Cetar – išlaisvinimo ir gyvybės dovanojimo praktika
Budistinis gyvų būtybių išlaisvinimo nuo mirties ritualas – cetar – tai nuostabi galimybė geram darbui panaudoti savo laiką ir energiją. Įprastai šis terminas suprantamas taip: išpirkti ir išlaisvinti nužudymui pasmerktus gyvūnus ir žuvis. Cetar – tai tibetietiškas žodis, sanskritu šis ritualas vadinasi „pranidan“, kas reiškia ‘gyvybės dovanojimo praktika’. Aukodamas savo laiką ir materialius resursus žmogus išlaisvina gyvas būtybes nuo mirties ne tik šiame gyvenime – į gyvūnų išlaisvinimo praktiką įtrauktas ir ritualo pravedimas, saugantis išgelbėtus gyvūnus nuo kančių būsimuose gyvenimuose.
Pagal budistų mokymą sansaroje, tai yra mirčių ir atgimimų rate, egzistuoja viso šeši galimi egzistavimo lygmenys.
Trys aukščiausi:
– dievai,
– pusdieviai,
– žmonės.
Ir trys žemiausi:
– gyvūnai,
– alkanos sielos,
– pragarų pasaulio būtybės.
Gimimas trijuose žemutinėse egzistavimo sferose neišvengiamai yra lydimas didelių kančių. Budistinėje gyvybės išpirkimo praktikoje nušvitusioms būtybėms yra kartojamos specialios mantros. Skaitosi, kad mantros ir ritualai padės gelbėjamiems gyvūnams atsikratyti likimo gimti žemutiniuose pasauliuose. Žmogus, kuris vienu ar kitu būdu dalyvauja pranidan rituale, suriša su išlaisvintomis būtybėmis karminį ryšį arba jau sustiprina turimąjį. Tokiu būdu būsimuose gyvenimuose
pas išlaisvintas būtybes bus daugiau galimybių susitikti su Budos mokymu, pradėti eiti asmeninio tobulėjimo keliu ir atsikratyti sansaros kančių.
Kas yra cetar
Cetar – tai gyvų būtybių išlaisvinimo nuo mirties ritualas (praktika). Tačiau gyvenimo išgelbėjimo principas neapsiriboja tik gyvūnais: jų nupirkimu ir paleidimu į laisvę. Žmonės taip pat gali būti sunkiose gyvenimiškose situacijose ir netgi stovėti ant mirties krašto. Žmonėms taip pat gali reikėti pagalbos.
Iš visų šešių gyvų būtybių kategorijų, nuo dievų iki pragaro gyventojų, žmonės pagrinde sąveikauja tik su kitais žmonėms ir gyvūnais:
– vabzdžiais,
– žuvimis,
– paukščiais,
– laukiniais žvėrimis,
– prijaukintais gyvūnais: arkliais, karvėmis, šunimis, katėmis ir kitais.
Visos šios būtybės gali turėti poreikį būti išgelbėtos. Žmones ir gyvūnus vienija susitapatinimas su savo ego, kabinimasis už jausmo ir minties „aš egzistuoju“. Šis kabinimasis yra baimės, visų įmanomų kančių, konkurencijos priežastis, kai stiprūs išnaudoja silpnuosius ir kitos. Žmonės augina žinduolius, gyvūnus ir žuvis skerdimui, nekreipdami dėmesio į jų kančias. Dėl durnos praeitų gyvenimų karmos, tokie gyvūnai negali savęs apsaugoti. Tačiau be gyvūnų, žmoniškoms būtybėms taip pat dažnai reikalinga pagalba.
Njingma tradicijoje lamos Čatral Rinpoče knygoje „atjaučianti veikla“ kalbama, kad ritualo cetar objektais gali būti dvi būtybių rūšys:
1) Tie, kurie pasmerkti greitai prievartinei mirčiai: nužudymas dėl mėsos, rūbų pagaminimo arba paaukoti dėl kažkokio ritualo. Tokius gyvūnus galima išpirkti, išgydyti ir paleisti į laisvę arba suteikti bet kokią kitą pagalbą, kuri atitinka situaciją.
2) Tie, kuriems tiesiogiai negresia mirtis, tačiau kurie yra apgailėtinoje ir nesaugioje padėtyje. Tai gali būti našlaičiai, vieniši seneliai, žmonės su mažomis pajamomis, invalidai, benamiai žmonės. Tokių žmonių palaikymas taip pat priskiriamas prie cetar. Pagalbą galima atlikti pinigais, maistu, vaistais, savanorišku darbu, konsultacija ir kitais būdais.
