Kodėl mes nuolat pavargstame: 4 būdai taupyti energiją
Ar pastebėjote keistą paradoksalią mūsų kūno savybę? Pavyzdžiui, visą dieną gali užsiimti kai kuriais naudingais dalykais, o vakare visai nesijaučiate pavargęs, bet netgi atvirkščiai – kažkoks energijos užtaisas? Ir tuo pačiu galite visą dieną, pavyzdžiui, gulėti ant sofos žiūrėdamas serialą, o vakare jaustis taip, lyg būtume iškrovę bent du vagonus? Kodėl tai vyksta?
Faktas, kad vis tiek vienaip ar kitaip eikvojame energiją. Ir kaip bebūtų keista, psichologiniam ir protiniam darbui išleidžiame daug daugiau energijos nei fiziniam darbui. O bet kokia nenaudinga veikla, pavyzdžiui, televizijos laidų žiūrėjimas, išeikvoja daug energijos.
Neurologai tvirtina, kad bet koks informacijos suvokimas verčia mūsų smegenis ir psichiką būti aktyvias ir nuolat apdoroti šią informaciją. O jei informacija yra „tuščia“, tai yra be kūrybinės ar kažkokios semantinės žinutės, tai ji daro griaunamą poveikį mūsų psichikai. Štai kodėl pažiūrėję televizorių žmonės dažnai patiria jėgų praradimą. Ir priešingai, bėgiojimas gali suteikti žmogui energijos.
Faktas yra tas, kad žmogaus kūnas nėra tik indas su energija. Kūnas yra labiau energijos laidininkas, energija nuolat juda per mus. Ir yra technikų, kurios leidžia šiam energijos srautui plėstis. Rytų kultūroje tai įvairios kvėpavimo ir meditacinės praktikos. Tačiau yra ir praktikų, kurios mums labiau suprantamos ir pažįstamos nuo vaikystės. Tai grūdinimasis ir fizinis lavinimas. Abiem atvejais energijos srautas per mūsų kūną didėja ir taip gauname žvalumo užtaisą.
Lėtinis nuovargis – XXI amžiaus maras
Lėtinio nuovargio problema – pastarojo šimto metų problema, kai žmogus pradėjo judėti daug mažiau nei jo protėviai. Iš tiesų, anksčiau žmogus net negalėjo galvoti, kaip dar labiau padidinti savo kūno energetinį potencialą: sukasė sodą, suskaldė malkas ir daugiau nei pakankamai energijos. Kitaip sakant, jie derino naudą su malonumu.
Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje žmonės vis dažniau veda sėslų gyvenimo būdą ir, kaip bebūtų keista, dėl to jie turi ne daugiau energijos, o mažiau energijos. 2002 m. atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei 20 % žmonių kenčia nuo lėtinio nuovargio. Ir tai nereiškia, kad viskas gerai. Šiandien dauguma žmonių periodiškai jaučia nepaaiškinamą jėgų netekimą. Šiuolaikinio žmogaus problema ta, kad jo darbas ir laisvalaikis nesiskiria vienas nuo kito. Šiandien abu randame internete. Ir pasirodo, kad nuo kompiuterio kylame tik miegoti. Tačiau kai kurie ir to nepaiso, bet tai jau labai sunkus atvejis. Kaip paprastas žmogus įsivaizduoja poilsį? Po sunkios dienos sėdėti socialiniuose tinkluose ar žiūrėti serialą.
Ir paaiškėja, kad žmogus patiria nuolatinį informacijos krūvį, kuris yra varginantis. O jei prie to pridėtume beveik visišką fizinio aktyvumo trūkumą, tai lėtinis nuovargis tiesiog nestebina.
4 būdai taupyti energiją
Ką daryti šioje situacijoje? Žmogaus problema ta, kad jo gyvenimas vis labiau prieštarauja gamtai. Ir mityboje, ir gyvenimo būde, ir dienos režime, ir mąstyme, ir taip toliau – sąrašas yra begalinis. Pagrindinį vaidmenį, žinoma, čia atlieka dienos režimas.
