Didingieji jogai: Buda Šakjamuni, Padmasambhava, Tilopa Naropa, Marpa, Milarepa, Eše Cogial, Mandarava, Mačig Labdron
Šiame straipsnyje surinkti trumpi mūsų epochos didingųjų jogų gyvenimo aprašymai.
Mes pabandysime čia parodyti šias žinomas asmenybes, kad visi, kas domisi dvasiniu tobulėjimu galėtų gauti įkvėpimą gerokai gilesniam asmeninio tobulėjimo medžiagos studijavimui.
Detaliai sužinoti apie jų veiklą, tikslus, tarnystės žmonėms būdus ir tobulėjimo metodus asmeninio tobulėjimo kelyje jūs galite sužinoti iš knygų, kuriose aprašyti jų gyvenimų aprašymai arba mūsų skiltyse „Joga“ ir Budizmas“.
Buda Šakjamuni (Gautama)
Gyveno nuo 566 iki 485 metų prieš mūsų erą centrinėje šiaurinės Indijos dalyje. Buda gimė turtingoje aristokratų šeimoje iš karių kastos Šakjų valstybėje, kurios sostinė Kapilavastu, esanti ant dabartinės Indijos ir Nepalo ribos. Budistiniuose tekstuose galima rasti aprašymą nuostabaus Budos prasidėjimą sapne, kuriame baltas dramblys su šešiomis iltimis įeina į šoną karalienei Majadevei, o taip pat išminčiaus Asitos pranašystę apie tai, kad berniukas taps arba didingu valdovu, arba didingu išminčiumi. Taip pat galima rasti nuostabaus Budos gimimo aprašymą. Netoli nuo Kapilavastu, Lumbini giraitėje Buda išėjo iš savo motinos šono, padarė septynis žingsnius ir pasakė: „Aš atsiradau“.
Budos jaunystė praėjo malonumuose ir pasitenkinimuose. Jis vedė ir pas jį gimė sūnus Rahula. Tačiau dvidešimt devynerių metų Buda atsižada šeimyninio gyvenimo, karališko sosto ir tampa klajojančiu elgetaujančiu dvasiniu ieškotoju.
Tam, kad įveiktų kančias, Buda stengėsi pasiekti gimimo, senatvės, ligų, mirties, atgimimų, liūdesio ir neišmanymo prigimtį. Pirmas Budos susitikimas su šiais reiškiniais pasireiškė, kai jis su vežimo važnyčiotoju vardu Čanna vaikščiojo po miestą. Tuomet Buda pirmą kartą pamatė sergantį žmogų, senuką, numirusį žmogų ir asketą, ir Čanna paaiškino Budai, ką tai reiškia. Suvokęs tai, Buda priėjo prie aiškaus kančių supratimo, kurias patiria kiekvienas ir galimybių, kurios pašalintų kančias.
Padmasambhava (vertimas „gimęs iš lotoso“)
Didingas VIII amžiaus jogas. Buda Šakjamunis išpranašavo, kad Guru Padmasambhava atsiras praėjus aštuoniems metams po jo parinirvanos. Jo tikslas – atnešti naudą ir padedinėti būtybėms realizuoti jų tikrąją esminę prigimtį ir paskirtį šiais ypač tamsiais kritimo ir išsigimimo laikais.
Guru Padmasambhava – ne tik būtybė, kuri pasiekė nušvitimą, jis – ypatingo aktyvumo Buda, kuris prasiveržia pro mūsų koncepcijas, įprastus proto polinkius, kad duotų mums galimybę pasiekti nušvitimą šiais neramiais sumaišties laikais. Padmasambhava yra čia būtent dėl to, kad persmelktų kiaurai ir išlaisvintų mūsų apgautą įprotį kabintis už intelektualaus mąstymo, griautų dualius stereotipus. Tokie jo siekiai ir paskirtis.
Guru Padmasambhava toliau gimsta ir pasireiškia daugybėje formų, kad įvestų mus į viską apimančią ir atvirą proto būseną, Dharmadhatu būseną. Padmasambhava čia, kad pašalintų ir sunaikintų mus į paklydimus įvedančius aptemimus, kad kartą ir visiems laikams pabaigti su konceptualaus proto dualumu – visų jaučiančių būtybių esmine kančių priežastimi.
Padmasambhava gimė iš lotoso žiedo, todėl ir gavo savo tokį vardą. Būdamas, kaip Buda Šakjamunis princu, Padmasambhava vėl gi, kaip ir Buda, palieka rūmus ir tampa atsiskyrėliu. Meditacijos metu kapinėse ir nepasiekiamose uolose jis iš dakinių gauna slaptus tantrinius pašventinimus ir tampa didingu jogu ir stebukladariu.