Taip pat galima padėti išmestiems į gatvę gyvūnams. Tačiau, jeigu kažkas užsinorės, pavyzdžiui, pamaitinti klajojantį šunį nužudytos žuvies arba kiaulienos kūnu, tai negali būti laikoma geru poelgiu. Šiuo atveju tam, kad šuo pasisotintų, kitam gyvūnui teko kentėti ir numirti. Tam, kad būtų išvengta negatyvių karminių pasekmių, šunį reikia maitinti pasninko maistu (be gyvulinės kilmės maisto) arba veganišku pašaru.
Žinomas Tibeto budizmo tradicijos Kagju mokytojas lama Kalu Rinpoče išreikšdavo gyvūnams didžiulę atjautą. Pirkdavo gyvas žuvis miesto turguose jis paleisdavo jas į laisvę. Lankydamasis zooparkuose Kalu Rinpoče kartojo gyvūnams mantras. Per savo gyvenimą lama išlaisvino daugybę moliuskų, vėžlių, paukščių ir kitų būtybių. Jis tai darė visada, kai buvo tokia galimybė. Lama įkūrė organizaciją renkant lėšas kasmenesiniam gyvūnų išpirkimui.
Svarbu suprasti, kad tiesiog paleisdamas į laisvę laukinius gyvūnus, žmogus nedaro jiems didelės gerovės. Gyvūnai toliau atlieka jiems būdingus poelgius, nuo ko vėl atgimsta nedėkingose sąlygose.
Kalu Rinpoče rašo, kad papildant paprastą gyvūnų išgelbėjimą bus naudinga naudoti tris metodus:
1. Išlaisvinimas per tarnystę. Tai mantrų ir Budų vardų kartojimas gelbėjamoms gyvoms būtybėms. Tiesiog girdėdami jas, nežiūrint į reikšmės nesupratimą, gyvūnai gali prieiti prie išsilaisvinimo nuo sansaros kančių.
2. Išlaisvinimas per skonį. Gyvūnų maitinimas pašventintu maistu. Pakankama prisiliesti prie jo. Dėka to gyvūnai negims pragaruose ir įsitvirtins kelyje, vedančiame į Prabudimą.
3. Išlaisvinimas per prisilietimą. Reikia apipilti gyvūnus smėliu, kuris buvo pašventintas mantrų kartojimu. Šis metodas taip pat nukreiptas į tai, kad išlaisvintų gyvas būtybes nuo atgimimo pragarų pasauliuose.
Kokia prasmė išlaisvinti gyvūnus
– Kiekvieną kartą išgelbėdamas gyvų būtybių gyvenimus, žmogus vysto savyje atjautos savybę. Tai yra pagrindinis principas asmeninio tobulėjimo kelyje. „… šioje žemėje žmogiška būtybė negali atlikti didesnės nuodėmės, nei atimti kitos gyvos būtybės gyvenimo. Vadinasi nėra didesnio šaltinio tam, kad sukaupti nuopelnus, nei kažkieno gyvybės išgelbėjimas…“ (Čatral Rinpoče. Atjaučianti veikla).
– Gyvūnams nebūdingas atsidavimo ir atjautos jausmas. Taip pat, kaip ir žmonės, gyvūnai yra pažeidžiami trijų proto nuodų įtakos: mentalinio aptemimo, norų-prisirišimų ir pasibjaurėjimo. Tačiau šie nuodai pakenkia gyvūnų protams gerokai stipriau, nei žmonių protams. Gyvūnų, paukščių ir žuvų veiksmai sąlygoti instinktais, baime ir norais. Būnant užteršto proto įtakoje, jie leidžia gyvenimą maisto paieškose. Jie pyksta, atakuoja ir žudo panašius save, kaupdami karmą ir sukurdami naujas priežastis gimti gyvūnų kūnuose. Šioje egzistavimo sferoje galima pasilikti labai ilgai, be galo atgimstant į skirtingas vabzdžių ir žvėrių formas. Tam, kad padėti šioms būtybėms išvengti kančių, verta pridėti pastangas jų išlaisvinimui.
