso popierėlis. Jeigu žmogus, atlikdamas netgi kažkokią negatyvią veiklą, vis dar gali praktikuoti, tai yra tikimybė, kad jis atidavinėja skolas. Jeigu ne, reiškia, kaupia karmą.
Niekas į jogą neateina lengvu keliu, tai būna ypač retai, dažniausia atsiranda kliūtys – tai karminė grąža už praeities poelgius. Pas daugelį žmonių per daug karminių skolų, būtent todėl jiems neišeina užsiiminėti praktika. Atiduodami šias skolas, jie neranda laiko darbui su vidumi. Skaitosi, kad per pirmus penki-dešimt metų jogos kelyje, galima laukti nuo karmos bet kokių siurprizų ir tik po to jau galima kalbėti apie daugiau mažiau stabilų judėjimą į savęs tobulinimo kryptį.
Žinias apie karmos dėsnį būtina panaudoti kasdieniame gyvenime, o savo poelgius suderinti su šiuo įstatymu. Kuo sąmoningesnis tampa žmogus, tu labiau jis pradeda suvokti, kad šiame pasaulyje “gėris” ir “blogis” labai dažnai klaidingai suprantamas. Tai, ką žmonės skaito gėriu, iš tiesų veda į degradaciją, o tai, ką skaito blogiu, iš tiesų tuo nėra.
Močiutė vaišina vaiką šokoladuku – visi laiko tai gėriu. Tačiau jogai žiūri į tai kitaip. Močiutė viso labo maitinasi ta energija, kurią išskiria vaikas, gaudamas pasitenkinimą. Apie tai, kad šokoladukas atneša žalą, ji ir nesusimąsto.
Jaunas žmogus perka parduotuvėje mirusių gėlių puokštę ir dovanoja juos merginai. Mergina džiaugiuosi, priimdama jas. Sociume tai skaitosi normalu. Pagalvokime kas vyksta iš jogos požiūrio taško? Žmogus, tenkindamas primityvius kito troškimus, atiminėja jo energiją. Kas dar vyksta iš energijos požiūrio taško? Mergina džiaugdamasi stato gautą puokštę į pačią matomiausią vietą, grožisi jais, pripildo juos savo gyvybine energija. Tačiau paskui šias gėles išmeta į šiūkšliadėžę, kur jos pradeda pūti ir prasideda įdomiausia dalis: merginos aura pūna kartu su šiomis gėlėmis. Tai jau primityvi magija. Atidarykite bet kurį juodosios magijos vadovėlį, perskaitę jį jūs nustebsite, ką darote patys su savimi. Ir ant tokių iliuzijų pastatytas visas šis pasaulis, būtent todėl kartais sunku suvokti, koks pasirinkimas bus teisingas. Pats paprasčiausias matmuo, kad priimti sprendimą gali pasitarnauti jūsų santykis į poelgį. Daryk kitam tai, ką norėtum gauti pats.
Jūs galite sumažinti tų neigiamų veiksmų kiekį, kuriuos atlikote, jeigu užsiiminėsite savęs tobulinimu, keisdami savo energiją. Tame ir yra jogos vertė. Žmogus, su jogos pagalba gali pakeisti tą negatyvų sukauptos karmos kiekį, kuris pas jį yra.
Yra tokia nuomonė, kad apatinių pasaulių karma kaupiasi žmogaus kojose, pragaro karma – pėdose, gyvūnų pasaulio karma – keliuose ir blauzdose, alkanų dvasių arba labai vargšų žmonių – tai šlaunys, karma asurų (pusdievių arba demonų) – tai rankų sąnariai. Su asanų pagalba įveikę šiuos apribojimus, išsilaisvinę, prakentėję skausmą, jūs galite įveikti asmeninius apribojimus, asmeninę karmą.
Pagal Andrejaus Verbos paskaitų medžiagą.
Vaizdo įrašas. Varna. Tapas. Karma. Andrejus Verba
Vaizdo įrašas. Karmos dėsnis. Rimantas Genys

