Brahmačarija – juslių kontrolė

Brahmačarija – reiškia susilaikymas nuo juslinių malonumų ir savo egoistinių norų patenkinimo, savidisciplina, mokinystė, atsikratymas nuo priklausomybių ir troškimų, norų kontrolė, nesusilaikymo pašalinimas, saikas viskame. Kontroliuoti savo norus – tai būtina sąlyga mokiniui, pradėjusiam eiti dvasinio tobulėjimo keliu.

Knygoje „Šiva-samhita“ sakoma:

„Kai sėkla išeina iš kūno, mirtis artėja. Sėklos išsaugojimas išsaugo gyvenimą ir prailgina jį, palaiko kūną. Todėl sėklą reikia kruopščiai saugoti. Nėra jokios abejonės, kad žmonės, kurie saugo sėklą, gyvena sveiką gyvenimą ir tie, kurie iššvaisto sėklą, numiršta iki nustatyto laiko. Žinodamas tai jogas visada turi išsaugoti sėklą ir palaikyti griežtą celibatą.“

Brahmačarija (celibatas) – tai galingas įrankis kovoje su geismais, piktybiškumu, godumu ir kitomis ydomis. Jis suteikia milžinišką energiją, proto aiškumą, gigantišką valios jėgą, aišku suvokimą, aiškią atmintį. Vien tik su brahmačarijos pagalba jūs galite vystytis fiziškai, protiškai ir dvasiškai.

Brahmačarijos laikymasis daug kartų padidina mentalinę energiją ir jėgą. Tokia jėga daug labiau viršija fizinę jėgą. Prisiminkite Mahatmą Gandi. Fiziškai jis buvo silpnas, tačiau pastebėkite, jis turėjo milžinišką vidinę jėgą. Jis ją įgavo dėka pastovaus ir uolaus neprievartos principo laikymosi, sąžiningumo ir celibato. Jis darė įtaką pasauliui su savo vidinės jėgos pagalba. Dėka susilaikymo protas tampa aštrus ir aiškus. Ateina jėga ir ištvermė.

Tas, kuris laikosi brahmačarijos, lengvai susitvarko su bet kokia liga. Kai įprastam žmogui reikia mėnesio, kad pasveikti, brahmačaris bus visiškai sveikas jau per savaitę. Brahmačarija suteikia jėgą, vidinę sveikatą, dvasinę ramybę ir ilgaamžiškumą Jis tonizuoja nervus ir protą, padeda išsaugoti fizinę ir protinę energiją, suteikia žvalumą ir gyvybingumą, o taip pat jėgas atlaikyti bet kokius kasdienio gyvenimo sunkumus. Žmogus kuris laikosi absoliutaus celibato, gali nustumti kalnus, jis gali valdyti gamtą ir jos stichijas, kaip tai darė Džnianadevas.

Žemiau pateikiamos aštuonios kliūtys, trukdančios judėti absoliutaus celibato keliu:

1. Priešingos lyties atstovų nužiūrinėjimas.
2. Noras prisiliesti, apkabinti arba būti šalia su priešingos lyties atstovais.
3. Flirtas, koketavimas su erotine potekste.
4. Pagyrimai į jos arba jo pusę, atliekami jūsų draugų rate.
5. Pokalbiai su juo arba ja akis į akį.
6. Geidulingos mintys apie vyrą arba moterį.
7. Stiprus noras atlikti lytinį aktą su vyru arba moterimi.
8. Seksualiniai malonumai.

Nors pirmi septyni neveda į rimtą sėklos praradimą, tačiau ji atsiskiria nuo kraujo ir bando ištrūkti į išorę, kai tik atsiranda galimybę sapne arba kitu laiku. Pirmuose septyniuose punktuose kalba eina apie žmogaus mėgavimąsi mintimis.

Kai ateina laikas apmąstyti ta tikrą informaciją, į mano gyvenimą ateina nauja tema straipsniui. Ir esu labai džiaugsminga, kad šį kartą man teko išnagrinėti vieną iš moralinių-etinių jogų kodekso principų – Brahmačarija. Kaip pasirodo, tema ypač paplitusi ir yra labai svarbi. Atėjo laikas permąstyti šio Jamos principo supratimą ypač tiems, kas gyvena sociume ir šeimoje, suprasti, kad tai būtina sąlyga dvasiniam kiekvieno sąmoningo žmogaus gyvenimo tobulėjimui, o ne vienuolių, asketų ar atsiskyrėlių pasirinkimas.