Tilopa (988-1069 metai)
Indų mahasiddha, Didingojo Naropos guru. Tilopos ir Naropos mokymo linija tapo pagrindinė Tibeto mokyklos Kagju linija. Tilopa gimė brahmanų šeimoje. Gimusiam vaikui ant kūno buvo pastebimi neįprasti ženklai ir astrologai turėjo skirtingas nuomonės dėl jų reikšmės.
„Mes nežinome ar šis vaikas
Dievas, naga ar jakša
Visi rūpestingai saugokite šią būtybę.
Berniuką pavadino Brahmin Salje“.
Jaunystėje Tilopa ganė buivolus ir skaitė knygas. Kartą jaunuolį aplankė dakinė, kuri nurodė jo paveldėjimą nuo Čakrasamvaros ir parekomendavo keliauti mokymų į švarią dakinių šalį. Vėliau jis paklausė jos patarimo. Tilopa sujungė dvi tęstinumo linijas: Pirmą jis gavo nuo Budos Vadžradharos (Almazo Laikytojo), kai tas pasireiškė prieš jį regėjime ir dakinės (vėliau jis sakė: „Pas mane tarp žmonių nėra mokytojų“). Vadžradhara davė jam pilną pašventinimą į tantrą „Čakrasamvarą“, pavadinęs Tilopą pačio Čakrasamvaros atgimimu – Aukščiausios Palaimos Budą („sujungiantis čakras“). Būtent nuo šio Tilopos „susitikimo“ su Vadžradhara prasideda Kagju linijos tradicija. Tuo metu primenant apie antrąją tęstinumo liniją, Tilopa pripažindavo („Pas mane nėra mokytojo tarp žmonių“. Šią antrą liniją vadina „Keturi žodiniai perdavimai“. Nuo daugybės mokytojų jis gaudavo abhišeką (pašventinimą), teksto perdavimą ir žodinius paaiškinimus, turinčius savyje antrąją perdavimo liniją „Keturios perdavimo linijos“:
1) „Tėviškos tantros“ per Saraha, Nagardžuną, Arjadevą, Čandrakirti, Matangi, Tilopą
2) Mahamudrą per Sarahą, Luijpą, Tengi, Dariką, Dakinę Šukradhari, Tilopą
3) Miego ir tarpinės būsenos per Dombi, Vinapą, Lavapą, Indrabhuti, Tilopą
4) Karščio per Dakinę Sumati, Tanglopą, Šinglopą, Karnapirą, Džalandhari, Krišnačarją, Tilopą.
Po keleto meditacijos metų Tilopai buvo nurodyta nuo Mokytojo Matangi praktikuoti „veikimo“ fazę (tikėtina, kad Tilopai pasakė praktikuoti karma-jogą. Šios jogos esmė yra tame, kad stebėti karmą išoriniame pasaulyje ir suprasti, kokie gyvų būtybių veiksmai priveda prie vieno ar kito rezultato).
Tilopa dainavo:
„Kaip aliejus – sezamo esmė,
Taip ir tikrosios prigimties išmintis – viduje mums būdinga.
Nors ji ir yra širdyje pas visas būtybes,
Jos nepasiekti, jeigu Guru nepasakys“.
Tilopa turėjo stulbinančius mistinius gebėjimus. Klajodamas po Indiją, vakaruose įveikė nebudistą jogą Mati burtininkavimo varžybose. Jis jojo ant liūto ir valdė saulės ir mėnulio judėjimą, o taip pat rodė vidinę savo kūno dalį: ten buvo kosmosas. Pietuose jis susidūrė su teistiniu filosofu, kuris debatuose įveikė daugelį budistų mokslininkų. Negebantys atstovėti prieš Tilopos jėgą, prisijungęs prie budizmo filosofas pradėjo uoliai praktikuoti metodus ir galų gale tapo sidha. Rytuose Tilopa įveikė galingą magą, kuris tapo jo mokiniu ir mirties metu pasiekė vaivorykštės kūną. Centrinėje Indijoje Tilopa atvertė smuklininką Surjaprabhu, pavertęs vyną į nektarą. Šiaurėje jis padėjo galą žudymų serijai, atvertęs nusikaltėlius, kurie tapo jo mokiniais. Šrinagare jis padė nuolankiu išpuikusį muzikantą, po ko tas taip pat tapo jo mokiniu. Grįžęs dar kartą į pietus, Tilopa įveikė filosofą-materialistą, paaiškinęs jam kas yra karma.
Tilopa taip pat pabuvo dakinių šalyje. Nežiūrint į visas kliūtis ir pavojus, o taip pat pačių dakinių kaprizingą būdą, jis sugebėjo padaryti jas nuolankias ir nuo pačios nuostabios ir pavojingos šios šalies karalienės, gavo linijos trylika tantrinių mokymų, kurie perduodami balsu.
