Pagarba dvasiniams mokytojams, tėvams, vyresniems

Atrodytų, jog visiems suprantama, kad vyresnius reikia gerbti, tačiau kas iš tiesų geba tai daryti? Į klausimą apie pagarbą vyresniems man įprastai atsako: „Aš, žinoma, myliu savo tėvus, tačiau kurti su jais pagarbų santykį man labai sunku“. Žinoma, sunku, tai juk askezė.

Kam tuomet tai reikalinga? Ši askezė duoda daugybę įvairių gerovių. Gerbdamas tėvą, sūnus gauna Saulės planetos palaiminimą. Tai reiškia, kad jis veikiamas Saulės jėgos tampa gerbiamu žmogumi. O jeigu labai stipriai gerbia savo tėvą, tai yra šansas gauti ypatingą Saulės malonę. Rezultate žmogus gali tapti, pavyzdžiui, įstaigos vadovu, kuriame didžioji dauguma žmonių jo klausys ir jį gerbs. Jeigu gerbti tėvą, kuris yra dvasiškai pažengęs arba, dar geriau, gerbti savo dvasinį mokytoją, tuomet galima gauti Dievo malonę ir patirti, kas yra aukščiausioji laimė.

Pagarba motinai didina Mėnulio jėgos polinkį, kuris neša į mūsų gyvenimą ramybę, taiką, gerumą. Stipri pagarba motinai duoda žmogui apsaugą nuo daugybės negandų. Jeigu gerbti moteris su pakylėta sąmone, tuomet ateis aukščiausių jėgų globa ir gera galimybė dvasiškai vystytis.

Gerai, o jeigu vyresni neverti pagarbos, ar reikia su jais pagarbiai elgtis? Žinoma. Kas bus jeigu žmogus nepagarbiai elgsis su vyresniais?

Pagal karmos dėsnį lygiai taip pat, kaip sūnus elgiasi su savo tėvu, taip jo sūnus elgsis su juo pačiu. Kaip dukra elgiasi su savo motina, taip jos dukra elgsis su ja. Lygiai taip pat, kaip sūnus elgiasi su savo motina, taip ir su juo elgsis jo žmona. Kaip dukra elgiasi su savo tėvu, taip ir su ja elgsis jos vyras.

Vedose pasakyta, kad žmogus, kuris negerbia savo tėvų, negeba pasiekti sėkmės tvarkingų žmonių visuomenėje. Jis gali bandyti tai padaryti, tačiau pas jį visada bus kažkokios nesėkmės, tvarkingi žmonės jo kažkame vis tik nemėgs. O už ką, tai jis nevisada netgi galės suprasti. Jeigu žmogus nepagarbiai elgiasi su savo motina, jis negauna galimybės turėti ramaus gyvenimo (darbe, namuose). Nerimas visur jį persekios. Jeigu žmogus nepagarbiai elgiasi su savo tėvu, tai jo nemėgs vadovai.

Tačiau sutikite, labai nelengva išmokti gerbti vyresnius. Tai gerokai sunkiau, nei pakelinėti svarmenis arba badauti. Sunku, tačiau pastangų rezultate, nukreiptų į savo charakterio pradirbimą, pagarbų santykį į vyresnius, žmogus per tai pasiekia laimę. Tuo askezės gerovėje skiriasi nuo askezės troškimuose ir neišmanyme – jos sunkesnės psichiškai, tačiau be abejonės daug stipriau keičia mūsų gyvenimą į gerą pusę.

Islamo tradicija moko:

„Tavo Viešpats nusakė jums nesilenkti niekam, apart JO ir išreikšti gerą santykį tėvams. Jeigu vienas iš tėvų arba abu pasieks pagarbų amžių, tai neburbėk ant jų ir elkis su jais pagarbiai.“ (Koranas 17:23)

Al-Ašari duoda kita Pranašo pasakymą: „Pagarba žilaplaukiam senukui – nusilenkimo požymis Alachui“ (Abu Daud). Tai nurodo, kad pagarbos išreiškimas vyresniems ir senukams – būdas parodyti savo pagarbą Alachui.