Neįmanoma tiksliai pasakyti, kokią prasmę į šį principą įdeda Patandžalis, todėl jis savo „Jogos-sūtrose“ neduoda konkretaus paaiškinimo, sakydamas tik: „nuo brahmačarijos laikymosi įgaunama virja (energija, heroizmas)“. Tačiau studijuojant įvairią informaciją šia tema, galima drąsiai tvirtinti, kad Brahmačarija – tai ne tik lytinis susilaikymas, taip vadinamas celibatas, o gerokai platesnis suvokimas, numatantis susilaikymą, kaip šalutinį efektą, o ne patį tikslą. Vystantis šiam principui aktyvaus lytinio gyvenimo poreikis atkrenta.

Šiame straipsnyje palaipsniui judėsiu nuo didelio prie mažo prie to suvokimo, kuris dabar labiausiai paplitęs, bandant atsakyti į klausimą dėl lytiško santykiavimo susilaikymo būtinybės.

„Brahma“ ir „Čarja“ verčiant iš sanskrito duoda frazę „Absoliuti būtybė + eiti ir valgyti”, turima mintyje maitinti mūsų protą. Pažodžiui: „Eiti ir einant valgyti Brahmą“. Tai pastovi meditacija į Aukščiausiąjį, pakeliantį žmogaus vibracijas, pašalinanti sąmonės grubumus. Jeigu sudėtos šaknies „Brahma“ ir „Ačarja“ nelaikyti semantika, mes gausime „atsidavimas Brahmos įstatymui“, t. y. Vediniam keliui.

Praktika Brahmačarija

Gyventi pasaulietišką gyvenimą, tačiau nukreipti ją į švarų dvasingumą – tai ir yra Brahmačarija principas, kuris sujungia sielą ir materiją. Prieš bet kokį veiksmą su materija verta prisiminti, kad tai aukščiausiojo pasireiškimas (pavyzdžiui, maistas). Ir veikiant iš meilės būsenos (ne dėl savęs), atlikti veiksmus, kaip tarnystę Aukščiausiajam. Stengtis matyti viskame aukščiausiąjį, tiek žmonėse, kitose gyvose būtybėse, tiek ir materialiuose dalykuose, veikti ne kaip atskiras ego, o kaip Aukščiausiojo instrumentas, kaip dulkelė, skraidanti vėjyje. Šią idėją jūs galite rasti Šri Šri Anandamurti knygose. Autorius vadina šį principą „davimu ir atsidavimu aukščiausiajam“. Brahmačarijos keliu mes turime išmokyti savo protą prasismelkti į slėpiningas sąmonės gilumas, kuri persmelkia visas formas. Žmogus įsitvirtinęs šiame kelyje negeba pameluoti dėl naudos arba įžeisti kito, niekada neišnaudos žmogaus dėl savo malonumo. Tai kosminės sąmonės lygis.

Mažiau paplitusia prasme Brahmačarija – tai norų kontrolė, savidisciplina, savikontrolė, saikingas bazinių poreikių patenkinimas, susijęs su instinktais. Šio principo laikymasis numato minčių, kalbos ir veiksmų švarą, o taip pat pašventinimą – praktikuojantis duoda įžadą. Pavyzdžiui, pas Vjasą „Joga bhašje“ Brahmačarija – tai nuslėptų jutimų kontrolė. Visuose ankstyvose Upanišadose šis žodis sutinkamas, kaip tam tikras mokinystės etapas, tačiau vėlesniuose jogos tekstuose idėja apie tai, kad Brahmačarija – tai atsisakymas nuo sekso, jau egzistuoja. „Manu Įstatymuose“ („Manusmriti“) šis terminas sutinkamas 25 kartus.

