Apie godumą

Godumas (lobha) yra krokodilas, godumas priveda prie nuodėmės, iš godumo kyla pyktis, geismas taip pat kyla iš godumo. Iš tiesų, viskas kyla iš godumo: aptemimas, apgavystės, klaidinga puikybė, noras gauti svetimą gerovę, neišmanymas, Žinių nebuvimas. Svetimo turto pasisavinimas, priekabiavimas prie svetimų žmonių, visos rizikingos avantiūros ir nusikaltimų atlikimas – godumo rezultatas. Godumas turi būti įveiktas tų, kas įveikia save.

Dviveidiškumas, neapykanta, piktžodžiavimas, piktybiškumas yra būdingi godiems žmonėms, neįveikusiems savęs. Jie gali žinoti visas Šastras (šventraščius) tobulai, jie gali būti išsimokslinę, jie gali išsklaidyti abejones, tačiau būdami apimti godumo, jie krenta.

Tie, kurie apimti godumo ir pykčio – neturi gerbiamųjų pagarbos, jie – kaip tie, kas saldžialiežuviai, tačiau nešioja užantyje peilį. Jie – kaip šulinys apaugęs žole. Šie žmonės, turintys motyvacijas ir gebėjimus, stengiasi veikti įvairiais būdais, tačiau piktadariai tarp žmonių sunaikina viską per jų godumą. Šie apsimetę geroviniais yra niekingi sutvėrimai. Jie gražina save išoriniais gerovės požymiais, tačiau jie grobia pasaulį. Šie godūs žmonės turi būti laikomi didingais nuodėmingaisiais. Džanaka, Juvanašva, Vrišadarbhi, Prasenadžit ir daugybė kitų valdovų pasiekė Dangų dėka to, kad įveikė godumą. Todėl tie, kurie vengia godumo, perplaukia pasaulietiškos būties vandenyną. Kiti bus pagauti krokodilo.

Vedinis šventraštis Skanda Purana