– Gyvenimo eigoje gyvūnai kenčia siaubingas kančias. Žvėrys, paukščiai ir žuvys gali kankintis arba netgi numirti nuo alkio. Jiems nėra kur pasislėpti nuo nuožmaus šalčio ar kepinančios saulės. Jiems nėra kas padėtų, jie netgi negali paprašyti pagalbos. Atsargūs ir išsigandę jie gyvena pastovioje baimėje. Ir ne veltui, juk jų dalia – žudyti ir valgyti vieni kitus. Naminiai gyvuliai gyvena nelaisvėje purvinuose aptvaruose ir verčiami sunkiai dirbti. Žmonės juos melžia, muša ir žudo. Gyvūno gyvenimas pilnas nelaimių.
– Gyvūnai ypač kvaili, todėl negali įeiti į kontaktą su dvasiniu mokytoju ir suprasti mokymą. Netgi naminiai gyvūnai – šunys ir katės negali suvokti mokymo ir pritaikyti jį praktikoje. Jie negalės medituoti ir lavinti atjautos. Nors mantros kartojimas gyvūno girdėjimo ribose atneša tam tikrą naudą, jų sąmonės būsena neduoda galimybės dvasiškai tobulėti. Netgi Buda arba Bodhisattva negalėtų mokyti gyvūnų dėl jų karminių apribojimų.
Kalu Rinpoče knygoje „Pagilintas budizmas“ sakoma apie žmogų, suteikiantį gyvūnams išlaisvinimą per tarnystę, skonį ir prisilietimą, jis savo būsimame gyvenime gaus:
– sveikatą ir ilgaamžiškumą,
– grožį ir malonų balsą,
– gimimą malonioje šalyje,
– daug draugų,
– norų išpildymą,
– agonijos nebuvimą mirties metu ir išlaisvinimą nuo kritimo į žemutinius pasaulius,
– gyvenimas harmonijoje su aplinkiniams,
– atgimimas palaimos Šalyje, kas rezultate priveda prie jo nušvitimo.
Knygoje „Atjaučianti veikla“ Čatral Rinpoče rašo, kad artimiausios tokios veiklos pasekmės:
– proto nuraminimas,
– džiaugsmas,
– bendra gerovė,
– aplinkinių meilė ir gerovė,
– pripažinimas, naujų draugų įgavimas.
Ilgalaikėje perspektyvoje tokie poelgiai padės atgimti aukščiausiuose pasauliuose ir galutiniame rezultate pasiekti pilną išsilaisvinimą ir realizaciją.
Ceremoniją galima atlikti išgydymui nuo ligos arba sunkių konkretaus žmogaus aplinkybių. Čatral Rinpoče rašo, kad žmogui galima individualiai atlikti cetar. Šiuo atveju nėra būtina kviesti lamas ritualo atlikimui. Galima netgi nebūti budistu. Reikia bet kokiu būdu padėti žmonėms, kuriems to reikia arba išpirkti gyvūnus ir paleisti juos į laisvę.
Cetar pagerins žmogaus savijautą, dėl kurio jis atliekamas. Šį ritualą galima atlikti reguliariai ir prieš pasirodant akivaizdžioms problemoms su sveikata. Tokie poelgiai valo nužudymo karmą ir padeda išpildyti norus, susijusius su sveikatos sustiprinimu.
Knygoje „Absoliutus išgydymas“ tradicijos Gelug ir Njingma lama Sopa Rinpoče nurodo į tai, kad dėka išgelbėjamų būtybių gyvenimo prailginimo, šis ritualas padeda esant vėžiui ir kitiems sunkiems susirgimams.
Prailginant gyvenimą ligoniui kuris valgo mėsą ir gyvena egoistišką gyvenimo būdą, svarbu žinoti vieną momentą. Dalį karmos nuo nužudymų ir durnų poelgių, kuriuos atlieka gelbėjamas žmogus, gali atsigulti ant pečių tam, kuris sergančiojo išgydymui atliko individualų cetar.
Kokią reikia motyvaciją reikia sukurti ir palaikyti atliekant cetar
Atliekant išlaisvinimo ceremoniją reikia būti sąmoningam žiūrint į savo motyvaciją. Šio poelgio pagrindinė priežastis turi būti bodhičitos augimas, atjauta. Tam, kad sansaroje būtų išlaisvintos visos gyvos būtybės, reikia tapti buda. Atliekantis cetar turi suprasti, kad šis poelgis padeda jam lavinti dosnumą – vieną iš šešių Paramitų, atvedančių į nušvitimą.
Reikia mąstyti apie tai, kad cetar atliekamas tam, kad visos gyvos būtybės sansaroje atsikratytų nuo kančių, turėtų ilgą gyvenimą, būtų laimingos ir pasiektų aukščiausias atgimimo formas. Tai liečia taip pat giminaičius ir artimuosius, kurie dalyvauja rituale.