Brahmačarija vyrams

Daugumoje atveju tai reiškia būtent mokinystę. Ir tik keletą kartų įmanoma jį interpretuoti bent šiek tiek susijus su seksu. Iki 18-24 metų jaunuoliai turi susilaikyti nuo lytinio gyvenimo, pašvęsti save mokslams, nes jis dar nebuvo pasiruošęs paimti ant savęs atsakomybę už vaikus ir šeimą. Buvo numatomi punktai, kuriuos turi atlikti mokinys. Tai buvo taisyklių kompleksas, kuris sudarė „Brahmačarijos“ suvokimą. Palaipsniui idėja apie tai, kad jogas turi mokėti kontroliuoti savo seksualinę energiją keičiasi ir perauga į visiško atsisakymo idėją. XVIII amžiuje pas vieną iš paskutinių žinomų „Joga-sūtrų“ komentatorių Sadašivendrą Sarasvati idėja apie pilną apribojimą pasiekia savo viršūnę.

„Praktika Brahmačarija“ knygoje Svami Šivananda Sarasvati jau aiškiai sako: „Jeigu žmogus nori grąžinti savo dieviškąją prigimtį, jam būtina transformuoti visą jo būtybę, seksualiniai norai turi sublimuotis į reguliarią meditacijos praktiką ir pakylėtas mintis. Seksualinio noro transformacija – tai neįtikėtinai galingas ir efektyvus būdas pažinti aukščiausią palaimą. Seksualinė degradacija, kuri apėmė žmoniją mūsų dienomis, turi savo priežastį tame, kad žmonės pripažino tokį suvokimą, kaip „natūralus seksualinis instinktas“. Tai neteisinga. Natūralus yra dauginimosi instinktas. Jeigu vyrai ir moterys supančioja savo seksualinius norus vien tik dauginimosi būtinybe, tai ir bus Brahmačarijos laikymasis. Tačiau daugumoje atveju, tai tik teorija ir tik tie nedaugelis, kurie rimtai užimti dvasine paieška geba pilnai susilaikyti nuo sekso. Tokiems žmonėms seksas – tai nedaleidžiamas energijos švaistymas“.

Aš galvoju, Brahmačarijos suvokimo principas taip susiaurėja. Keitėsi laikai, keitėsi moralė. Ir jeigu mūsų protėviai laikydavosi Rita įstatymų, apie kuriuos papasakosiu žemiau, tai dabar seksualiniai ryšiai neįforminus santykių arba dėl pasitenkinimo laikomi norma. Daugelis netgi mato tame naudą. Mokytojams tenka akcentuoti dėmesį ten, kur žmonėms pradėjo vykti aktyvus energijos išliejimas. Kontroliuoti mintis arba kalbą – darbas su gerokai aukštesnėmis energetinėmis žmogaus struktūromis (čakromis). O kai resursai švaistomi „žemutiniams aukštas“, tai čia jau ne iki vedinių įstatymų. Kyla visos žmonijos išgyvenimo klausimas, kaip sąmoningos būtybės, o ne tik gyvos. Todėl detaliai išnagrinėsime klausimą iš šio rakurso. O taip pat sužinosime, kokia buvo situacija senais laikais.

Lytinio akto metu žmogus praranda ne tik milžinišką energijos kiekį, tačiau ir gali išprovokuoti kūno pakitimus fiziniame lygyje. Pagal savo cheminę sudėtį spermatozoidai panašūs į galvos smegenų neuronus ir nervinius audinius, todėl per didelis jų švaistymas gali iššaukti medžiagų deficitą normaliam galvos smegenų ir nervinės sistemos funkcionavimui. Na o „išliejant“ energiją per apatines čakras žmogus labai stipriai apriboja save dvasinio augimo galimybėse.

Žmonės neturi užsiiminėti lytiniais santykiais, jeigu neturi prieš save tikslo sukurti šeimos. Šias žinias mūsų protėviai vadino Rita įstatymais. Pagrindinė jų prasmė tame, kad žmonijos arba rasės evoliucijai būtinos „švarios, grynos sąjungos“, kur partneriai nesuartėjo su kažkuo kitu, tik su savo antra puse ir saugojo nekaltybę iki vestuvių. Tai pagrindžiama keliais faktoriais.

