Kaip mesti rūkyti

Pasaulyje nėra tokių tėvų, nesvarbu ar jie būtų rūkantys, ar ne, kuriems patiktų mintis, jog jų vaikai galėtų rūkyti. Tai reiškia, kad visi rūkaliai gailisi, jog kažkada patys pradėjo rūkyti.

Rūkymas – tai patys klastingiausi, grėsmingi spąstai, kuriuos sukūrė žmogus kartu su gamta. Kas gi visų pirma mus pastūmėja į juos? Tūkstančiai suaugusiųjų, kurie jau rūko. Jie net perspėja, kad tai bjaurus ir šlykštus įprotis, kuris galiausiai mus sunaikina ir kainuoja labai brangiai, bet mes negalime patikėti, kad jie juo nesimėgauja.

Berniukai paprastai pradeda rūkyti, kadangi nori atrodyti „kieti“. Tačiau rūkant pirmąją cigaretę tas „kietumas“ jums paskutinėje vietoje. Jūsų iššūkis tampa neįkvėpti, o jei surūkote per daug – pajuntate svaigulį, o vėliau pykinimą. Viskas, ką norisi padaryti – tai pasišalinti nuo kitų berniukų ir išmesti tas bjaurias cigaretes.

Merginoms norisi būti dailiomis ir moderniomis jaunomis damomis. Visi mes matėme jas, vos vos įtraukiančias dūmus ir dėl to atrodančias be galo juokingai.

Kai aš mečiau rūkyti, dauguma mano giminių ir draugų irgi metė, tačiau tik dėl to, kad tai padariau aš.

„Kai kurie mano atvirkščiai, kad tai „tikro vyro“, „mačo“ įvaizdis, kai iš šnervių veržiasi dūmai ar ugnis. Šis argumentas taip pat nepagrįstas. Rūkstanti cigaretė ausyje atrodytų juokinga. Bet kancerogeninių smalkių traukimas į savo plaučius – dar juokingesnis!

Kai kurie sako, kad rūko tik dėl to, jog rūko jų draugai. Jūs iš tiesų tokie kvaili? Jei taip, tai melskitės, kad jūsų draugai nepradėtų kapoti sau galvų, norėdami pasveikti nuo galvos skausmo!

Atpratimas nuo nikotino nesukelia fizinio skausmo. Tai paprasčiausias tuštumos ir nerimo jausmas.

Nuo pat gimimo mums „plauna smegenis“, nuolat girdime, kad rūkydami žmonės jaučia didžiulį malonumą ir/ar įgyja ramstį.

Visi žmonės nemėgsta tabako kvapo ir skonio, kol neužkimba patys. Jei jūs išpūsite tabako dūmus į veidą bet kokiam vaikui ar gyvūnui, neįkliuvusiam į nikotino pinkles, jis pradės kosėti ir springti.

Dauguma rūkalių mano, kad jie mėgaujasi tabako skoniu ir kvapu. Tai yra iliuzija.

Šiais laikais daugelis rūkalių perka naujus automobilius ir nerūko juose. Daugelis lankosi teatruose, parduotuvėse, bažnyčiose ir t.t. ir tai, kad te negalime rūkyti, jų netrikdo. Net metro vagonuose dėl to nevyksta jokios riaušės. Rūkaliai beveik patenkinti, kai kas nors sulaiko juos nuo rūkymo.

Šiandieną daugelis rūkalių automatiškai susilaiko nerūkančiųjų namuose ar jų kompanijoje ir patiria tik nedidelį diskomfortą.

Net aš gana laimingai visą vakarą atsipalaiduodavau be cigaretės. Vėlyvaisiais rūkymo metais iš tiesų laukdavau vakarų, kad galėčiau nustoti save dusinti (kas per absurdiškas „įprotis“).

Kuo labiau jus įklampinęs rūkymas, tuo didesnį pajuntate palengvėjimą. Kai pagaliau mečiau rūkyti, perėjau tiesiai nuo šimto cigarečių per dieną iki NULIO ir nepatyriau nė vienos stiprios kančios.