Budizmo tradicijoje mes randame:
Palaikyti tėvą ir motiną,
Rūpintis žmona ir vaikais.
Turėti ramų, taikų užsiėmimą –
Kuriame didingiausia palaima.
Būti dosniam, geroviškai tvarkingam.
Padedinėti artimiems ir
Elgtis be nuodėmių –
Štai kame didingiausia palaima. / Sutta Nipata

Kiekvienoje religinėje tradicijoje tėvams skiriama ypatinga, pagarbi vieta. Anksčiau, kai visuomenėje buvo stiprūs dvasiniai ir religiniai principai, vaikai kokiame amžiuje bebūtų, visada su gilia pagarba žiūrėdavo į tėvą ir motiną. Supratimas, kad pareiga Dievui yra tame, kad gerbti tuos, kas davė mums šį gyvenimą, tiesiogiai įsisavino su motinos pienu. Namuose, kur vaikai vertina ir myli vyresniuosius, pasireiškia dieviškoji atmosfera ir į tokius namus ateina pats Viešpats.

„Dėka savo kūno žmogus pasiekia visus gyvenimo tikslus, o pats kūnas ir viską, kas būtina jo palaikymui, jis gauna nuo tėvų. Nei vienas mirtingasis yra negebantis gražinti šios skolos savo tėvams, net jeigu jis tarnaus jiems visą savo gyvenimą šimto metų bėgyje (Šrimad Bhagavatam 10.45.5.)

„Žmogus, kuris geba suteikti palaikymą savo pasenusiems tėvams, išmintingai žmonai, mažam vaikui arba dvasiniam mokytojui, tačiau nedaro to arba nepaiso brahmanų ir tų, kas ieško pas jį prieglobsčio, laikomas vaikščiojančiu lavonu“. (Šrimad Bhagavatam 10.45.7.)

Vedose sakoma, kad mes neprivalome priimti patarimo, kurį mums duoda vyresni, jeigu jis prieštarauja šventiems raštams ir tam, ką sako šventi žmonės. Mes galime nepriiminėti šių mokymų, tačiau mes toliau tęsiame išreikšti pagarbą žmonėms, su kuriais mes bendraujame. Juk iš tiesų tokiu būdu jie bando išreikšti mums savo meilę.

Reikia suprasti, kad atmetant ir kritikuojant vyresniuosius, mes prarandame tėvų palaiminimą ir mūsų augimui būtinas savybes. Pavyzdžiui, vedinėje astrologijoje motina ir tėvas atspindi dvi pagrindines planetas: Saulę ir Mėnulį. Jeigu mergina išreiškia nepagarbą savo tėvui ir nemyli jo, pas ją, praktiškai, užsidaro galimybės laimingam šeimyniniam arba santuoka įmanoma, tačiau šeimyninis gyvenimas bus labai sunkus, kurio aplinkybės ją mokys per santykį su vyru. Tas pats vyksta su vyru, kuris negerbia motinos.

Pagarba ir tarnystė vyresniems

Tie, kas gerbia ir tarnauja vyresniems, gauna keturis dalykus:

1. Didingumą.

2. Ilgaamžiškumą.

3. Šlovę.

4. Jėgą.

Vedinėje kultūroje gerbiamos: žinios, poveikis (įtaka), turtai, amžius.

Jeigu pas žmogų yra žinios, jį reikia gerbti, net jeigu jūs žinote daugiau.

Manu-Samhitoje mes randame, kad:

Įprasti žmonės gerbia tuos, kas vyresni už juos 10 metų.

Geroviniai žmonės gerbia tuos, kas vyresni už juos 5 metais.

Dvasiniai žmonės gerbia tuos, kurie vyresni už juos 3 metais.

Suvokusios save asmenybės gerbia visus, nelaukdami nieko atgal.

Vediniuose astrologiniuose traktatuose, Džiotiš-šastrose mes randame, kad jeigu žmogus tiesiog išmoko gerbti vyresnius, dvi pačios pagrindinės žvaigždės jo horoskope – Saulė ir Mėnulis, nepriklausomai nuo jo karmos, užims pačią palankiausią padėtį. Jeigu žmogus tiesiog įsisavins šį principą, jis pradeda gyventi harmonijoje su visatos dėsniais.

Visi visatos dėsniai keičia savo santykį į jį. Todėl, kad šis pagarbos principas, jis persmelkia visą šią visatą, jis yra visko pagrindas. Ir jeigu aukščiausios visatos jėgos mato, kad žmogus išreiškia tokį santykį kitiems, jie sutvarko jo gyvenimą taip, kad jį viskame pradeda lydėti sėkmė. Ir keičiasi visas jo horoskopas, ant tiek galingas šis pagarbos principas.

Mahabharata sako, kad jeigu žmogus gerbia kitus, visi pradeda jį mylėti.