Jeigu cetar atliekamas dėl konkretaus žmogaus arba grupės žmonių, arba gyvūnų, esančių labai blogoje situacijoje, reikia juos vizualizuoti, darant būtinus gerovės palinkėjimus.
Cetar – tai nesavanaudiška veikla, už kurią nereikia laukti apdovanojimo arba padėkos. Gelbėjamasis neturi būtinai būti budistu arba dar kažkuo. Nereikia abejoti ir galvoti:
– ar cetar išgelbėjimo objektas vertas to ar ne,
– ar bus pakankama šios pagalbos,
– ar yra tame prasmė, juk visiems vis tiek nepadėsi.
Tam, kuris atlieka cetar, verta mąstyti apie tai, kad išgelbėjamos būtybės praėjusiuose gyvenimuose buvo jo motinomis. Kiekviena būtybė, būdama motina, išreiškė jam gerumą, rūpestį ir saugumą.
Reikia pajausti ryšį su gelbėjamais gyvūnais, su jų kūnais. Svarbu suprasti, kad šių būtybių protai pagimdė tokius kūnus. Ir cetar atliekančiojo protas, dėl sukaupiamos blogos karmos, taip pat ateityje gali pagimdyti analogišką kūną.
Taip pat reikia detaliai įsivaizduoti kančias, nuo kurių gyvūnai kenčia savo gyvenimo eigoje. Šie kvaili nekalbantys sutvėrimai gyvendami atšiauriose ir pavojingose sąlygose pastoviai yra priversti kovoti už savo gyvybę. Tokie apmąstymai duos teisingą motyvaciją ritualo atlikimui.
Kaip atlikti cetar – pranidan
Bendros rekomendacijos
Gelbėjami gyvūnai gali būti tiek maži, tiek ir dideli. Kuo didesnis gyvūnas, tuo stipriau jis kenčia nužudymo momentu. Pats geriausias variantas – tai išlaisvinti gyvūną ir paimti jį sau. Šiuo atveju geri nuopelnai didėja. Taip galima aprūpinti išgelbėtai gyvai būtybei ramų gyvenimą ir gerovę. Gyvūnas neturi gauti maistą tiesiog taip – jis turi atlikti kažkokį darbą. Kitaip nuo per „saldaus“ gyvenimo šios būtybės geros karmos nuopelnai išseks – ir tai atsilieps jo tolimesniam atgimimui. Jeigu cetar objektas buvo plėšrūnas, tai paėmus jį pas save, galima atpratinti gyvūną nuo nužudymo karmos sukaupimo. Žinoma, tuo atveju plėšrūną reikia maitinti ne skerdiena.
Reikia pirkti būtent tuos gyvūnus, kurie pasmerkti mirčiai. Pagal galimybę reikia laikyti gyvūnus erdviuose narvuose arba konteineriuose. Negalima sodinti plėšrūnų kartu su mažais gyvūnais. Nereikia daryti išgelbėtiems papildomų kančių. Karštu oru ceremonijos atlikimo metu verta uždengti narvus nuo saulės spindulių. Ceremonijos atlikimo metu reikia sekti, kad cetaro objekto savijauta būtų normali. Prieš išleidžiant gyvūnus, būtina įsitikinti, kad arti nėra plėšrūnų, kurie galėtų jiems pakenkti.
Ritualo atlikimui pageidautina padaryti altorių, ant kurio reikia sudėti sakralius objektus. Tai gali būti stupos, Budos statulėlės, šventi tekstai ir kiti. Detaliai apie altoriaus paruošimą – Sopa Rinpoče knygoje „Absoliutus išgydymas“.
Kai visi paruošimai bus pabaigti, reikia atlikti išlaisvinimo ritualą. Verta pakartoti keletą mantrų cetaro objekto girdimoje zonoje. Mantrų tekstai pateikti šio straipsnio antrame papildyme. Kartojantis mantras nebūtinai turi turėti dvasinį pašventinimą arba aukštą realizacijos lygį. Kartojant mantras reikia vizualizuoti nušvitusią būtybę, į kurią ši mantrą nukreipta. Ši dievybė sėdi virš kiekvieno iš išlaisvinamųjų būtybių galvų ir siunčia žemyn einančius šviesą nešančio nektaro srautus. Nektaras išvalo gyvūnus nuo ligų ir kančių, durnos karmos ir sąmonės ydų.
