Kaivalja upanišada
1. Tuomet Ašvalajana prisiartinęs prie gerbiamojo Paramešthino pasakė:
„Išmokyk [mane], gerbiamasis, Brahmano žinojimą, geriausią, pastoviai gerbiamą gerovinių, šventą,
Kurio dėka žinantis, atmetęs visą blogį, greitai pakyla prie purušos, kuris aukščiau aukšto“.
2. Ir didingas tėvas jam pasakė: „Siek [šį žinojimą] tikėjimo, atsidavimo ir stebėjimo [kontempliavimo] keliu.
Ne veiksmu, ne palikuonimis, [ne] turtu – [tik] atsižadėjimu kai kurie pasiekė nemirtingumą.
3. [Tai] aukščiau debesų, paslėpta [širdies] slėptuvėje, spindintis – [ten] prasismelkia asketai.
4. Asketai, kruopščiai pasiekę vedantos pažinimo esmę, išvalę [savo] būtybę per atsižadėjimą,
Laiko pabaigoje visi išsilaisvina, [pasiekę] aukščiausią nemirtingumą Brahmano pasauliuose.
5. Nuošalioje vietoje [vienumoje] sėdint laisvoje padėtyje, švarus, [laikant] lygiai kaklą, galvą ir kūną,
Būnant paskutiniame ašrame, sulaikant visus jutimus, su atsidavimu lenkis savo mokytojui.
6. Mąstyk apie laisvę nuo troškimų, švariame širdies lotose, [kurio] centre – spindintis, laisvas nuo liūdesio,
Nepasiekiamas, neišreikštas, begalinis pagal [savo] atvaizdą, suteikiantis laimę, ramus, nemirtingas Brahmano šaltinis.
7. [Mąstyk] apie tai, kas neturi pradžios, vidurio ir pabaigos, vieningą, visur esantį, kas – mintis ir palaima, neturinti atvaizdo, stebuklingą,
Turintį pakeleivę Umą, aukščiausiąjį poną, valdovą, triakį, su mėlynu kaklu, ramų,
Mąstydamas [apie jį], atsiskyrėlis pasiekia būtybių šaltinį, visko bendrą stebėtoją toje tamsos pusėje.
8. Jis – Brahmanas, jis – Šiva, jis – Indra, jis amžinas, aukščiausias valdovas.
Jis juk – Višnu, jis – gyvybinis kvėpavimas, jis – laikas, jis – ugnis, jis – mėnulis.
9. Jis – viskas, kas buvo ir kas bus, amžinas,
Pažinęs jį, [žmogus] įveikia mirtį. Nėra kito kelio į išsilaisvinimą.
10. Matydamas Atmaną visose būtybėse ir visas būtybes – Atmane,
Jis eina į aukščiausiąjį Brahmaną [tik šiuo, o] ne kitu keliu.
11. Padaręs save [aukščiausiuoju] arani pranavu – žemiausiu arani,
Uoliu žinių praktikavimu mokytas sudegina pančius.
12. Šis Atmanas, apakintas aptemimu, įsitvirtinęs kūne, atlieka viską:
Būdraujantis jis pasiekia pasitenkinimą įvairiuose pramogose – moteryse, maiste, gėrimuose ir kituose.
13. [Lengvo] miego būsenoje gyvybinė pradžia patiria džiaugsmą ir sielvartą visame pasaulyje, sukurtame [jo] asmeninės iliuzijos.
Gilaus miego laiku, kai viskas ištirpsta, apimtas tamsos, jis yra džiaugsmo atvaizde.
14. Ir vėl dėl poelgių [veiksmų, atliktų] kituose gimimuose, ši gyvybinė pradžia prabunda ir miega.
Nuo tos pačios gyvybinės pradžios, kuri žaidžia trijuose graduose, gimė [pasaulio] įvairovė.
[Tai] – pagrindas, palaima, nedalomas pasiekimas, kuriame ištirpsta trys gradai.
15. Iš jo gimsta kvėpavimas, protas ir visi pojūčiai,
Erdvė, vėjas, šviesa, vanduo, žemė – visko bendras pagrindas.
16. [Tai], kas yra aukščiausias Brahmanas, visa ko Atmanas, didingas viską apimantis globėjas,
Subtiliau už subtilų, amžinas, Tai – tu, tu – Tai.
17. [Tai], ką atranda pasaulio reiškiniai [vaizdiniuose] būdravimo, [lengvo] miego, gilaus miego ir kito.
Tai – Brahmanas [ir Tai -] aš. – Žinant tai, [žmogus] išsilaisvina nuo visų pančių.
18. [Viskas], kas trijose būsenose būna ragaujamas, ragaujantis ir ragavimas,
Nuo to skiriasi aš – stebėtojas, sudarytas tik iš minties, amžinai geranoriškas.
19. Juk manyje viskas gimė, manyje viskas įtvirtinta.
Manyje viskas ištirpsta, aš – šis Brahmanas, nedualus.
20. Aš mažesnis už mažą ir kaip didingas, aš – visas šis įvairus [pasaulis],
Aš senovinis, aš – puruša, aš – auksinis valdovas, turintis Šivos atvaizdą.
21. Aš – be rankų ir kojų, nepasiekiamas jėga, matau be akių ir girdžiu be ausų,
Aš atpažįstu, turintis atskyrimo savybę ir niekas nežino manęs. Aš visada – mintis.
22. Mane pažįsta tik dėka įvairių vedų, aš kūrėjas vedantinis vedų žinovas.
Nėra pas mane nuopelnų ir nuodėmių, nėra sunaikinimo, nėra gimimo, kūno, jausmų, pasiekimų gebėjimo.
23. Nėra as mane žemės, vandens, ugnies, nėra pas mane ir vėjo, nėra ir oro erdvės.
Taip pažinęs aukščiausiojo Atmano vaizdinį, būnantį [širdies] slėptuvėje, neturinčio dalių, nedualų.
Viską apimantis stebėtojas, laisvas nuo egzistavimo ir neegzistavimo – jis juda prie švaraus aukščiausiojo Atmano atvaizdo.
24. Kas skaito Šatarudriją, tas būna išvalytas ugnimi, tas būna išvalytas vėju, tas būna išvalytas Atmanu, tas būna išvalytas nuo girtuoklystės, tas būna išvalytas nuo brahmano nužudymo, tas būna išvalytas nuo aukso vagysčių, tas būna išvalytas nuo to, ką verta daryti ir to, ko neverta daryti. Todėl jis gali būti prieglobstis neišsilaisinusiam. Tegul pakilęs virš ašramų pastoviai arba kartą [per dieną] kartoja [Šatarudriją] –
25. Dėka to jis pasiekia žinojimą, sunaikinantį besisukantį būties vandenyną.
Todėl taip žinodamas, jis pasiekia šią aukščiausios vienovės būseną, pasiekia aukščiausios vienovės būseną.“