1. Teisingas dienos režimas
Kai nebuvo elektros, žmogus gyveno pagal saulės ritmą. Saulė nusileido – naktis, pakilo – atėjo rytas. Ir gamta sumanė būtent tokį dienos režimą. Žiemą, kai žmogui reikia daugiau poilsio, naktis būna ilgesnė, o vasarą, kai saulės šviesa ir šiluma mus prisotina energijos, ilsėtis reikia mažiau, todėl naktis būna trumpesnė. Viskas puikiai apgalvota.
Tačiau žmogus laikė save protingesniu už gamtą, todėl šiandien daugelis atsikelia vėlai, o ryte pabunda sulaužyti ir pavargę, jei reikia eiti į darbą arba, jei įmanoma, miega iki pietų. Tačiau tai neišsprendžia problemos. Mokslininkai teigia, kad dauguma gyvybiškai svarbių hormonų gaminami nuo dešimties vakaro iki penkių ryto, o dienos miegas negali jų papildyti.
Taigi pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, yra išmokti anksti eiti miegoti. Tačiau, kaip rodo patirtis, tai padaryti sunku, todėl lengviau įpratinti keltis anksti. Jei pabundi penktą ryto, tai po devintos ar dešimties vakaro tiesiog neturėsi galimybės ką nors veikti, o akys užsimerks savaime. Todėl rytas yra geriausias laikas svarbiems darbams atlikti.
2. Fizinis aktyvumas
Antra problema – fizinio aktyvumo trūkumas, apie kurį jau buvo kalbama aukščiau. Pagal statistiką 1970 m. prie stalo dirbo tik penktadalis žmonių, o dabar šis skaičius siekia 70%. Ir problema yra būtent tokia: sėslus gyvenimo būdas neleidžia mums gauti energijos. Tik reguliari fizinė veikla leidžia atverti energijos srautus, suteikiančius mūsų organizmui žvalumo ir jėgų.
Ir čia svarbu išsklaidyti dar vieną klaidingą nuomonę. Kai kurie žmonės mano, kad rytinė mankšta yra pakankamas fizinis aktyvumas, kuris visiškai kompensuoja visą likusią dienos dalį. Deja, taip nėra. Tai, žinoma, yra geriau nei nieko, bet tai neišsprendžia problemos. Tyrimai taip pat parodė, kad fizinio aktyvumo įtraukimas į savo kasdienybę leidžia labai greitai atsikratyti lėtinio nuovargio. Svarbiausia yra reguliarumas. Rytinės mankštos neužteks, ypač jei žmogus visą dieną sėdi prie kompiuterio. Norint išlaikyti tinkamą energijos lygį, reikia bent kartą per valandą duoti sau kokį nors bent nedidelį krūvį.
Visų pirma, tai turėtų būti apkrova kojoms, nes būtent kojų veikla leidžia kuo greičiau suaktyvinti kraujotaką. Bent kelios 50-100 pritūpimų serijos kartą per valandą greitai pakeis chroniško nuovargio situaciją, jūs patys tai pajusite. Viena iš efektyviausių fizinių veiklų gali būti joga. Jei tai darote teisingai, savarankiškai arba vadovaujant patyrusiam mokytojui, galite gauti žvalumo ir energijos užtaisą.
3. Poilsis protui
Taip pat svarbu duoti poilsį savo psichikai. Šiuolaikinis gyvenimo ritmas lemia tai, kad mūsų psichika nuolat perkraunama informacijos suvokimu ir apdorojimu. Tiksliau, suvokimas vyksta beveik nuolat, todėl informacijos apdorojimui net nelieka laiko, o tai lemia psichikos perkrovą. Ir vienintelis laikas, kai dienos metu gautą informaciją galima apdoroti, yra naktis. Taip pat atsiranda miego sutrikimų – nemiga, košmarai ir pan. Todėl svarbu suprasti, kad poilsis mūsų protui ir psichikai yra gaunamos informacijos nebuvimas. O žiūrėdami serialą galvojame, kad ilsimės, bet psichika veikia ir toliau.
