Multifilmai

Ši animacija talpina savyje dvi atskiras istorijas, jungiančias du personažus – zuikį ir ežį.

Obuolys: vieną kartą miške ant medžio zuikis rado obuolį, bet negalėjo jo pasiekti. Varna jį nuskynė, bet pametė. Ežiukas paėmė obuolį, bet nenorėjo niekam atiduoti. Ir miško žvėrys niekaip negalėjo tarp savęs pasidalinti obuolio. Situacija baigėsi muštynėmis…

Lazdelė – gelbėtoja: grįžinėdami namo, susitiko zuikis ir ežys, ir nutarė eiti kartu. Eidamas zuikis užkliuvo už gulėjusios lazdos ir pasibjaurėjęs numetė ją, o ežiukas, pagalvojęs, pasiėmė ją su savimi. Nustebęs zuikis, nesupratęs paprastos lazdos naudos, ėmė iš ežiuko juoktis.

Režisierius: Leonid Amalrik.

Žanras: animacija

Trukmė: 00:15:26

Išleidimo metai: 1962… skaityti daugiau

Briedis, bėgęs per mišką audros metu, buvo prispaustas nuvirtusio medžio. Arogantiška ir klastinga šarka apie tai papasakojo visiems miško vilkams. Geri miško žvėreliai nutarė padėti briedžiui išsilaisvinti. Pirmas buvo ežiukas, paskui zuikis ir zuikienė, voveraičių šeimyna, pelytė, varlytė… Gelbėjant briedį nuo vilkų, lemiama tapo mažiausiojo personažo – skruzdėlės pagalba.

Režisierius: Vladimir Polkovnikov.

Žanras: animacija

Trukmė: 00:09:50

Leidimo metai: 1967… skaityti daugiau

Dauguma iš mūsų kiekvieną dieną esame priversti atlikti tuos pačius darbus: pabusti, praustis, pusryčiauti, eiti į darbą, vakarieniauti ir užmigti. Todėl nėra laiko sustoti ir pamatyti kažką kito, nei reikalauja įprasta rutina. Beje, viso to mes mokome savo vaikus ir atrodo, kad su laiku juose gęsta kažkokia dieviška šviesa.

Būtina prisiminti, kad mes gimę būti laimingais ir tikrais, bet ne idealiais ir ne vienodais.… skaityti daugiau

Daugelis iš mūsų pripratę veikti pagal žinomą schemą ir randasi taip vadinamoje komforto zonoje – tokioje gyvenimo erdvės dalyje, kuri suteikia patogumo ir saugumo jausmą. Tai, kaip taisyklė,  ne fizinio egzistavimo sąlyga, o psichologiniai rėmai, ribos, palaikymas, už kurių išėjus iššaukia baimės ir diskomforto jausmą. Komforto zona susideda iš šablonų, įpročių ir poelgių stereotipų. Ramybės ir jaukumo būsenoje būti malonu, bet kuo ilgiau joje būni, tuo baisiau žengti į kažką naujo. Plėtojant sąmoningumą, bet koks įvykis, išeinantis už  įprastų stereotipų ribų, tampa ne gąsdinančiu ir nemaloniu, bet labai patraukliu ir įdomiu.

Atminkite, dedant pastangas savęs pakeitimui – aplink keičiasi visas pasaulis.… skaityti daugiau

„Atėjo laikas tau suprasti, kad neigiamos aplinkybės gali būti pakeistos į dvasinę galią ir pasiekimus.. Panaudok nelaimes ir kliūtis kaip kelią!”. Padmasambhava

Dvasinis vystymasis – tai patirtis, kurią mes gauname, kai pradedame suprasti tiesą apie tai, kas mes esame, jaučiame dieviškas vertybes viduje ir vystome ryšį su mūsų tikrąją prigimtimi. Palaipsniui, judėdama savęs tobulinimo keliu, mūsų dvasinė esybė pražysta. Kuo daugiau mes išsilaisviname iš įprastų įsitikinimų, požiūrio ir emocijų mūsų viduje, tuo aiškiau jaučiame savo dieviškąją esybę.

Tačiau dvasinio tobulėjimo kelyje gali iškilti įvairios kliūtys ir spąstai, trukdantys tolimesniam judėjimui. Reikia atsikratyti nerimo ir baimės, todėl kad viskas, kas įvyksta, nepriklausomai nuo to, kiek tai skaudu, yra galimybė augti.… skaityti daugiau

16+

„Ką jūs bedarytumėte, viskas jums grįš atgal, viskas, kas su jumis atsitinka– tai teisingas atpildas. Negalvokite, kad karma klysta. Jūs gyvensite, kad prisimintumėte savo veiksmų pasekmes, arba šiame, arba kitame gyvenime”. Buda.