Visų pirma, vyro ir žmonos nekaltumas aprūpina aukštas galimybes gauti „genetiškai kokybišką meilės produktą“ – pritraukti aukšto išsivystymo lygio sielą. Tai bus gerovė ir tėvams, ir bendrai visai žmonijai. Gyvenanti netvarkingą lytinį gyvenimą moteris energoinformaciniame lygyje sukaupia įvairius savo partnerių įspaudus, įvyksta jų susisluoksniavimas. Tai kenkia ir naikina iš prigimties švarų būsimo vaiko vaizdinį, sukuriama energetinė „košė“ kuri, tikėtina, pasireikš ir fiziniame lygyje.

Visų antra, sukuriamas galingas begalinės energetikos resursas abiem kosminiame lygyje Vyras lytinio kontakto metu atiduoda moteriai vienų savo gyvenimo metų energiją: trijų mėnesių energija eina Dvasios ir kraujo vaizdinio sustiprinimui,o devynių mėnesių energija – vaiko išnešiojimui. Ir jeigu jis gyvena netvarkingą lytinį gyvenimą, tai jis tiesiog veltui švaisto savo gyvybinę energiją. Tačiau kai vyras gyvena su mylima ir vienintele žmona, energijos praradimas nevyksta. Jo žmona ne tik gauna gyvybės energiją nuo savo vyro, tačiau ir atidaro jame ryšį su kosmosu, iš kur jis gauna gyvybinę energiją, atstato ją, kad perduotų žmonai. Detaliai apie Rita įstatymą (Telegoniją) skaitykite straipsnyje:

Šeimyninių santykių vystymas. Rita Įstatymai (rusų kalba)

Andrej Korobejščikov vienoje iš savo trilogijos knygų „Naujas Pasaulis“ pasakoja apie tai, kad pas mūsų protėvius buvo visa vyro ir moters santykių kultūra. Egzistavo ritualai „liubovanije“ ir „milovanije“, o taip pat daugelis kitų įdomių užsiėmimų, kurių pavadinimai buvo prarasti. Pagrindinė energijos mainų praktika buvo „švelnumo menas“, Rusioje jį vadino „milovanije“. Ir lytinis aktas nebuvo laikomas būtinu procesu.

Vietoj „sekso“ buvo vartojamas senas žodis „sueitis“ reiškęs „eiti kartu, šalia“, „vieno kelio pasirinkimas“. Žiūrėkite, kaip stipriai keičiasi intymaus artumo prasmė. Tai buvo ištisas mokslas – sielos ir kūno suliejimas, kurio metu sėkla nemirdavo, o toliau gyvendavo, tik ne vaiko pavidalu. Šviesių Giminių Kultūra buvo unikali, nes joje vyrui ir moteriai buvo skiriamos pagrindinės vietos visatos paveiksle, o sueitis buvo prilyginama misterijai, kurioje pagrindinis rezultatas „kelio dviese“ visada būdavo gyvenimas. Keletas gramų vyriškos sėklos galėjo „įjungti“ energetinę erdvę lauką, kuriame paskui augo neišpasakytas derlius. Ir neatsitiktinai, tam tikru metu atlikdavo šį ritualą, sumaišydami savo energiją su žemės energija, atiduodami ją tolimesniam tobulėjimui, o ne išnykimui.

Perversto šauktuko ženklas (¡) buvo dalis Gyvybės žodyno, kuriuo naudojosi Arijai. O mes dabar naudojame perverstą Gyvybės simbolį. Būtent taip senoviniuose slavų raštuose būdavo nurodomas miręs ir palaidotas žmogus. Šiandieną mes, faktiškai, nukreipiame visas savo emocijas, reiškiamas šauktuku, per mirusio žmogaus simbolį į pomirtinį pasaulį, susijusį su Mirtimi. Štai ir su vyrų sėkla ta pati istorija vyksta. Tuščiai jie išmeta gyvybinės jėgos impulsą.

