Vamana – skrandžio valymo procedūra ajurvedoje
Vamana – tai gydomasis arba terapinis vėmimas, kurį naudoja pančakarmoje, kaip vieną iš instrumentų kūno valymui. Daugumai žmonių vėmimas asocijuojasi su skausmu ir nemaloniais pojūčiais. Ir labai sunku rasti tą, kuris su džiaugsmu ir be ilgų įkalbinėjimų sutiktų sukelti sau vėmimą, net jeigu supranta, kad tokia priemonė greitai padės perkrautam skrandžiui.
Kada rekomenduojama atlikti skrandžio valymą ir kokios yra kontraindikacijos
Jeigu žodis „doša” jums pažįstamas, tai tikriausiai jūs žinote ir apie tai, kad kapha atsako už gleives žmogaus organizme. Gleivės būtinos, pavyzdžiui, sąnarių sutepimui, tačiau kai jų kūne tampa per daug, tai priveda prie kvėpavimo takų ligų (bronchito, astmos), sinusitų, haimoritų, alergijų, odos susirgimų (egzemos, psoriazės), reumatiniams skausmams, artritui. Tam, kad atsikratyti šių ligų, ajurvedos gydytojai pataria, pilnai logiškai, išsivalyti nuo nereikalingų gleivių.
Žinoma, įprastas skrandžio praplovimas neduos tokio rezultato, kuris aprašytas klasikiniuose tekstuose. Nors vėmimo procesas daugeliui pažįstamas ir atrodo paprastas, kad gauti gydomąjį efektą, organizmą reikia paruošti. Be to, kaip ir bet kokioje gydomoje procedūroje, vamana taip pat turi kontraindikacijas!
Vamana kontraindikuota išsekimui, susilpnėjimui, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms moterims ir vaikams. Jos negalima naudoti ir tiems, kas sega pleuritu, tuberkulioze ir kitais plaučių susirgimais, taip pat širdies ir kepenų ligoms, kai yra paūmėjusi arba sunki forma.
Geriausia būsena organizmo valymui – tai bent jau patenkinama sveikata. Ir, žinoma, saugiausias ir efektyviausias būdas – tai atlikti vamaną vadovaujant ir prižiūrint gydytojui.
Pasiruošimas vamanos procedūrai
Vamanos paskirtis – išvalyti organizmą nuo toksinių gleivių ir harmonizuoti kapha–došą. Gydytojai sako (ir žmonės, kurie praėję pančakarmą patvirtina), kad po išvalymo kvėpuoti tampa gerokai lengviau, virškinimo procesas pagerėja ir nešvarumų išvedimo procesas iš organizmo pagreitėja. Natūralu, gauti visus šiuos džiaugsmus galima tik jeigu teisingai parinkti procedūrų kompleksą ir tiksliai atlikti jas nuo pradžios iki pabaigos.
Prieš naudojant gydomąjį vėmimą, būtina paruošti kūną – aliejuoti jį iš vidaus ir išorės, tuomet galima pradėti stimuliuoti amos išvedimą visais įmanomais būdais, pavyzdžiui su masažo ir šildymo pagalba. Kaip žinoma, su prakaitu per odą išeina daug toksinų. Aliejus padeda sušvelninti ir perkelti toksinus iš sunkiai prieinamų vietų į skrandžio–žarnyno traktą, iš kur pašalinti juos yra gerokai paprasčiau.
Aliejavimo procesas vadinamas „snehana”, o šildymo „svedana”. Snehana – tai ne tik abhjanga, tačiau ir vidinių organų aliejavimas su augalinių aliejų arba vaistų pagalba aliejaus ghi pagrindu.
Paruošimas gali vykti iki 7 dienų iš eilės – viskas priklauso nuo sveikatos būklės. Skaitosi, kad vamaną verta naudoti, kai žmogaus oda tapo švelni, spindinti, lengvai aliejuota, taip pat padidėja išmatų kiekis ir pačios fekalijos turi aliejuotą išvaizdą.
Gydomojo vėmimo atlikimo technika
Atkreipkite dėmesį! Atlikimo technikų aprašymas pateikiamas tik pažintiniais tikslais.
Iš vakaro rekomenduojama susilaikyti nuo stipraus fizinio krūvio, aktyvios veiklos ir ryškių emocijų, kad organizme nusistovėtų došų balansas. Bus naudinga pamedituoti prieš miegą. Meditacija nuramins nervinę sistemą, padės išsimiegoti ir anksti atsikelti, juk vamaną atlieka ryte, kai vyrauja kapha–doša, tai yra nuo 6 iki 10 valandos.
Vakarienė prieš procedūrą turi būti sudaryta iš produktų, kurie stimuliuoja kaphos išsiskyrimą. Tam tiks saldus, sunkus, vėsus, lipnus ir aliejuotas maistas, pavyzdžiui jogurtas, bananas arba sriuba–piure. Galima išgerti žolelių arbatos virškinimo stimuliavimui.
Ryte verta ištuštinti šlapimo pūslę ir žarnyną, tuomet atlikti aliejavimą ir kūno šildymą, kad išplėsti subtilius kanalus, per kuriuos kapha bus išvedama į skrandį. Toliau būtina suvalgyti apie 300 gramų kviečių košės, paruoštos piene arba basmati ryžius su sūdytu jogurtu. Toks maistas padidina kaphą.
Po maisto reikia suvartoti nusistovėjusias žoleles, kurios stimuliuoja vėmimą. Tai gali būti saldymedžio šaknis (lakrišnika) arba aira šaknis. Gydytojai rekomenduoja gerti sėdint, ramioje atpalaiduotoje būsenoje. Pajautus pykinimą ir norą vėmimui, svarbiausia nesipriešinti ir neįsitempti. Galima lengva pamasažuoti liežuvio šaknį, kad paleisti procesą.
Sukelti vėmimą galima iki 8 kartų, o tęsti – iki tulžies atsiradimo vėmimo metu. Šį momentą nustatyti paprasta – burnoje jausis kartus arba rūgštus skonis, tai reiškia, kad skrandis tuščias ir prasideda išvedimas iš plonojo žarnyno. Įprastai visas procesas užima ne daugiau, nei valanda.
Likusią dienos dalį reikia ilsėtis ir atsisakyti nuo bet kokios aktyvios veiklos. Pirmas maisto ir gėrimo valgymas galimas ne anksčiau, nei 4–5 valandos po procedūros užbaigimo. Keletą kitų dienų reikia valgyti tik tai, kas lengvai įsisavinama, nes vamana susilpnina virškinimo ugnį.
Po procedūros įmanomas skystas tuštinimasis, jeigu išgerto tirpalo skystis pateko į žarnyną. Tačiau bendrai teisingai paruošiant kūną ir tiksliai atliekant gydytojo nurodymus, tai palengvina procesą tiek, kad pabaigoje nelieka jokių ligotų pojūčių.
Om!