Pristatome jums „Istoriją apie Bhikšuni Veimiao”, kurioje pasakojama apie moterį, gyvenime patyrusią daug kančių. Tik proto nuraminimas ir kruopštus praktikavimas leido jai suprasti, kad visos nelaimės, tai rezultatas visų jos nuodėmių, gimusių iš troškimų praeitame gyvenime. Norų šaltinis, panašus į ugnies liepsną, viską naikinančią savo kelyje. Tik išrovus norų šaknį savo mintyse, galima praeiti bjaurų gimimo ir mirties kelią, pasiekti nušvitimą.

Vertimas: Aigerim Tastanova.

Įgarsinimas: Artiom Pčelnikov.

Su klubo OUM.RU palaikymu.… skaityti daugiau

Viskas turi savo priežastis ir sąlygas iš praeito gyvenimo. Šioje sutroje Buda Šakjamuni aiškina, kokie veiksmai prie kokių pasekmių atveda, už kokius veiksmus kokie atgimimai ir likimai laukia žmonių. Šioje sutroje sakoma: kokie veiksmai veda į turtus kitame gyvenime, kokie – į sveikatą ir ilgą gyvenimą, kokie į išmintį ir Dharmos supratimą, o kokie į kvailumą, neturtą, ligas ir kančias. Geri veiksmai yra kaip grūdas: jis mažas, bet kai užauga, duoda daug derliaus. Taip ir žmogus, atliekantis gerus poelgius, gaus daugybę atlygių. Tie kas sugeba sukaupti  begalinį gėrį, taps nušvitusiais.

Vertimas: Tatjana Kočetkova.

Įgarsinimas: Artiom Pčelnikov.

Su klubo OUM.RU palaikymu.… skaityti daugiau

Motina Terezė. Aš prašiau Dievo…

Aš prašiau Dievo paimti mano išdidumą ir Dievas man pasakė – ne.

Jis pasakė, kad išdidumo nepaimama – jo atsisakoma.

Aš prašiau Dievo išgydyti prie lovos prikaustytą mano dukrą. Dievas pasakė man – ne.

Jos siela yra saugi, o kūnas vis tiek mirs.

Aš prašiau Dievo dovanoti man kantrybę ir Dievas pasakė – ne.

Jis pasakė, kad kantrybė atsiranda įveikus išbandymus – ji ne suteikiama, ji užsitarnaujama.

Aš prašiau Dievo padovanoti man laimę ir Dievas pasakė – ne.

Jis pasakė, kad dovanoja palaiminimą, o ar būsiu aš laiminga, priklauso nuo manęs.

Aš prašiau Dievo apsaugoti mane nuo skausmo ir Dievas pasakė – ne.

Jis pasakė, kad kentėjimas nusuka žmogų nuo žemiškų rūpesčių ir atveda pas Jį.… skaityti daugiau

Pasaka apie lokį, kuris nei vieno darbo neatlikdavo iki galo. Lokys pamatė zuikį, raunantį morką, ir nusprendė taip pat pasiruošti atsargų žiemai. Pro šalį ėjo ežiukas ieškoti grybų, ir lokys pasiprašė eiti kartu. Voveraitė rinko miško riešutus ir lokys, metęs grybus, pradėjo lepintis riešutais.

Režisierius: Jurijus Pritkovas.

Žanras: animacija

Trukmė: 00:09:27

Išleidimo metai: 1970… skaityti daugiau

Kalbant apie atjautą, mes įprastai naudojame šį suvokimą kitiems žmonėms – artimiesiems, draugams. Mes kalbame apie tai, kad reikia užjausti, mes norim kažką priimti, kad įveikti šių žmonių skausmą. Tačiau atjausti būtina ne tik žmones, tačiau ir gyvūnus. Šios gyvos būtybės, kurios taip pat viską jaučia ir supranta, o atjautos suvokimas joms – aukščiausia moralinė žmogaus vertybė. Visa visuomenė gaus vertę, kai kiekvienas iš mūsų taps dėmesingesnis ir rūpestingesnis kiekvienam gyvūnui, gyvenančiam tarp mūsų.… skaityti daugiau