Tuomet reikia papūsti į gyvūnus arba iš anksto paruošti vandenį. Tuo metu reikia galvoti apie tai, kad tai pilnai išvalo gelbėjamas būtybes nuo negatyvios karmos ir faktorių, trukdančių nušvitimui. Jeigu buvo panaudotas vanduo, tai reikia apšlakstyti gyvūnus palaimintu vandeniu.
Po to reikia apeiti aplinkui altorių kaip įmanoma daugiau kartų pagal laikrodžio rodyklę. Tuo metu išlaisvinamus gyvūnus reikia nešti rankose arba vesti juos už savęs. Apėjimų metu galima toliau kartoti mantras ir maldas. Skaitosi, kad tokie apėjimai padės būsimam nušvitimui. Atliekant apėjimus reikia užbaigti ceremoniją, paleidus gyvūnus į laisvę. Bus teigiama palikti jiems pašaro.
Duotas trumpas ritualo cetar aprašymas sudarytas lamos Sopa Rinpoče „Absoliutus išgijimas“ knygos pagrindu. Detaliau apie tai, kaip gerovei palaiminti vandenį gyvūnų išlaisvinimo ritualui ir pravesti patį ritualą jūs galite taip pat perskaityti knygoje.
Kada daryti cetar
Knygoje „Atjaučianti veikla“ Čatral Rinpoče rašo, kad tie, kurie nėra budistai, jie gali atlikti cetar bet kuriomis dienomis, kurios atsišaukia jų sielai. Tai gali būti gimimo dienos, nauji metai, pilnatis arba jaunatis, lygiadieniai arba bet kokios kitos datos.
Budistams pagal galimybę reikia taisyklingai pasirinkti dieną, tinkančią pagal Tibeto astrologijos pozicijas. Skaitoma, kad teisingai pasirinkta data sustiprina atliekamo cetar karminį rezultatą. Teigiama atlikti cetar 8, 10, 25 ir 30 mėnulio dieną (jaunatis, pilnatis, Guru Rinpoče diena, Budos Medicinos diena). Yra ir neigiamos dienos. Detaliai apie šias datas aprašyta knygoje „Atjaučianti veikla“.
Ką ir būtent į kokią vietą paleidinėti
Paleidžiant gyvūnus arba žuvis, būtina laikytis keleto sąlygų:
– Negalima paleidinėti egzotinių gyvūnų iš šiltųjų šalių regionuose su šaltu klimatu, net jeigu lauke vasara. Atėjus šalčiams ar netgi anksčiau tokie gyvūnai numirs.
– Gyvūnus ir žuvis galima paleisti tik į tą aplinką, kur jau yra šios rūšies populiacija. Kitaip galima padaryti nepakeičiamą žalą vietos ekosistemai. Susidariusioje ekosistemoje vienos gyvūnų rūšys maitinasi kitomis arba tam tikromis augalų rūšimis. Jeigu „įmesti“ į ekosistemą naujas papildomas rūšis, kažkokios gyvūnų populiacijos gali nukentėti arba pilnai išnykti.
– Būtina numatyti gyvūno išsivystymo stadiją: ar jis geba pasigauti maisto.
– Negalima paleidinėti naminių gyvūnų į laukinę gamtą. Greičiausiai jie numirs.
– Uždaroje mažo dydžio ekosistemoje nereikia išleidinėti daug gyvūnų. Šiuo atveju daugelis iš jų numirs nuo maisto trūkumo. Bendrai reikia numatyti vietos ypatumus, kur paleidžiami gyvūnai, pavyzdžiui, upės metų ciklo fazė ir kitus.
– Labai bus naudinga iš anksto pasikonsultuoti su biologu.
Vienas iš paprasčiausių cetar atlikimo variantų – žuvų parduotuvėje nupirkti gyvus sliekus ir juos išlaisvinti. Tam, kad būtų išlaisvinti sliekai reikia iškasti negilią duobutę, padėti į ją kirminus ir užpilti iš viršaus žeme. Jeigu tiesiog išpilti kirminus ant žemės, juos gali čia pat sulesti paukščiai.
Kaip paskirti gautus nuopelnus nuo cetar atlikimo
Paskiriant nuopelnus nuo gyvų būtybių išlaisvinimo būtina išlaisvinti protą nuo durnų minčių ir emocijų: puikybės, pasitenkinimo savimi, prisirišimo, pykčio ir egoizmo visuose jo pasireiškimuose.