Norėdami pailsėti nuo gaunamos informacijos, galite prisėsti medituoti, pasivaikščioti gryname ore, užsiimti kūryba ir dar daugiau. Taigi, lėtinio nuovargio problemą išspręsti labai paprasta. Ir tuo pačiu reikia dėti pastangas pakeisti nusistovėjusį gyvenimo būdą. Tačiau, kaip sakė Albertas Einšteinas:
„Didžiausia kvailystė šiame pasaulyje yra daryti tuos pačius veiksmus ir tikėtis kitokio rezultato“.
Jeigu žmogų neramina lėtinio nuovargio problema, visiškai akivaizdu, kad reikia kažką keisti, o ne tik laukti oro sąlygų prie jūros, pakeliui kaltinant aplinką ar dar ką nors. Apsilankymai pas gydytojus taip pat greičiausiai neišspręs problemos, nes šiuolaikinė medicina ne visada tiksliai supranta ligų priežastis. Pats žmogus yra savo likimo kalvis. O technikos, leidžiančios būti energingam ir sveikam, žmonijai žinomos jau seniai. Visada galite rasti tai, kas jums tinka: tai gali būti rytietiškos praktikos, joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ir net paparasčiausias fizinis aktyvumas.
Svarbu laikytis trijų pagrindinių sveikos gyvensenos principų: fizinio aktyvumo, sveiko miego, tinkamos mitybos.
Apie tinkamą mitybą jau daug kalbėta ir parašyta, ir kiekvienas pagal šią sąvoką supranta kažką skirtingai, tačiau čia galima teigti, kad jei žmogus ir toliau serga laikydamasis „tinkamos mitybos“, vėlgi, reikia kažką keisti.
4. Pozityvus mąstymas
Svarbiausias sveiko ir harmoningo gyvenimo principas, kuris yra visų trijų pagrindas, be abejo, yra pozityvus mąstymas. Jei žmogus sportuoja, gerai miega ir teisingai maitinasi, bet nekenčia visų aplinkinių, vargu ar tai jam suteiks sveikatos. Todėl niekam ne paslaptis, kad pirmiausia reikia pradėti nuo geranoriško požiūrio į pasaulį ir pozityvaus mąstymo. Pasak mokslininkų, neigiamos emocijos iššvaisto didžiulį kiekį žmogaus energijos. Ir jei žmogus reguliariai žiūri ir skaito naujienas (dažniausiai neigiamas), tai jis tam išleidžia visą savo energiją.
Ar protinga investuoti savo energiją į savęs naikinimą? Todėl, kaip sakė profesorius Preobraženskis: „Neskaitykite laikraščių“. Ir pabandykite pasinerti į informaciją, kuri veda į tobulėjimą. Tai reiškia gerumo, džiaugsmo, užuojautos, o ne neapykantos, baimės ir agresijos ugdymą. Būtent šios emocijos suryja daug energijos.
Taigi pozityvus požiūris yra darnaus gyvenimo pagrindas. Nėra prasmės statyti gražų namą nepaklojus pamatų – toks namas sugrius po pirmo stipraus lietaus. Tik susiformavę darnią pasaulėžiūrą ir teigiamas charakterio savybes, aukščiau aprašytais metodais galime pradėti tobulinti savo kūną ir psichiką. Tada mūsų vystymasis bus harmoningas ir gyvenime neliks vietos nei depresijai, nei nuovargiui.
Atkreipkite dėmesį, kad depresija ir apatija taip pat yra energijos trūkumo požymis, kuris pasireiškia psichiniame lygmenyje. Ir, kaip žinoma iš Vedų tekstų, budizmo tekstų ir krikščioniškų tekstų, geriausias vaistas nuo depresijos yra veiksmai, kuriais siekiama padėti artimiesiems ar aplinkiniams. Altruizmas gali būti jūsų teigiamų pokyčių postūmis.
Viskas mūsų rankose. Darnaus gyvenimo receptas yra paprastas, tereikia atlikti šiuos pokyčius savo gyvenime ir situacija iškart pradės keistis. Lėtai, bet užtikrintai.
Straipsnio autorius klubo OUM.RU kolektyvas
Straipsnį išvertė jogos mokytoja Rasa Vilkauskaitė