Mes visi linkę laikyti save protingais, kontroliuojančiais save, savarankiškai pasirenkančiais gyvenimo kelią žmonėmis. Iš tikro mūsų elgesys 99-iais procentais atitinka vienodą modelį. Esame mus išugdžiusios visuomenės produktas – ar būtų kalbama apie rūbus, kuriuos mes dėvime, ar apie namus, kuriuose gyvename, ar apie elgesio normas, kurių laikomės, ar apie politinius įsitikinimus. Pasąmonė daro netikėtinai galingą poveikį mūsų gyvenimui.

Nuo pat ankstyvios vaikystės mūsų pasąmonę kasdien atakuoja informacija, teigianti, kad cigaretės atpalaiduoja, suteikia pasitikėjimo ir vyriškumo ir kad cigaretė yra pats vertingiausias daiktas šiame pasaulyje. Jūs manote, aš perdedu? Animaciniuose kino filmuose ar spektakliuose matote žmones, kuriems gresia mirties bausmė ar sušaudymas. Koks būna jų paskutinis noras? Teisingai, cigaretė! Mūsų sąmonė šios scenos poveikio nefiksuoja, tačiau „snaudžiančiam partneriui“ užtenka laiko sugerti šią informaciją.

Manote pastaruoju metu viskas pasikeitė? Ne, mūsų vaikai vis dar agresyviai veikiami didžiulių reklaminių skydų bei reklamos žurnaluose. Teigiama, kad cigarečių reklama televizijoje uždrausta, tačiau pačiomis žiūrimiausiomis valandomis geriausi pasaulio biliardo ir smigio žaidėjai nuolatos ekranuose leidžia dūmų kamuolius. Įprastai programas remia tabako kompanijos gigantės, o ryšys tarp sporto renginių ir „pinigų maišo tapo pačia grėsmingiausia šiuolaikinės reklamos tendencija. „Formulės – 1 „ rungtynėse lenktyniniai bolidai apklijuojami žinomiausių cigarečių etiketėmis ir net pavadinami jų vardais.

Visi prisimena kokį nors dėdę Fredą, kuris surūkydavo po keturiasdešimt cigarečių per dieną, nė dienos nesirgo ir sulaukė aštuoniasdešimties metų. Jie nenori net pamąstyti apie šimtus rūkalių, kuriuos mirtis pakirto pačiame jėgų žydėjime, ar to, kad jei dėdė Fredas būtų nerūkęs, jis tebegyventų ir dabar.

Jei apklaustumėte savo draugus ir kolegas, išsiaiškintumėte, kad dauguma rūkalių iš tiesų yra stiprios valios žmonės. Įprastai tai būna verslininkai, įmonių vadovai ar atitinkamų profesijų žmonės, kaip, pavyzdžiui, gydytojai, teisininkai, policininkai, mokytojai, prekybininkai, medicinos seserys, sekretorės, namų šeimininkės ir t.t. kitaip tariant, tie, kurie gyvena įtemptą gyvenimą.

Manau, kad kalbant apie rūkymą sunkiausia paaiškinti „smegenų plovimą“. Kodėl taip atsitinka, ad visose kitose srityse racionalūs, protingi žmonės tampa visiškais silpnapročiais, kai kalbama apie jų priklausomybę nuo nikotino? Man skaudu pripažinti, kad iš tūkstančių žmonių, kuriems padėjau atsikratyti šio įpročio, pats didžiausias idiotas buvau aš pats.

Penkiolikos aš buvau fizinio lavinimosi aistruolis. Sportas buvo mano gyvenimas, buvau kupinas jėgų ir pasitikėjimo savimi.

Dabar aš esu nerūkantis ir labai sunku patikėti, kad visa tai tikrai man buvo nutikę. Tai lyg nubudimas iš naktinio košmaro.

Vieninteliai, kas įkalbina mus rūkyti – visi tie žmonės, kurie jau rūko.

Daugelis rūkalių net nesuvokia, kad tapo priklausomi nuo rūkymo iki tol, kol iš tiesų nepabando mesti rūkyti, bet net ir tuomet daugelis jų nenori to pripažinti. Kai kurie rūkymo šalininkai visą gyvenimą laiko įkišę galvas į smėlį, stengdamiesi įtikinti save ir kitus žmones, kad jie tuo mėgaujasi.

Ištraukos iš Allen Carr knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“