Žmogus, atliekantis cetar, gali mintimis arba balsu paskirti nuopelnus tam, kam skaito reikalinga. Tai galima padaryti laisva formuluote. Pavyzdžiui, nuopelnus galima paskirti:
– visų gyvų būtybių gerovei, kad jos pasiektų ramybę ir nušvitimą, kad atsikratytų nuo visų kančių,
– mokytojams, vedantiems būtybes į Išsilaisvinimą,
– savo giminaičiams ir artimiesiems, jeigu žinoma, kad šiuo momentu jiems reikalinga pagalba ir palaikymas,
– tam, kam jums atrodys reikalinga.
Budistai gali panaudoti nuopelnų paskyrimo maldas iš budistinių tekstų arba atitinkamą tekstą iš Lamos Sopa Rinpoče knygos „Absoliutus išgydymas“ (trečias straipsnio papildymas).
Papildymas
1. Dharmos davimo nauda – iš lamos Sopa Rinpoče knygos „Absoliutus išgydymas“
Lama Sopa Rinpoče: „Mes dovanojame meilę, nes mes ne tik norime, kad gyvūnas patirtų laimę, tačiau ir savarankiškai atliekame tai, kas sugalvota, paleidžiant gyvūną į laisvę. Mes dovanojame gyvūnams apsaugą nuo baimės, išlaisvinant juos nuo greito ir neišvengiamo sužalojimo ir mirties skausmo. Nes gyvūnų išlaisvinimo ritualas taip pat išlaisvina juos nuo negatyvios karmos, mes tuo pačiu išlaisviname juos ir nuo pavojaus gimti žemutiniuose sansaros pasauliuose.
Mes atliekame dosnų Dharmos davimą, palaiminant veiksmingomis mantromis vandenį, kuriuo apšlakstome išlaisvinamą gyvūną. Tai daro jiems gerovinę įtaką, išvalo nuo negatyvios karmos ir priveda prie gimimo dievybe-deva, žmogumi arba švarioje žemėje. Duodant pašarą išlaisvintam gyvūnui, mes atliekame ketvirtą davimo rūšį – suteikiame jam materialias dovanas.
Pagrindinę rolę čia turi Dharmos davimo praktika. Tiesiog išperkant gyvūnus iš vietų, kur jiems gresia greita mirtis ir išlaisviname ten, kur neegzistuoja pavojus jų gyvybei, mes nedarome jiems tokios didelės paslaugos. Neturint galimybės išgirsti Dharmos, numirus, dauguma iš jų vėl atgims gyvūnų pasaulyje arba kitoje žemutinėje sansaros dalyje.
Be abejonės, išlaisvinant gyvūnus mes suteikiame jiems tam tikrą naudą, prailgindami jų gyvybę, tačiau didžiausią naudą jie gauna išgirdę mantrų garsus arba Budos mokymą. Balsu perskaityti mokymai apie tuštumą, bodhičitą ir tantrą palieka įspaudą gyvūnų sąmonėje, garantuoja, kad ateityje jie įgaus žmogišką gimimą, sutiks ir pradės praktikuoti Dharmą ir realizuos kelią, vedantį į nušvitimą.
Skaitant jiems Budos mokymą, mes ne tik išlaisvinsime gyvūnus nuo sansaros kančių, tačiau ir padarysime juos gebančius pasiekti pilną nušvitimą. Tuo pačiu mes dovanojame išlaisvintiems gyvūnams begalinę gerovę, išlaisvindami juos nuo visų sansaros rato kančių ir jų priežasčių. Tai daro mūsų praktiką išskirtinai naudingą ir, atliekant ją, mes patiriame gilų pasitenkinimą“.
2. Mantrų tekstai paimti iš lamos Sopa Rinpoče knygos „Absoliutus išgydymas“
Trumpa mantra Čenreziga (sanskrite – Avalokitešvara)
OM MANI PADME HUM
Šios mantros kartojimo nauda yra begalinė. Rezultatas priklausys nuo motyvacijos švaros to, kuris kartoja mantrą. Nuo ligų išgydymo iki susitikimo kiekviename būsimame gyvenime su Buda ir šventos Dharmos prasmės pasiekimo – tuštumos.
Trumpa Namgjalmos mantra
OM BHRUM SVAHA/ OM AMRITA AJUR DADE SVAHA
Namgjalma – ilgaamžiškumo ir išvalymo deivė. Skaitosi, kad bet kas, išgirdęs šią mantrą, daugiau niekada nebeatgims žemutiniuose sansaros pasauliuose. Jeigu kartoti šią mantrą į gyvūno ausį, jis daugiau nebeatgims gyvūnų pasaulyje. Žmogui šis gyvenimas taps paskutinis gimimas įsčiose.
