Asanos, pranajama, šavasana, vegetarinė mityba, pozityvus mąstymas. 5 Jogos principai. Gintautas
- Sporto pratimų ir asanų poveikis.
- Žmogaus nervų sistemos ypatumai (simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema).
- Streso poveikis sveikatai. – Kvėpavimo pratimų (pranajamos) esmė.
- Kas yra prana ir kaip ji keičia pasaulį aplink mus?
- Anuloma Viloma pranajama.
- Atsipalaidavimo lygmenys.
- Pozityvus mąstymas pastangos.
- Meditacija – ne mitas, o pilnavertis gyvenimas.
1. Tinkami pratimai (asanos)
Dėmesio centre – stuburas ir vidaus organai.
Tikslas – proto valdymas koncentruojantis į pojūčius asanos metu.
Koncentracija į pojūčius, vizualizacija asanoje kuria nauja kūną. Mintis-veiksmas.
Skausmai stubure ir visame kūne – nešvarumai prote – užsistovėjusi energija, nuo netinkamos mitybos atsiranda slogios mintys – energijos spalva tamsėja.
2. Teisingas kvėpavimas (pranajama).
Pranos valdymas jogos technikų pagalba naudojant Bandhas ir Mudras.
Išmokime kvėpuoti – kvėpavimas pilvu
Gydymo paslaptis – pranajama valo nadžius (energetinius kanalus), užkrauna ląsteles energija.
Kiekviena ląstelė yra atskira jiva (individuali siela) – mes esame sudaryti iš ląstelių ir nešame atsakomybę už tai kaip jos gyvena mūsų kūnuose.
Anuloma viloma – pradmenys – technikos demonstravimas.
3. Teisingas atsipalaidavimas (Šavasana).
Teisingu atsipalaidavimu „įkraukite savo baterijas“.
Įtampa – pastovi streso būseną.
Tobulas jogos atsipalaidavimas trys lygmenys: fizinis, mentalinis ir dvasinis atsipalaidavimas
4. Tinkama mityba (vegetarinė).
Mes esame tai, ką valgomeю
Maistas turi energetine sudedamąja kuri ir sudaro proto substancija. Ji neišsiverda verdant neiškepa kepant.
Sunkus maistas kausto kūną, protą padaro neramiu įnešdamas baimes, nerimą. Iš kur tai atsiranda? Maisto energija – neša informaciją – žudomi gyvūnai patiria baimę, stresą – visa tai persiduoda vartojant tokį maistą. Tai antriniai maisto grandinės produktai.
Pirminiai maisto grandinės produktai – augalai – tinkamiausi jogu maistui- energija iš saulės ir žemės.
Jogų mityba yra lakto-vegetarinė, daugiausia sudaryta iš grūdų, ankštinių, vaisių ir daržovių, riešutų, sėklų ir pieno produktų (sviestas ghi, panyras, jogurtas).
„Valgykite, kad gyventumėte, bet negyvenkite tam, kad valgytumėte“
5. Pozityvus mąstymas ir meditacija (Vedanta ir dhjana).
Meditacija – sunkus darbas – tai ne sėdėjimas nieko neveikiant.
Koncentracija – proto sutelkimas – kur dėmesys ten energija.
Žmogus ištreniravęs protą, jo pagalba, valdo praną, o ne protas daro ką nori.
Pozityvus mąstymas: kaip ji išsiugdyti? Yama – Saviaukla (Ydų atsisakymas), Nyama – Saviugda (Dorybių ugdymas)
Praktikuojant joga, ištyrinus kūną ir protą pašalinus nešvarumus jogos technikomis – sudaroma galimybe veikti vidiniai savasčiai – dieviškumui kuris yra kiekviename.
Išvalomi energetiniai mazgai (chakros). Per užsiteršusius mazgus energija negali kilti aukštyn ir priverčia ją panaudoti aistrų tenkinimui. Nesant kamščių centriniame kanale, energija teka per aukštesnius centrus – tai pozityvaus mąstymo pagrindas.
Kai aura tampa šviesi per šviesą dieviškumas šviečia ryškiai. Per užterštą veidrodį matome iškreiptą vaizdą.
Praktikuodami sadhana pergyvename ar “gyvename” kitoje realybėje. Prarabdha karma – tai jau suformuota realybė kuria mes privalome pergyventi. Atlikdami dvasines praktikas, atitraukdami visus pojūčius nuo išorės į vidų, pasineriame į kitą realybę viduje ir pergyvename palaimą.
Jungtis su Aukščiausia Savastimi Valdydami proto judėjimą, galime atsikratyti negatyvaus mąstymo įpročių ir pasiekti Aukščiausios Sąmonės būseną (Samadhi). Samadhi yra palaimingas susiliejimas su Aukščiausia Savastimi, leidžiantis tiesiogiai intuityviai patirti Dievą. Tai gili dvasinė patirtis, kurios neįmanoma apibūdinti žodžiais arba net suvokti protu. Samadhi būsenoje juslės, protas ir intelektas nustoja funkcionuoti. Sąmonė išsiplečia, pakildama virš laiko, erdvės ir priežastingumo sąvokų. Tuomet suvokiama dieviškumo egzistencija, persmelkianti visas gyvybės formas ir patiriama absoliuti ramybė, džiaugsmas ir vienovės su visa visata jausmas.
Vedanta pažodžiui reiškia „Vedų pabaiga“. Vedos yra seniausias žmonijos šventraštis, talpinantis savyje visų amžių išmintį.
Vedanta yra viena iš šešių pagrindinių Indijos filosofijos sistemų. Jos požiūris yra nedualistinis. Jis teigia, kad išsilaisvinimo neįmanoma pasiekti tokiomis priemonėmis kaip ritualai, veiksmai ar labdara. Vedantos tikslas yra pažinimas Brahmano (Absoliučios būties), esančio anapus pasaulio ar mūsų proto iliuzijos (Majos).
Paskaitą veda Gintautas.