Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Astėja. Kaip nustoti vogti

Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of Copy of White Terrarium Tutorial YouTub - 1

Astėja – tai vienas iš etinių ir moralinių jogos principų, kurio reikšmė: atsisakyti vogti, nesisavinti to, kas mums nepriklauso, sąžiningumas.

Iš sanskrito išvertus žodis „asteja“ sudarytas iš priešdelio „a“ (neigimas, prieš) ir šaknies „steja“ (vagystė, pavogti), kas tiesiogiai verčiama, kaip ‘nevogimas’. Astėja – tai trečiasis Jamos principas, aprašytas Patandžalio jogos sutrose.

Patandžalio jogos sutrose sakoma, kad visos brangenybės ateina pas tą, kuris įsitvirtino sąžiningume.

Kaip praktikuoti astėjos principą – atsisakymą vogti?

Visais įmanomais atvejais vengti tokių poelgių, kaip: vagystė, skolų negrąžinimas, gudrumu ir apgaule svetimo turto užvaldymas. Taip pat vengti minčių, kurios skatina norėti ar turėti kitų žmonių daiktus, nevogti svetimų idėjų ar intelektualinių vertybių, nemanipuliuoti žodžiais, siekiant įgauti asmeninę naudą. Taip pat maksimaliai vengti tokių charakterio savybių, kaip godumas, pavydas, noras savintis kažką svetimo ir panašių.

Kodėl atsiranda noras vogti?

Noras vogti atsiranda tuomet, kai pas žmogų yra daugybė norų, troškimų, tačiau jis neturi resursų, kad įsigytų norimus daiktus ir paslaugas. Tuomet jį „užvaldo“ tam tikra energija (būsena), kurios vedamas jis savinasi tai, kas nėra jo.

Taip pat noras vogti atsiranda tuomet, kai žmogus yra nepatenkintas tuo, ką turi. Jam atrodo, kad jam kažko nepakanka, trūksta.

Vogti skatina egoizmas – gyventi dėl savęs, imti sau, viskas man, tik mano gerovei.

Jeigu pastebite savyje savybę vogti, savintis tai, kas jums nepriklauso, naudotis kitų paslaugomis nieko neatiduodant atgal arba mėgstate pasiimti daiktus ir ilgai negrąžinate jų – visa tai požymiai, kad ir jūs laužote šį principą ir tuo kenkiate patys sau.

Pasiimdamas kito žmogaus daiktą, energetiškai sukuriamas neigiamas ryšys tarp jūsų ir to žmogaus. Ši grubi energija daro tiesioginę įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui ir neleidžia jums tobulėti ir vystytis.

Jeigu paėmėte kažką, kas jums nepriklauso, tiesiog grąžinkite tai savininkui. Nesvarbu kiek praėjo laiko. Tiesiog grąžinkite tuos daiktus, pinigus, ar kas tai bebūtų jų tikrajam savininkui. Tokiu būdu jūs sustabdysite neigiamą šio principo laužymo efektą.

Tam, kad sumažinti norą savintis tai, kas jums nepriklauso, verta lavinti neprisirišimą prie daiktų ir materialių objektų, taip pat tokių nematerialų dalykų, kaip šlovė, garbė, titulai, kažkokie pasaulio pasiekimai. Tas, kuris neprisirišęs ir neturi norų, jam natūraliai nėra jokio poreikio vogti ir savintis tai, kas nėra jo.

Įprastai, kai žmogus gerina savo gyvenimo kokybę: dirba, uždirba, gerina savo buitį, aplinką, darosi atsakingesnis, pas jį išnyksta poreikis vogti, tačiau kai kuriais atvejais ši savybė išlieka net ir žmogui sukūrus materialią gerovę.

Kartais žmogus neturi galimybių įsigyti vienas ar kitas paslaugas ir jam rekomenduoja imti „į skolą“. Tai taip pat neigiamai atsiliepia žmogaus gyvenimui, nes jis tam tikram periodui tampa pririštas, kol turi atidavinėti skolą.

Čia verta paminėti, kad gyvenime būna dviejų kategorijų paslaugos ir daiktai:

1) gyvybiškai svarbūs (be kurių žmogus tiesiog numirs tikrąją to žodžio prasme).
2) suteikiantys patogumą ir komfortą (tačiau be kurių taip pat galima būtų gyventi, pavyzdžiui, naujesnis elektrinis prietaisas, lova, sporto klubo abonementas ir taip toliau). Mes jau ir taip turime tuos daiktus, tačiau norisi naujesnių, geresnių, „šviežesnių“, populiaresnių.

Pavyzdžiui, žmogus turi seną lovą, ant kurios miega ir nori naujesnės. Kaip išspręsti šią problemą?

