Filmas. Švilpiko diena

Sena Amerikos tradicija – kiekvienais metais vasario 2 pažymėti Švilpiko dienos šventę. Kada šis žvėrelis išlenda iš urvo, visi seka jo elgesį, tokiu būdu prognozuojamas pavasario atėjimas. Čia šią dieną į festivalį suvažiuoja daugybė žmonių, tame tarpe ir Filas Konorsas, dirbantis orų apžvalgininku televizijoje. Jis čia atvažiuoja kiekvienais metais. Jam visa tai įkyrėjo ir jis jau nekenčia šito miesto ir pačios šventės.

Nieko naujo jis čia nepamatys ir nesužinos. Taip jis galvojo, kol kitą dieną po šventės nenubudo tame pačiame viešbutyje vasario 2. Žadintuve buvo ta pati daina ir viskas kartojosi taip, kaip išvakarėse. Filas papuolė į tam tikrą laiko kilpą ir dabar priverstas kiekvieną kartą išgyventi vieną ir tą pačią nekenčiamą švilpiko dieną. Jis nežino kaip išsiveržti iš šito rato, bet kiekvieną kartą vakare užmigdamas tikisi, kad ryte kalendoriuje bus vasario 3. Filas netgi kreipiasi pas gydytojus, tikėdamasis jų pagalbos. Išskyrus jį, niekas nepastebi laiko kilpos, todėl kad žmonės nepamena, kad vasario 2 jiems jau buvo.