Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Šiuolaikinė medicina – tai religija

Kas tai yra Šiuolaikinė Medicina?

Dauguma žmonių neabejoja šios įstaigos pasiekimų lygiu ir jos būtinumu visuomenei. Pažangios technologijos ir techninis progresas verčia iškelti “gydymą“ aukščiau lyginant su tuo, ką buvo galima stebėti prieš dešimtis metų.

Pažangūs gydymo ir diagnostikos įrenginiai  padeda tūkstančiams žmonių šiuolaikinėse ligoninėse palikinėti didžiules sumas pinigų. Bet ar tampa daugiau sveikų žmonių? Ką duoda žmonėms techninis mokslo progresas medicinos srityje?

Savo knygoje ,,Medicinos eretiko išpažintis“ Robertas S. Mendelsonas, žinomiausias amerikiečių pediatras, medicinos mokslų daktaras, rašo:

,,Aš netikiu Šiuolaikine Medicina. Aš medicinos eretikas. Mano tikslas – padaryti jus eretikais“. Tai rašo gydytojas, kuris daugkartinių stebėjimų, tyrimų analizės, daugiametės gydytojo praktikos rezultate, suprato, kad tokią medicinos išsivystymo sistemą vargu ar galima laikyti moksliškai orientuota ir adekvačia realiems žmonių poreikiams.

Savo radikaliuose samprotavimuose apie mediciną, autorius remiasi eile atvejų, kai paciento kreipimasis į gydytoją esant paprasčiausiam peršalimui, priveda prie to, kad gydytojas išrašo antibiotikų, kurie negali padėti pacientui pasveikti, bet priverčia jį grįžti į priėmimą dėl sunkesnių diagnozių, gautų dėl komplikacijų ir vaistų šalutinio poveikio. Jis kalba apie tai, kad dažnai žmonės tampa priklausomi nuo vaistų, todėl, kad dauguma preparatų atpratina organizmą kovoti su liga, pripratina jį vis prie didesnių aktyviosios medžiagos dozių.

Daugelis gydytojų išrašo peniciliną esant paprasčiausiam peršalimui. Bet jis veikia bakterines infekcijas, jis absoliučiai nenaudingas esant virusiniams susirgimams. Be to, jis gali sukelti pašalines reakcijas – nuo odos bėrimo, vėmimo ir viduriavimo iki karštinės ir anafilaksinio šoko. Mendelsonas pareiškia: ,,Mes nežinome, kad mūsų gydytojai geri. Mes jais pasitikime. Negalvokite, kad gydytojai nežaidžia iš visų jėgų. Todėl, kad klausimo kaina – visas jų gyvenimas, visi tie devyniasdešimt arba daugiau procentų nereikalingos mums Šiuolaikinės Medicinos, kuri egzistuoja tam, kad mus žudyti. Šiuolaikinė Medicina negali išgyventi be mūsų tikėjimo, todėl, kad ji ne menas ir ne mokslas. Šiuolaikinė Medicina – tai religija“.

Jis lygina Šiuolaikinę Mediciną su religija, remdamasis tuo, kad medicina, kaip ir bet kuri iš religijų sąveikauja su pačiais paslaptingiausiais ir nesuprantamiausiais mūsų gyvenimo reiškiniais: gimimu, mirtimi, su tomis mįslėmis, kurias užduoda mums mūsų organizmas (o mes – jam). Jeigu užduoti savo gydytojui klausimus ,,Kodėl jūs išrašote būtent šiuos vaistus?“, ,,Kodėl jūs nustatote tokią diagnozę?“, ,,Kodėl jūs galvojate, kad man reikalinga operacija?“, jis neatsakinės į juos su džiaugsmu. Greičiausiai jis bus suirzęs, ir paprašys tiesiog pasitikėti juo… Argi tai atspindi mokslinį priėjimą?