Nors jis pageidavo gyventi tolimuose ir nesvetingose vietose, jo, kaip meditacijos meistro šlovė suteikė jam nuostabius mokinius, tarp kurių jis pasirinko Naropą, kaip linijos laikytoją (saugotoją, tęsėją).
Naropa
Didingas jogas, žinomas, kaip išskirtinis mokslininkas ir meditacijos meistras. Atitinkamai su mokymu, kurį jam davė Tilopa, jis išvystė praktinę Šešių Naropos jogų sistemą, kuri duoda mokiniams pajausti Nušvitimą.
Egzistuoja skirtingi požiūrio taškai dėl to, kurioje vietoje gimė Naropa. Kai kurie biografai sakė, kad jis gimė Bangladeše, tačiau pagal tai, ką kalbėjo Marpa, jo pagrindinis mokinys, Naropos gimtinė – Lahor Indijoje.
Marpa
Didingas jogas, pasaulietis-lama, pagal visus išorinius požymius gyvenantis turtingo šeimyninio žmogaus gyvenimą, kuris gyvenimo pabaigoje tapo vienu iš autoritetingiausių Tibeto vertėjų ir mokytojų.
Marpa gimė vandens žiurkės metais (1012) Tibeto pietuose. Jo tėvas išpranašavo, kad jis gaus galimybę įgauti didingus dvasinius pasiekimus su sąlyga, jeigu pasirinks teisingą kelią. Labai jauname amžiuje Marpa išstudijavo sanskritą vadovaujant mokytojui Sakjapa Lama Drogma, tuomet Marpa išmainė savo turtą į auksą ir iškeliavo į Indiją su draugu. Kelionė atvedė Marpą į Nepalą, kur jis sutiko du Naropos mokinius, kurių nuostabus tobulumo lygis praktikoje jį apstulbino. Ilgas ir sunkus žygis atvedė Marpą tiesiai pas Naropą, kuris priėmė jį dvasiniu sūnumi ir pradėjo mokyti. Marpa paaukojo jam visą savo auksą. Per šešioliką metų Marpa iš Naropos gavo pašventinimą ir pamokymus, taip pat papildomus mokymus nuo Džnanagarbhos rytuose ir nuo sidhos Kukuripos pietuose. Sidha Maitripa, kitas Naropos mokinys, pilnai išmokė jį Mahamudros.
Marpa naudojo sapnus ir išpranašavimus likimo eigos suvokimui. Tai buvo griežtas mokytojas, žinomas savo pykčio protrūkiais, tačiau taip pat momentais ir didingo dosnumo, gero humoro.
Milarepa
Žinomas jogas-praktikas, poetas, daugelio dainų ir baladžių autorius, iki šiol populiarus Tibete. Jo mokytojas buvo Marpa-vertėjas. Jo kelias į Nušvitimą buvo nelengvas. Jaunystėje spaudžiamas motinos Milarepa išmoko juodosios magijos ir su burtininkavimo pagalba nužudė trisdešimt penkis žmones. Labai greitai jis pasigailėjo dėl to, ką padarė ir pradėjo ieškoti būtų atsikratyti nuo sukauptos negatyvios karmos. Klausydamas savo pirmojo mokytojo patarimo, Milarepa iškeliavo pas Marpą-vertėją. Tas buvo išskirtinai griežtas su juo, vertė atlikti sunkų darbą ir mainais atsisakydavo duoti budistinius pašventinimus. Po keleto išskirtinai sudėtingų išbandymų, Marpa priėmė Milarepą į mokinius ir davė meditacijos mokymą. Dvylikos metų bėgyje Milarepa uoliai praktikavo gautą mokymą. Milarepa buvo pirmuoju žmogumi, pasiekusiu tokį aukštą lygį per vieną gyvenimą, neturėdamas nuopelnų iš praėjusių gimimų.
Eše Cogial
Imperatoriaus Trisong Deceno laikais vienoje iš Tibeto provincijų valdė Karčen Šonnupa, pas kurį buvo sūnus vardu Karčen Pelgji Vongčuk. Kai Vongčukui suako penkiolika metų, jis susituokė su mergina iš Nub giminės, vardu Getco. Jie ir tapo nuostabios princesės Eše Cogial iš Karčeno tėvais, kurios atsiradimo laiku pasaulyje pasireiškė nuostabūs pranašingi ženklai. Po mėnesio Eše Cogial jau atrodė, kaip aštuonerių metų vaikas. Dešimt metų tėvai slėpė ją nuo pašalinių žvilgsnių. Kai jai sukako dešimt metų, jos kūnas įgavo tobulas formas ir žmonių masės iš Tibeto, Kinojos, Horo, Džangos ir Nepalo ateidavo pažiūrėti į ją.