Mitrukpos mantra
NAMO RATNA TRAJAJA/ OM KAMKANI KAMKANI/ ROČANI ROČANI/ TROTANI TROTANI/ TRASANI TRASANI/ PRATIHANA PRATIHANA/ SARVA KARMA PARAM PARANI ME SARVA SATTVA NANČA SVAHA
Bet kuris išgirdęs Mitrukpos mantrą išvengs gimimo žemutiniuose sansaros pasauliuose. Mitrukpos mantros klausymas arba kartojimas geba išvalyti netgi būtybes su sunkiausia karma. Lama Sopa Rinpoče aprašo būda daryti poveikį mantra mirusioms būtybėms, kad tie paliktų liūdesio kupiną dalią.
Mantra Kunrig
OM NAMO BHAGAVATE/ SARVA DURGATE PA- RIŠODHANA RADŽAJA/ TATHAGATAJA/ ARHATE SAMJAKSAM BUD DHAJA/ TADJATHA/ OM ŠODHANI/ ŠODHANI/ SARVA PAPAM VIŠODHANI/ ŠUDHE VIŠUDHE/ SARVA KARMA AVARANA VIŠODHANI SVAHA
Kunrig – dar viena galinga dievybė dovanojanti išsivalymą. Jo mantros klausymas arba kartojimas padeda apsaugoti nuo gimimo žemutiniuose sansaros pasauliuose.
Tobulo Spindėjimo Dievybės mantra
NAMA NAVA NAVA TINAM/ TATHAGATA GAM GANAM DIVA LUKA NAMA/ KOTINI JUTA ŠATA SAHA SVANAM/ OM BO BO RI/ ČARI NI ČARI/ MORI GORI ČALA VARI SVAHA
Pakartojus šią mantrą dvidešimt vieną kartą, palaiminus savo kvėpavimu smėlį ir apipylus juo tai, kas lieka arba laidojimo vietą, galima išlaisvinti nuo kančių tuos, kam teko atgimti pragare, garantavus jiems gimimą laimingose sansaros sferose.
Miralepos mantra
OM AH GURU HASA VADŽRA SARVA SIDDHI PHALAHUM
Ši mantra taip pat padeda būtybėms išvengti gimimo žemutiniuose sansaros pasauliuose. Milarepa tvirtino, kad kiekvienas, kuris kasdieną kartoja šią mantrą, galės gimti švarioje Milarepos žemėje ir sutikti ten patį didingąjį jogą.
Budos Medicinos mantra
TADJATHA OM BEKANDZE BEKANDZE/ MAHA BEKANDZE/ RADŽA SAMUDGATE SVAHA
Mantros kartojimas padeda pašalinti ligas, kenksmingą dvasių įtaką, nuo negatyvios karmos ir aptemimų. Mantra kartojama su tikslu pasiekti nušvitimą, išlaisvinti visas būtybes nuo kančių ir įgauti gebėjimą vesti jas į nušvitimą.
3. Nuopelnų paskyrimo malda – iš lamos Sopa Rinpoče knygos „Absoliutus išgijimas“
Aš paskiriu šių gyvūnų išlaisvinimą Jo Šventenybei Dalai-lamai – Atjautos Budai, priėmusiam žmogišką atvaizdą, vieninteliam prieglobsčiui ir visų gyvenančių laimės džiaugsmui. Tegul Jo Šventenybės gyvenimas bus ilgas ir tegul realizuojasi visi jo pakylėti ketinimai.
Aš pašvenčiu šią praktiką kitų gerovinių būtybių ilgaamžiškumui ir gerovei, kurios neša laimę gyvenantiems. Tegul visi jų pakylėti ketinimai tą pačią akimirką realizuojasi.
Tegul sanghos nariai būna gerame sąmoningume, gera sveikata ir įgauna ilgaamžiškumą. Tegul tą pačią akimirką išsipildo jų Dharmos praktikos siekiai. Tegul pas juos visada būna galimybė mokytis, apmąstyti ir medituoti, tegul jiems pasiseka palaikant tobulą moralę ir jau šiame gyvenime jie pasiekia tobulą mokymo pasiekimą ir aukštas dvasines realizacijas. Tegul dosnūs globėjai, palaikantys Dharmą ir besirūpinantys sangha įgauna ilgaamžiškumą ir jiems pavyksta visuose jų pradėjimuose pagal pakylėtą Dharmą.