Medicininės apžiūros atlikimas dažnai išaiškina daugybę susirgimų, apie kuriuos žmogus net neįtaria. Reikalas toks, kad visas diagnostikos procesas turi ritualinį atspalvį. Paplitusi nuomonė, kad kuo išsamiau jūs tiriamas, tuo geriau. Mendelsonas tvirtina, kad tai nesąmonė ir į tyrimus reikėtų žvelgti greičiau su įtarimu, nei su pasitikėjimu. Iš pirmo žvilgsnio nekaltos procedūros gali būti pavojingos sveikatai. Diagnostiniai prietaisai kelia pavojų. Netgi paprastas stetoskopas duoda daugiau žalos, negu naudos. Jo pagalba gali persiduoti užkrečiamosios ligos, nes jis nevalomas specialiai po kiekvieno paciento. Be to, neegzistuoja toks susirgimas, kurio negalima išaiškinti ar įtarti, nenaudojant šio įranko.

Elektrokardiografo (EKG) rezultatams įtakos turi įvairūs faktoriai, o ne tik paciento širdies būklė – paros laikas, žmogaus veikla prieš kardiogramą ir dar daug kas. Buvo atliktas eksperimentas, tiriant žmonių kardiogramas, kurie iš tikrųjų patyrė miokardo infarktą. Kardiogramos duomenimis infarktą patyrė tik ketvirtis iš jų, pusė kardiogramų teikė dvejopo išaiškinimo prielaidą, kitose nebuvo jokių infarkto pėdsakų. Be to, kitu eksperimentu nustatyta, kad daugiau nei pusė sveikų žmonių kardiogramų rodo esamus nukrypimus nuo normos.

Elektroencefalografas (EEG) yra nuostabi kai kurių rūšių traukulinių reiškinių diagnostikos, smegenų auglių diagnostikos ir lokalizacijos priemonė. Bet tik nedaugeliui žinoma, kad maždaug 20 % žmonių su kliniškai patvirtintais traukuliniais sutrikimais, elektroencefalograma niekada nerodo kažkokių nukrypimų. Bet 15-20 % visiškai sveikų žmonių encefalogramoje randami nukrypimai. Kad pademonstruoti abejotiną EEG patikimumą matuojant smegenų aktyvumą, elektroencefalografą prijungė prie manekeno, kurio galva buvo pripildyta citrininės želė. Aparatas pareiškė: ,,Gyvas!“.

Rentgenas tapo labiausiai paplitusiu ir pavojingu diagnostikos aparatu. Skydliaukės susirgimų kiekis, tarp kurių daug piktybinių, išaugo tūkstančius kartų tarp žmonių, kurie praėjo galvos, kaklo, viršutinės krūtinės ląstos rentgeną. Skydliaukės vėžys gali išsivystyti netgi po nedidelės radiacijos dozės – mažesnės už tą, kuri išspinduliuojama atliekant apžvalginę dantų nuotrauką.

Robertas S. Mendelsonas primena apie mokslininkus, kurie pabrėžė mažų radiacijos dozių pavojų ne tik ją gavusiems, bet ir būsimoms kartoms, kuriose gali pasireikšti genetiniai sutrikimai. Jie paskelbė apie rentgeno ryšį su tokiais susirgimais, kaip diabetas, širdies-kraujagyslių ligos, insultas, padidėjęs kraujospūdis, katarakta, išsivystymu, – trumpiau, su visomis taip vadinamomis suaugusiomis ligomis, o taip pat apie radiacijos ryšį su vėžiu, kraujo ligomis, centrinės nervų sistemos augliais.

Knygos autorius sako, kad pačiais kukliausiais skaičiavimais, 4 000 žmonių kasmet miršta dėl priežasčių, tiesiogiai susijusių su radiacijos apšvitinimu, kuris gautas atliekant medicininius tyrimus. Mendelsonas taip pat kritikuoja laboratorinius tyrimus, kaip ypač nepatikimą tyrimų metodą. Kad maždaug 30 % tyrimų yra klaidingi, ir neišaiškina susirgimų požymių, o apie 15 % visų laboratorinių atvejų dažnai atranda sutrikimų požymius, kurių iš tiesų nėra. Autorius pabrėžia, kad 197 iš 200 žmonių paprasčiausiai gali būti ,,išgydyti“ atlikus pakartotinį tyrimą!