Stulbinanti istorija apie tai, kaip nepaklusnumas tėvams, vyresniems gali mus sunaikinti

Karalienė Gandhari – idealios skaisčios ir išmintingos žmonos pavyzdys. Gandhari sutuokė su Dhritraštra, aklu karaliumi. Siekdama įgauti švarą ir sukaupti nuopelnus, Gandhari buvo ant tiek didinga, kad ji priėmė ant savęs Askezę: sprendimą visiems laikams užrišti akis tvarsčiu, kad matytų pasaulį tokiu, kaip jį mato jos vyras. Ištikima savo vyrui ji netgi žodžiu nebendraudavo su kitais vyrais. Tuo pačiu ji sukaupė milžinišką Šakti (jėgą), kai žmogus su Askezės pagalba sukaupia jėgą, jis gali gauti galią, stiprybę. Šiuo atveju karalienė gavo stiprybę – tai, į ką ji mes savo žvilgsnį po tokios daugybės metų Askezės, taps nepažeidžiama.

Atsižadėjimu ir askezėmis ji per gyvenimą sukaupė tokius dvasinius nuopelnus, kad galėjo vienu tik savo žvilgsniu sukurti apsaugą sūnui.

Praradusi daug savo sūnų kovoje, ji kreipėsi į paskutinį, kuris dar liko gyvas. Norėdama mesti žvilgsnį į jį, kad jis įgautų galią ir būtų nepažeidžiamas kovoje. Ji paprašė: sūneli, priimk mano žodžius rimtai, ateik pas mane šiandieną ir nusiimk prieš mane savo rūbus ir pasirodyk nusirengęs prieš mano akis. Jos sūnus, Durjodhana, tik dalinai išpildė jos prašymą, paskutiniu momentu nusprendė pasilikti strėnjuostę, nes suaugusiam sūnui, o tuo labiau Kšatrijui (Kariui), nederama rodytis prieš motiną be rūbų.

Kai jis įėjo į karalienės kambarį, Gandhari nuėmė nuo akių tvarstį, kurį užsidėjo vestuvių dieną, davusi priesaiką vyro labui ir nenusiėmė iki dabar. Ji atmerkė akis ir pažiūrėjo į savo sūnų. Švytinčios ir gyvybinės energijos (tapaso) srautas išėjo iš jos akių ir akimirksniu apsupo Durjodhanos kūną, pripildžiusi jį jėga. Tačiau čia ji pastebėjo, kad sūnus apnuogino ne visą savo kūną ir suriko iš nevilties: „Ką tu padarei, nelaimėli? Kodėl tu manęs nepaklausei? Kodėl tu nenusiemei strėnjuostės? Dabar ne visas tavo kūnas taps nepažeidžiamu strėlėms ir smūgiams. Saugok savo šlaunį! Ji pasiliks neapsaugota, nes mano žvilgsnis jos nepalietė!“

Durjodhana paliko motiną visiems laikams ir krito mūšyje, sužeistas į neapsaugotą vietą.

Tėvų įžeidimas prilyginamas šventųjų įžeidimui. Jeigu žmogus įžeidžia tėvą, pas jį bus sunkumai su tuo, kad užimtų aukštą padėtį visuomenėje. Nesvarbu ar jo tėvas žemai kritęs žmogus ar ne. Bet kokiu atveju, jeigu kažkas laiko savo tėvą blogu žmogumi, tai jam teks patirti sunkumus karjeroje, taip pat pas jį gali išsivystyti įvairios sunkiai išgydomos ligos, blogas virškinimas ir silpnas imunitetas. Saulės planetos šviesoje yra ypatingai subtili energija, kurios negeba fiksuoti šiuolaikiniai prietaisai. Vedose ji vadinama aukščiausiuoju tedžasu. Jeigu žmogus elgiasi teisingai, tai ta energija suteikia jam pagarbą visuomenėje, suteikia gerą sveikatą, gerą virškinimą ir stiprų imunitetą. Jeigu jis elgiasi blogai, tai ta energija naikins viską, kas aukščiau išvardinta. Nes žmogus kentės tiek, kiek jis kritikuoja savo tėvą.

Kodėl nereikia kritikuoti tėvo, net jeigu jis yra visiškai ištuštėjusi asmenybė? Siela nesirenka sau tėvo. Siela pritraukiama į tam tikrą šeimą tik todėl, kad turi su šiais žmonėmis panašų likimą ir panašų skonį laimei. Siela nesirenka, skonio laimei suvokimas veikia, kaip magnetas ir pats šis procesas nepasiduoda jokiai kontrolei.

Atsakymas yra tame, kad kai tėvas atiduoda savo šeimą, savo gyvybinę energiją pastojimui ir vaiko gimimui, jis įdeda ten tiek savo gerovinės energijos (благочестия), kurį jis sukaupė praeityje, kiek vaikas negalės grąžinti per visą savo gyvenimą, net jeigu jis taps labai geru žmogumi. Jeigu žmogus gebėjo atidavinėti tiek pat gerovės, kiek gavo, tai reiškia, kad jis gali pagimdyti patį save. O kas gali pagimdyti pats save?