Ši gyvūnų išlaisvinimo praktika taip pat paskiriama visų žmonių ilgaamžiškumui, kuriančių gerovinę karmą ir pripildančių savo gyvenimus gilia prasme per prieglobsčio priėmimą ir laikantis tobulos moralės normų.
Tegul ši praktika taps vaistu, kuris išlaisvina visas gyvas būtybes nuo ligų kančių, ypač AIDS ir vėžio, o taip pat nuo mirties kančių.
Geri nuopelnai nuo šios praktikos taip pat paskiriami visiems piktą darantiems, panirusiems į negerus poelgius. Tegul visi jie sutinka Mokymą, priima prieglobstį ir patikėję į karmos dėsnį praktikuoja Dharmą, tegul jų gyvenimas bus ilgas (be Dharmos praktikos ilgaamžiškumas jiems atneš tik žalą, nes jie toliau tęs daryti blogį).
Taip pat paskirkite savo praktiką konkretiems sergantiems šeimos nariams, draugams ir kitiems.
Jeigu aš padarysiu kažkam žalą arba pasakysiu jam kažką blogo, tai ateityje atneš žalą man pačiam. Prisiminę apie tai, kaip mes jaučiamės, kai kažkas mums sako kažką nemalonaus, mes susilaikome nuo to, kad sakytume tai kitiems. Rūpinantis kitais galvojame, kad jie taip pat, kaip ir mes norime laimės ir nenori kentėti. Jeigu taip mąstyti, tai as mus neatsiras mintys norinčios jiems pakenkti.
Mums, žmonėms, labai svarbu suprasti, kad mes visi vienodi tame, kad esame žmonės. Taip pat labai svarbu galvoti, kad visi mes – žmonės – vienodai siekiame laimės ir nenorime kentėti. Tuomet mumyse atsiras pagarba ir gerumas kitiems. Kitu atveju gimsta mintis: „Aš viršininkas“, „aš lama“, „aš toks ir toks“ arba „aš didelis žmogus, o jis – nieko nežinantis žmogus, neturintis gero darbo arba išsilavinimo“ ir taip toliau. Jeigu mes iš aukšto žiūrim į kitus, tai negalėsime gyventi darnoje su visais.
Vaikystėje, kai mes tik gimstame, tai labai priklausome nuo tėvų gerumo. Žmonės, kurie išaugo meilėje, labiau geba ją išreikšti kitiems. Vaikai, kurie neturėjo tėvų meilės, o taip pat vaikams, kuriuos maitino dirbtinu pienu, dažnai reikia gerokai ilgesnio laiko tobulėjimui. Todėl atmosfera, vyraujanti šeimoje yra labai svarbi. Jeigu tėvai su meile elgiasi vienas su kitu, šeimyninė aplinka pripildyta meilės, tai vaiko gyvenimas bus geresnis, jis išaugs geresnis. O jeigu tėvai vartoja alkoholį, rūko, pastoviai pykstasi, tai tokio vaiko gyvenimas bus gerokai sudėtingesnis.
Taip pat svarbi aplinka – žmonės, kurie yra kartu su mumis. Jeigu visuomenėje daug gerumo ir meilės, tai žmogus tampa geresnis. Todėl labai svarbu išreikšti gerumą ir meilę visiems, įskaitant gyvūnus. Tam būtina praktikuoti kantrybę“.
Panaudotos literatūros sąrašas:
1. „Absoliutus išgydymas“, Sopa Rinpoče.
2. „Atjaučianti veikla“, Čatral Rinpoče.
3. „Vidurinio kelio meditacijos mokymai“, Khenčen Trangu Rinpoče.
4. „Budizmo kelio pagrindai“, Kalu Rinpoče.
5. „Vaivorykštės dangus“, Kalu Rinpoče.
6. „Tobulas budizmas. Gyvenimas vertas pavyzdžio“. Kalu Rinpoče.
7. „Pagilintas budizmas. Nuo Hinajanos į Vadžrajaną“, Kalu Rinpoče.
8. Straipsnis „Cetar ir biologija, S. L. Kuzmin, šaltinis:
savetibet.ru/2021/01/19/animal-liberation.html
Vaizdo įrašas. Ašaros, paslėptos už geležinės sienos (rusų kalba)
Straipsnio autorius Michail Dmitriev
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru
