Gyvenimo tikslas

Mūsų gyvenimo tikslas nėra tik tame, kad būti sveikais, gyventi ilgai, praturtėti, gauti gerą išsilavinimą arba turėti daugybę draugų. Niekas iš to nėra absoliutus mūsų gyvenimo tikslas. Ar mes sveiki, ar ligoti, turtingi ar skurdžiai, išsilavinę ar neišsilavinę, mūsų aukščiausias tikslas yra suteikti naudą kitoms gyvoms būtybėms. Tikslas, dėl kurio verta būti gyvu, palaikyti šį kūno ir proto ryšį yra tame, kad tarnauti kitiems – panaudoti mūsų kūną, kalbą ir protą tam, kad suteikti laimę aplinkiniams.

Visa laimė, kurią esame patyrę praeityje ir dabartyje, o taip pat tai, ką mes patirsime ateityje, kyla dėka kitų gyvų būtybių gerumo, tuo tarpu mūsų savimyla (savanaudiškumas, egoizmas) yra visų mūsų problemų priežastis, įskaitant ligas. Vietoj to, kad nusisukti nuo kitų ir rūpintis tik pačiu savimi, verta atsižadėti nuo savęs ir pradėti rūpintis artimaisiais. Vietoj to, kad darbuotis tik dėl savo gerovės, verta gyventi tik dėl to, kad suteikti naudą kitiems. Panašus prioritetų pakeitimas ir savęs sumainymas kitais yra fundamentalus psichologinis modelis, pašalinantis pačią mūsų problemų šaknį ir tai yra išgydančios jėgos šaltinis.

Rūpestis kitomis gyvomis būtybėmis išgydo mūsų protą nuo savimylos – pagrindinio mūsų nemalonumų kūrėjo. Rūpestis artimųjų gerove taip pat mus išgydo transformuojant mūsų prisirišimą prie šio gyvenimo, neišmanymą, pyktį, puikybę, pavydą ir kitas nesveikas sąmonės būsenas, esančias ne tik mūsų ligų priežastimi, tačiau ir visų kitų problemų priežastimi. Tokios nesveikos mintys atima iš mūsų proto vidinę ramybę. Kai tik mūsų prote gimsta bodhičitta, pati sveikiausia iš visų minčių, mes tą pačią akimirką įgauname vidinį pasitenkinimą, dvasinę ramybę ir paverčiame asmeninį protą iš kančių kūrėjo į laimės kūrėją.

Lama Zopa Rinpoche