Yra šventieji, kurie geba nusakyti savo būsimą gimimą, gimti pagal savo norą, tai yra atidavinėti savo gerovinę energiją šioje kryptyje ir tuo pačiu kaip ir pagimdyti pačius save. Toks sąmonės lygis egzistuoja netgi Žemėje. Vedose sakoma, kad tai įmanoma, tačiau dauguma žmonių, žinoma, to negeba padaryti. Taigi, žmogus neturi kritikuoti tėvo bent jau dėl tos priežasties, kad jis negali atiduoti jam savo skolos. Mes patys savęs negimdėme ir tas, kas kritikuoja, didina savo skolą, o skolą pagal karmos dėsnį teks atidavinėti anksčiau ar vėliau.

Kritikuodamas savo motiną žmogus praranda ramybę, gyvybines jėgas, ramų miegą. Kritikuojant motiną, jaunas žmogus praranda galimybę gauti gerą žmoną, taip pat, kaip kritikuojant tėvą, moteris praranda galimybę gauti gerą vyrą. Horoskope ir žmogaus likime Mėnulio planeta atspindi motiną ir jeigu žmogus blogai elgsis su motina, tai praranda gerą kontaktą su šia planeta. Subtili jėga, kurią spinduliuoja Mėnulis, vadinama aukščiausiuoju odžasu. Ši jėga geba atnešti žmogui arba pastovią ramybę, arba atvirkščiai, pastovų nerimą.

Žmogus, kuris kritikuoja savo tėvus, gyvenime faktiškai pastatė save į beviltišką situaciją. Jam būtina nustoti tai daryti, kitaip pas jį atsiras didelės problemos. Visą tai verta žinoti, nes neskiriant dėmesio šiems klausimams, žmonės daro daug kvailysčių.

Taip pat žmogus neturi kritikuoti savo mokytojo, kad ir ko jis bemokytų jį. Jis neturi kritikuoti savo močiučių ir senelių, o taip pat žmonių, kurie daug vyresni už jį.

Jeigu žmogus vis tik kritikuoja savo tėvus arba vyresniuosius, jam būtina paprašyti jų atleidimo. Net jeigu jie iš tiesų elgiasi neišmanančiai, tai ir tuomet jis turi prašyti atleidimo – kad ir ne balsu, o prote. Švento žmogaus reikia prašyti atleidimo balsu. Jeigu žmogus nežino pas ką prašyti atleidimo, tai jis turi melstis ir prašyti atleidimo pas visus iš eilės. Jeigu žmogus įžeidinėja lygius sau, pavyzdžiui, draugus ir bičiulius, kurie kvailai išauklėti, tai šiuo atveju riekia prašyti atleidimo prote ir susitikus su jais elgtis maloniai, lyg niekas nebūtų įvykę. Jeigu jo draugai geroviniai žmonės, tai būtinai reikia prašyti atleidimo balsu. Bendrai lygių žmonių įžeidimas laikomas mažiau nuodėmingu poelgiu. Už tai žmogus kenčia, tačiau ne taip stipriai, kaip aukščiau aprašytais atvejais. Prašyti atleidimo – tai labai didelė askezė, tačiau ji daro žmogų iš tiesų patraukliu. Didingas išminčius Čanakja Pandit sakė: „Gegutės grožis – jos čiulbėjime, o moters grožis – jos švariame atsidavime vyrui, urodo grožis – jo mokytume, o grožis asketo – jo gebėjime atleisti“.

Pagal Vedas pas kiekvieną žmogų yra penki tėvai

1. Tėvas yra šalies valdovas, nes jis atiduoda savo gyvybinę energiją, savo jėgas šalies palaikymui ir gerovei.

2. Tėvas yra mokytojas, kuris moko dvasinių žinių.

3. Tėvas yra gimtasis tėvas.

4. Tėvas yra patėvis.

5. Tėvas yra ir tas, kuris išlaiko žmogų.

Taip pat pas kiekvieną yra septynios motinos

1. Gimtoji motina.

2. Motina-maitintoja.

3. Žmona mokytoja.

4. Mokytojo žmona.

5. Dvasininko žmona.

6. Motina-Žemė, nes mes gauname kūną, sudarytą iš elementų.

7. Motina-karvė – gerovinis gyvūnas, kuris duoda pieną.

8. Valdovo žmona.