Be to, laboratoriniai tyrimai pavojingi tuo, kad gydytojai pagrindinį dėmesį skiria būtent kiekiniams tyrimų metodams. Jie neįvertina kokybinių paciento savijautos charakteristikų. Ir tai, rezultate, nukreipia gydytojo dėmesį nuo realios situacijos supratimo. Kai jūs bandote iškviesti gydytoją į namus, pirmas klausimas, kurį jūs išgirsite – ,,Kokia susirgusiojo temperatūra?“ Dažnai pačios nekalčiausios ligos metu būna aukšta temperatūra, bet yra mirtinai pavojingos ligos, kurioms išsivysčius temperatūra būna įprasta. Gydytoją turi dominti tai, kaip jaučiasi pacientas, ar jo savijautoje atsirado kažkas neįprasto.

Gydytojas dažnai turi slaptų motyvų, iš kurių pačiu pavojingiausiu yra būtinumas reguliariai papildyti pacientų gretas.

Kreipdamiesi į gydytoją, mes patikime savo gyvybę į jo rankas. Aklas tikėjimas jo veiksmais atima laisvę, savo pačių pažinimui. Jeigu gydytojas sako, kad mes sergame – reiškia mes sergame. Mes sutinkame su ta normalumo ir nenormalumo riba, kurią mums nustato gydytojas. Bet daugelis gydytojų paprasčiausiai negeba įžvelgti sveikatos, todėl, kad jų nemokė matyti sveikatos, o mokė įžvelgti ligą.

Apsilankymai pas gydytoją visai nebūtini, jeigu jūs gerai jaučiatės. Bet, jeigu jūs iš tikrųjų sergate, daktaras Mendelsonas kviečia būti sąmoningais. Išstudijuokite savo ligą, išsiaiškinkite šią problemą geriau, nei jūsų gydytojas. Tai pilnai įmanoma pagal tuos pačius vadovėlius, pagal kuriuos mokėsi gydytojas, jis greičiausiai jau užmiršo didesnę dalį to, ko mokėsi. Yra ir mokslo-populiarioji literatūra beveik apie kiekvieną susirgimą, su kuriuo jūs galite susidurti. Jeigu jūs turėsite visą informaciją apie ligą – dialogas su gydytoju bus visiškai kitoks.

Uždavinėkite gydytojui klausimus. Paprašykite paaiškinti visų tyrimų prasmę ir jų realų būtinumą. Raskite laboratoriją, kuri atlieka tyrimus aukščiausiu tikslumu. Esant būtinybei, atlikite tyrimus keletą kartų, kad atmesti klaidų ir netikslumų tikimybę. Gaila, šiandien nedaugelis gali prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, už savo gyvybę, teikdami pirmenybę nusižeminti sistemai, kurios tikslas ne žmonių sveikata, o jų mirtis.

Įsisąmoninus Šiuolaikinės Medicinos ,,religingumą“, jūs galėsite sąmoningiau kovoti už savo gyvenimą, apginti save efektyviau, negu jūs manytumėte ją esant mokslu arba menu. Neįtikinkite savęs, kad reikia aklai tikėti gydytojais. Jų veiksmai dažnai nulemti niekingų kėslų ir tarnavimo sistemai, kurios pagrindinis tikslas yra ne jūsų sveikata, o jūsų ligų dauginimas. Ši sistema klesti dėl jūsų ligų, ji gyvena jų sąskaita. Būkite sąmoningi, kovokite už savo gyvenimą, ginkite save. Tai jūsų rankose.

Parsisiųsti R. Mendelsono knygą “Medicinos eretiko išpažintis” (rusų kalba)

Vaizdo įrašas. Vaistai (rusų kalba)