Harmoningai porai sueitis – galimybė aktyvuoti Jan – vyro šaltinį, Jin – moters, o taip pat galimybę sukurti poroje jėgos žiedą (Svadhistana vyro – Svadhistana moters – Anahata moters – Anahata vyro – Svadhistana vyro, įmanoma taip pat pridėti viršutinį komponentą nuo vyro Višudhos moters Višudhai), kuris labai stipriai suartins du žmones, padarys jų energetiką aukštos kokybės ir galios, leis jiems ypač efektyviai mainytis informacija ir energija, suteiks maitinimą visoms čakroms, ypač Anahatai, pas juos abu ir leis ateityje sukurti iš savo poros pilnavertį egregorą. Tačiau kas mūsų laikais prieina ant tiek rimtai prie tokios misterijos? Todėl „geriau niekaip, nei kaip papuolė“…

Štai jums ir būtinybė traktuoti Brahmačariją kategoriškame kontekste.

Svami Šivananda Sarasvati parašė: „Geismas stiprus. Jis laiko lanką su penkiomis strėlėmis – tai Mohana (Apžavėjimas), Stambhana (Apstulbimas), Unmadana (Apsvaigimas), Sošana (Išsekimas) ir Tapana (Sudegimas). Pirmoji strėlė sužeidžia jaunus žmones, kai jie žiūri į gražią formą. Antra sustabdo jų dėmesį. Trečia apsvaigina. Ketvirta priverčia jausti stiprų prisirišimą formai. Penkta užsidega ir sudegina jų širdis. Ji giliai persmelkia širdį. Niekas šioje žemėje ir netgi niekas visuose trijuose pasauliuose negeba atlaikyti šių strėlių efekto“.

Lytinis aktas palieka samskarą (įspaudą) čittoje, pasąmoninio proto saugykloje. Šis įspaudas tuomet iššaukia vritti (minties formas), kurios priveda prie naujų samskarų. Seksualiniai norai atsiranda iš atminties ir įsivaizdavimo. Prisiminimas apie moters vaizdinį jaudina protą. Mūsų protas, paragavęs seksualinių malonumų, sieks patirti juos vėl ir vėl. Jeigu jūs labai dėmesingi, tai jūs galėsite sustabdyti visą procesą pačiame šio įsivaizdavimo etapo pradžioje.

Senovinės žinios sako: „Reguliari džapa ir meditacija, satvinė mityba, satsangas, pranajama, širšasana ir sarvangasana, šventų raštų studijavimas, vičara ir atsiskyrimas 3 mėnesiams ant šventos upės kranto padės sunaikinti seksualinius norus, nepriklausomai nuo to, ant kiek stiprios jūsų samskaros ir vasanos. Jums nereikia pasiduoti. Rimtai užsiimkite meditacija, įeikite į kovą su Mara iš išeikite iš jos nugalėtojais. Švieskite, kaip tikras Jogas. Jūs esate amžinai švarus Atmanas“.

Bhagavadgitoje jūs galite rasti paminėjimus, kad troškimai būna prote, jutimo organuose ir netgi pranamaja košoje. Norai yra visur. Kiekviena ląstelė, kiekviena molekulė, kiekvienas atomas, kiekvienas protonas ir elektronas pakrautais norais. Norų vandenyne egzistuoja daug krypčių Verta atsikratyti nuo jų, sustabdyti jų tekėjimą. Troškimai – tai vritti, proto modifikacija, kuri gimsta iš radža-gunos. Toks maistas, kaip mėsa, žuvis ir kiaušiniai, radžasinė apranga, radžasinis gyvenimo būdas, aromatiniai kvepalai, romanų skaitymas, kinas, jausmingi pokalbiai, alkoholis, bloga kompanija, įvairūs intoksikantai, tabakas – visa tai sukelia troškimus.

Taip pat, kaip variklis dirba ant benzino, taip ir šis kūnas dirba ant impulsų ir instinktų. Inkstinktai – tai pirminė motyvacija visiems žmogiškiems veiksmams. Jie duoda stimulą kūnui ir paleidžia jausmus, yra mūsų mentalinio aktyvumo priežastimi, o taip pat sukuria įpročius, formuojant žmogaus gyvenimą. Su bet kokiu instinktu galima kovoti, o galima panaudoti jo potencialą. Kai kuriose sistemose, pavyzdžiui, tantra-jogoje, dao, yra porinio tobulėjimo technologijos judėti Kelyje, kuriame potenciali seksualinė energija panaudojama greitam dvasiniam tobulėjimui. „Gorakša šataka“ turi eiles, kurios tiesiai sako apie sėklos išleidimo kontrolę:

calito yadi binduḥ tamurdhvamākṛṣya rakṣayet ।
evaṃ ca rakṣito binduḥ mṛtuṃ jayati tattvataḥ ॥ (142)

Jeigu sėkla tampa judanti ją verta išsaugoti, pakelti į viršų.