Tėvai nusprendė sutuokti Eše Cogial su kažkuo iš princų, kuris siekė jos rankos. Eše Cogial buvo prieš, tačiau ją prievartos būdu sutuokė. Kelionės metu ji pabėgo ir apsigyveno Vompu Takcang slėnyje, maitinosi medžių vaisiais ir rengėsi apranga, susiūta iš medvilnės medžio dalių. Tačiau Zurkharpa, nesėkmingas jaunikis, sužinojęs kur yra Eše Cogial nusiuntė tris šimtus apginkluotų karių į Vompu slėnį. Jie rado Eše Cogial ir jėga nuvežė savo valdovui. Vienu žodžiu, brendo karinis-politinis konfliktas ir tuomet išmintingas karalius Trisong Decen, kad nuramintų aplinkybes pats susituokė su Eše Cogial. Greitai Trisong Decen vėl pakvietė pas save Padmasambhavą. Kai Guru Rinpoče atsisėdo ant jam paruošto sosto, papuošto brangakmeniais, imperatorius suruošė gausius ganačakros prinešimus (paaukojimus, pasiūlymus) ir davė mokytojui visą kalną brangenybių. Be to, buvo padaryta mandala iš aukso ir brangakmenių, simbolizuojančių visą Trisong Deceno karalystę. O kaip vidinį prinešimą (paaukojimą) jis pasiūlė mokytojui Eše Cogial. Guru Rinpoče apdovanojo karalių neįprastais tantros mokymais, slaptais žodžiais, kas aukščiau karmos ir priežasties, pasekmės dėsnio. Po to Padmasambhava padarė Eše Cogial savo žmona, davė jai reikiamus pašventinimus ir jie iškeliavo į Čimpą daryti slaptos jogos praktiką.
Mandarava
Viena iš dviejų Guru Padmasambhavos pagrindinių žmonų ir mokinių.
Gimusi indų princese ir gavusi reikšmingą mokymą (medicinos, astrologijos, Indų kalbos ir kitus), Mandarava atsisakė tekėti už aplinkinių valdovų ir jų palikuonių. Ji nusprendė pašvęsti savo gyvenimą asmeninio tobulėjimo praktikoms.
Su Padmasambhavos atsiradimu Mandarava tapo jo dvasine žmona ir įžeistas karalius liepė sudeginti juos abu ant laužo. Padmasambhavos jėgos dėka laužas buvo paverstas į ežerą. Skaitosi, kad tai ežeras Revalsar Hmalač-Pradeš Indijos valstijoje. Po to, kai karalius atgailavo ir priėmė Padmasambhavos mokymą, Mandarava lydėjo Padmasambhavą jo kelionėse po kitas karalystes ir jo meditacijose himalajų uolose.
Mačig Labdron (1055-1145 metai)
Didingoji jogė, laikoma Eše Cogial reinkarnacija, didingo VIII amžiaus mokytojo Padmasambhavos žmona, kadangi gyvenimo aprašyme yra pranašystė, kurią padarė pats Padmasambhava apie jos būsimą gimimą vardu Mačig Labdron.
Didingos jogės Mačig Labdron kelias į išsilaisvinimą yra stulbinantis. Stebuklingas pasireiškimas mūsų pasaulyje, mokymasis, Mačig Labdron gebėjimas suderinti šeimyninį gyvenimą ir tarnystės žmonėms praktiką, vaikų auklėjimo ir mokymo forma (pas Mačig Labdron jų buvo trys). Ir, žinoma, mokymo ir praktikos Čod sukūrimas kuriame patiriama atjauta visoms gyvoms būtybėms.
Išminties saulė įėjo į Mačig Labdron širdį ir ji suprato – nekas iš tiesų nėra tai, kaip tai matoma. Po to Mačig Labdron išsilaisvino netgi nuo subtiliausių prisirišimų prie savo asmeninio „aš“. Pas ją nebuvo nei mažiausių pamąstymų apie pačią save. Apie Mačig Labdron kalbėjo: „Kokia laimė, kad dievybės emanacija gimė Tibete“.
Mačig Labdron įkūrė vieną iš mokymo perdavimo linijų tiesiogiai nuo Taros. Iki jos šios perdavimo linija neegzistavo. Žemiškame kūne Mačig Labdron pragyveno 200 metų.
„Mandžušri-mula-tantroje“ yra Budos Šakjamunio pranašystė dėl Mačig Labdron:
„Mano Mokymo saulėlydžio metu, šiaurėje, iš Sniegų Šalies, pasirodys Pradžniaparamitos būtybė vardu Labdron. Ji mokys širdingos, negimusios esmės miestuose, kaimuose ir kalnuose, kapinėse, miškuose ir slėniuose. Jos mokymas paplis plačiai!“.
Straipsnio autorė jogos klubo OUM.RU mokytoja Ekaterina Androsova
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru