Karma ir vegetarizmas

Sanskrito žodis „karma“ reiškia „veiksmas“ ir nurodo tai, kad kiekvienas veiksmas, kuris atliktas materialiame pasaulyje, turi įvairias trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes (reakcijas). Kiekvienas žmogus atlieka veiksmus ir todėl yra veikiamas karmos dėsnio, veiksmo ir atoveiksmio dėsnio, pagal kurį kiekvienas poelgis (geras arba blogas) nustato atitinkamas ateities pasekmes (geras arba blogas).

Karmos dėsnis – tai gamtos dėsnis, kuris veikia, kaip laikas arba gravitacijos dėsnis. Už kiekvieno veiksmo seka reakcija (atoveiksmis). Pagal šį dėsnį, skausmas ir kančios, kurias mes suteikiame kitoms gyvoms būtybėms, grįžta atgal pas mus. „Ką pasėsi, tą ir pjausi“, nes gamtoje savi universalaus teisingumo įstatymai. Niekas negali apeiti karmos dėsnio – išskyrus tuos, kurie suprato, kaip jis veikia.

Karmos dėsnio pagrindas yra suvokimas, kad pas visas gyvas būtybes yra siela, o tai reiškia, kad jos visos – nemirtingos dvasinės sielos, esančios laikinuose kūnuose. Mahabharatoje, pagrindiniuose vediniuose raštuose, siela aprašoma kaip sąmonės šaltinis, kuris persmelkia visą kūną ir bendrai duoda jam gyvybę. Kai siela palieka kūną, tai kalba „apie mirtį“. Kūno nužudymas, kuris priklausė sielai, kaip tai vyksta gyvūnų nužudymo metu, žmogui skaitomas sunkia nuodėme.

Karmos dėsnio suvokimas atveria siaubingas gyvūnų nužudymo pasekmes. Net jeigu žmogus ir pats nežudo gyvūnų, vis tiek jis kenkia pačiam sau.

Pagal karmos dėsnį, visi nužudymo dalyviai – tie, kurie augina gyvulius, žudo, parduoda mėsą, verda, patiekia ir tas, kuris valgo – gauna atitinkamas karmines reakcijas. Tačiau karmos dėsnis taip pat veikia ne tik individualiai, tačiau ir kolektyviškai, tai yra, jis aktyviai arba pasyviai veikia ir grupę žmonių (šeimą, bendruomenę, naciją, netgi visos planetos žmones). Jeigu žmonės laikysis kūrimo dėsnio, tai nuo to laimės visa visuomenė. Jeigu visuomenėje daleidžiami nuodėmingi, neteisingi ir prievartiniai veiksmai ir poelgiai, tai nuo tos kolektyvinės karmos kentės visi (t. y. nuo karų, gamtinių katastrofų, aplinkos naikinimo, epidemijų ir kitų).

Karmos dėsnio suvokimas – viena iš svarbiausių priežasčių, padedanti atsisakyti mėsos valgymo. Maitindamasis gyvuliniu maistu, žmogus yra priverčiamas patirti tokias pačias kančias, kurias suteikė tam, kad gyvūnai kentėtų.

Didingas matematikas ir filosofas Pitagoras sakė: „Visos kančios, kurias žmogus daro gyvūnams, grįš vėl pas žmogų“.

Vartojant prievartos būdu gautus produktus, jie užteršia ne tik kūną, tačiau ir sąmonę. Kai žudo gyvūnus, jie patiria milžinišką siaubą, jų baimės hormonai išsiskiria į kraują. Valgydamas mirusias gyvas būtybes, žmogus yra pripildomas baimės ir prievartos vibracijų, turi polinkį matyti kituose žmonės tik trūkumus, pas jį didėja godumas, žiaurumas.

Knyga apie sąmoningą mitybą:
https://www.hathajoga.lt/teisinga-mityba/samoninga-mityba/

Vegetariškų, veganiškų ir žaliavalgiškų receptų knyga:
https://www.hathajoga.lt/teisinga-mityba/vegetarisku-veganisku-ir-zaliavalgisku-receptu-knyga/