Tokiu atveju, reikia dirbti darbą, uždirbti pinigus, sutaupyti reikiamą sumą ir įsigyti norimą sofą ar bet kokį kitą daiktą, kuris jums yra reikalingas. Jūs pilnai atsiskaitote ir jūs esate niekam neskolingi, galite užsiiminėti savais reikalais ir tuo, kas jums aktualu.

Jeigu neužtenka vieno darbo, galima įsidarbinti antrame darbe.

Tuo tarpu jeigu jūs įsiskolinate, jūs esate priversti galvoti ir mąstyti, kaip čia atsidėti reikiamą pinigų sumą, kaip grąžinti laiku, kaip nepavėluoti atiduoti sumą, o kas bus, jeigu pakels palūkanas? Ir taip toliau.

Šiuolaikinis žmogus priprato „gyventi į kreditą“ ir pastoviai vejasi materialias geroves, visiškai nesusimąstydamas, kad tokiu būdu apvaginėja pats save.

Taip pat yra problema, kad žmogus viską nori gauti čia ir dabar, jis negali pakentėti, sukaupti, jam viskas žūtbūt turi būti paduota čia ir jis nei akimirkos negali palaukti. Kai mažas vaikas nori į tualetą, jis negali sulaikyti savęs, tiesiog dar nemoka. Tai visiškai suprantama, nes kai mažas vaikas užauga, jis taip nebesielgia. Tačiau suaugęs žmogus galėtų blaiviau ir atsakingiau vertinti gyvenimą ir susilaikyti nuo daiktų ir paslaugų, kurių neturi už ką įsigyti.

Pagal karmos dėsnį kiekviena vagystė turi pasekmes. Pavogei tu – pavogs ir iš tavęs. Ir viskas čia sąžininga.

Taip pat išlaikyti astėjos principą labai padeda santoša – pasitenkinimas tuo, ką turi. Kitu atveju kyla godumas, noras turėti, valdyti, o tai priveda prie astėjos principo sulaužymo.

Yra dar viena problema, dėl kurios žmonės pradeda elgtis neracionaliai. Noras patikti ir įtikti kitiems. Nusipirko kaimynas – reikia ir man. Nusipirko draugė – reikia ir man. Pamačiau žurnale – reikia ir man.

Geriau pasidžiaukime tuo, kad kitam žmogui pavyko ir pasisekė sąžiningai įsigyti naują daiktą ar pasiekti kažkokį pasiekimą. Tegul tai tarnauja aplinkinio pasaulio gerovei.

Svami Šivananda teigia, kad charakterio savybė vogti turi būti visiškai sunaikinta. Žmogus turi būti patenkintas tuo, ką jis gauna sąžiningu būdu. Mokytojas pabrėžia, jog kai pas žmogų labai aktyvūs jutimai ir nevaldomas protas, jis nori daug dėl savo juslinio pasitenkinimo. Jeigu jis negali gauti malonumo objektų ir patenkinti savo norų, tuomet jo prote atsiranda noras vogti.

Mokytojas tvirtina, kad kai jūs pilnai atsisakote nuo kvailo įpročio vogti, tai norimi daiktai ir visi įmanomi turtai ateis pas jus patys savaime.

Kitas mokytojas Šri Svami Satčidananda teigia, kad vogimo priežastis yra godumas ir nepasitenkinimas. Mes patiriame trūkumą ir jaudinamės dėl to, ko pas mus nėra.

Pagal Mahatma Gandį, astėja taip pat reiškia atsisakyti eksploatuoti kitus, pavyzdžiui, darbuotojus.

Svami Rama teigia, kad vogimas padaro jus silpnais. Jeigu tu nevogi, tu tampi labai drąsus.

Yra dvi kryptys: malonumų tenkinimas ir susilaikymas. Kai jūs tenkinatės (pavyzdžiui, pirkdami daiktą), jūs išleidžiate savo energiją. Kai jūs susilaikote – jūs sukaupiate energiją.

Vogdamas žmogus sukuria neigiama santykį su aplinkiniais žmonėmis, įgauna negatyvias charakterio savybes, kurios verčia jo sąmonę degraduoti.

Pašalinti charakterio savybę vogti padeda altruizmas – mūsų veiksmų ir poelgių nukreipimas į aplinkinio pasaulio gerovę. Darykime daugiau pozityvių dalykų dėl kitų, stiprinkime savo doras ir sąžiningas charakterio savybes, kurios padeda tobulėti mums ir aplinkiniams žmonėms, rodykime gerą ir teisingą pavyzdį, kuris padėtų aplinkiniams žmonės tobulėti ir stiprinti geras savo vidines savybes.

Daugiau įdomios, naudingos ir unikalios informacijos apie asmeninį tobulėjimą rusų kalba rasite:
https://www.oum.ru

Vaizdo įrašas. Altruizmas