Natūralu, kad judėjimas vyksta intymaus artumo proceso metu. Deja, mūsų laikais žmonės neturi pakankamos kvalifikacijos, kad panaudotų seksualinę energiją, kaip dvasinio augimo priemonę, kurą. Daugelis žinių prarastos, iškreiptos ir nuslėptos nuo mūsų.

Vaizdo įrašas. Seksualiniai santykiai iš įvairaus išsivystymo požiūrio taško. Andrejus Verba (rusų kalba)

Brahmačarija moterims

Labai svarbus susilaikymo momentas moterims. Ir čia aš sakau ne tik apie patį lytinį aktą. Tai, ką aš parašysiu žemiau, patiks ne kiekvienai, tačiau būkime sąžiningos prieš save. Vyro sugundymas – tai savotiška moters įsitvirtinimo forma. Jeigu žiūrėti giliau, tai moterys nepasitiki savyje dėl savo unikalumo nepriėmimo. Aplenkdama milžinišką darbo dalį su savimi, moteris pritraukia sau dėmesį išorine išvaizda ir poelgiais. Spręsdama savo egoistišką užduotį, ji kenkia abiem pusėms. Tarp didelio pasekėjų kiekio ji gali nepamatyti savo likimo, provokuodama vyrus ji atima iš jų galimybę sutikti savo antrą pusę, vadovaujantis širdimi, o ne geismo būsena. Rezultate išsiskyrimų procentas planetoje tiesiog neįtikėtinas. Ji tik „pajudino uodega“, o vyrui jau kilo gaisras, kurį jis nubėgs „gesinti“, jeigu ne su ja, tai su kokia nors kita moterimi. O dabar prisiminkite Rita įstatymą. Gaunasi, žmonės ant tiek susimaišo energetiškai, kad į pasaulį ateinantys vaikai nesupranta savo gyvenimo užduočių ir paskirties, jie – minia, pilka masė, lyg įvairių spalvų mišinys viename. Nestebina, kad šiuolaikinėse šeimose dažnai vaikai visiškai nepanašūs į tėvus, nėra santykio ir pagarbos tarp kartų.

Net jeigu jums laimingai sekasi, šiame chaose sugebėjote sutikti tą vienintelį (-ę), jeigu tarp jūsų labai šilti geraširdiški santykiai, „piktnaudžiavimas“ intymiu artumu anksčiau ar vėliau gali privesti prie santykiu pablogėjimo, nes meilės evoliucija šeimoje numato perėjimą iš fizinio ryšio į dvasinį.

Dvasingumas – tai esminis savo mąstymo pakeitimas. Jeigu šeimos pora užsiima dvasiniu asmeniniu tobulėjimu, tai palaipsniui prieina prie to, kad intymus artumas yra visiškai ne vienintelis ir visiškai ne pagrindinis būdas sustiprinti santykius. Pagal išsivystymą, su Brahmačarijos pagalba žmogus įvaldo savo subtilių kūnų potencialą ir pradeda gyventi gyvenimą visiškai kitame suvokimo lygyje, kitaip kuria santykį su partneriu ir aplinkiniu pasauliu.

Prisiminkite, kad pokyčiai turi eiti iš vidaus, tegul lėtai, bet užtikrintai. Dabar aktyviai mimikruoja klęsti po dvasingumu – išorinių atributų pakeitimas, be vidinės transformacijos. Brahmačarija tema labai gili ir kiekviename lygyje sąmonės evoliucija turės skirtingą prasmę einančiam asmeninio tobulėjimo kelyje. Pasistenkite atsisakyti nuo kategoriško vertinimu ir pritaikykite savo gyvenime Brahmačarija principą visomis jo prasmėmis

OM

Vaizdo įrašas. Brahmačari asana arba Utpluthi Dandasana (rusų kalba)

Autorė: Jaroslava Pučnina