Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Kilnus žodis “guru”. Svami Rama

Žodis „guru“ yra naudojamas neteisingai. Tai toks kilnus, nuostabus ir šventas žodis. Kai motina tave pagimdė, tavo tėvai užaugino tave, tuomet guru rolė prasideda ir jis padeda tau įgyvendinti tavo gyvenimo tikslą. Visi guru pasekėjai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, net jeigu jiems aštuoniasdešimt metų, jam jie yra kaip vaikai. Jis maitina juos, suteikia jiems pastogę (prieglobstį) mokina juos nesitikėdamas nieko gauti atgal. Santykiai su guru yra tokie tyri, kad jokie kiti santykiai nėra net sulyginami su tuo. Viskas, ką turi guru, net ir jo kūnas, protas ir siela priklauso jo mokiniui. Tačiau jeigu jis turi kokių nors keistų (nedėkingų) įpročių, jie priklauso tik jam vienam.

Jūs stengiatės padaryti ką nors gero dėl guru, tačiau jūs negalite todėl, kad jam nieko nereikia. Toks atjaučiantis žmogus spontaniškai patraukia jūsų dėmesį ir jūs esate sutrikęs. „Kodėl jis tiek daug daro dėl manęs? Ko jis iš manęs nori.“ Jie nieko nenori, nes tai, ką jis daro, yra jo pareiga, jo gyvenimo tikslas. Jeigu jis veda tave, jis tavęs neįpareigoja, jis dirba savo darbą. Jis negali gyventi neatlikdamas savo pareigos. Tokie žmonės yra vadinami „guru“. Jie veda žmoniją.

Nei vienas žmogus negali tapti guru. Tačiau kai žmogus leidžia būti panaudotas kaip priėmimo ir perdavimo kanalas jėgų galiai, tuomet žmogus turėtų išmokti būti nesavanaudiškas. Tikri guru negali gyventi be nesavanaudiškumo, nes nesavanaudiška meilė yra pats jų nušvitimo pagrindas. Jie spinduliuoja gyvybę ir šviesą iš nežinomų pasaulio kampelių. Pasaulis netgi nežino jų ir jie nenori pripažinimo.

Guru yra dažnai laikomas asmeniu, kuris išsilavinęs filosofijoje, meditacijoje ir hatha jogoje. Iš šio požiūrio taško, iš guru tikimasi, kad jis dalinsis savo žiniomis su mokiniais, mokydamas juo šventraščių ir įvairių dvasinių disciplinų. Nors mokinys gali tapti priklausomas nuo mokytojo ir turėti aukštus lūkesčius apie tai, ką mokytojas turėtų daryti vardan mokinio, guru vis tiek laikomas tik mokytoju. Guru yra daug daugiau, nei mokytojas. Jis ar ji atstovauja specialią energiją, kuri veda individus į jų, kaip žmogiškų būtybių pilnavertį pripildymą, tobulumo link. Malonė yra tos energijos impulsas. Žodis „guru“ yra sudarytas iš dviejų žodžiu: „gu“ ir „ru“. „Gu“ reiškia „tamsa“ ir „ru“ reiškia šviesa. Šviesa, kuri išsklaido neišmanymo tamsą yra vadinama guru. Guru tai nėra žmogus. Tai malonės veikiama jėga.

Kitaip tariant, visatą persmelkia išmintingas impulsas, kuris visus žmones veda į tobulumą. Jį vadiname Dievu. Guru yra ta išmintis. Kiekvieno imlumas šiam intelektui skiriasi. Tai priklauso nuo pasiruošimo. Kitais žodžiais, guru yra visada čia, tačiau mokinys gali būti nepasiruošęs priimti to, ką guru gali pasiūlyti. Kai mokinys yra pasiruošęs, guru visada atvyksta padėti mokiniui padaryti tai, kas būtina tam, kad pašalintų neišmanymo šydą.

Guru nėra asmuo, tačiau guru gali atsispindėti (būti išreikštas) žmoguje. Tas, kuris išugdė savo dvasinį sąmoningumą iki labai aukšto lygio, gali vesti kitus ir yra laikomas guru. Tik tas, kuris puikiai prisitaiko prie vidinio vadovo, gali įkvėpti ir pabudinti vidinį vadovą kitame. Guru nėra fizinė būtybė. Jeigu guru pradeda galvoti, kad ši galia (jėga) yra jo ar jos galia (jėga), tai jis daugiau nebėra vedantis. Guru yra tradicija, žinių (išminties) šaltinis.

Tik tas, kuris yra gerai įsitvirtinęs nirvikalpa samadhi lygyje yra nušviestas jogas ir tik toks jogas gali vadovauti kitiems pasekėjams. Tik toks jogas yra už erdvės, laiko ir priežasties ribų ir jis visada laisvas, nes gali išnykti Brahmane ir vis dėlto grįžti į normalią sąmonę.

Guru santykis su mokiniu yra neapsakomas. Santykiai tęsiasi už pasaulio ribų, pranoksta mirtį ir išsitempia toli už ribotų karminių ribų, kurie asocijuojami su šeima ir draugais. Motina ir tėvas padeda sustiprinti vaiko kūną, ugdo ir veda vaikui formuojantis iki pilnametystės. Guru palaiko, puoselėja ir veda sielą per visą gyvenimą iki galutinio išsivadavimo.

Guru nieko nenori iš mokinio. Guru yra jėga, vedanti sielą nušvitimo link. Guru veiksmai kyla iš grynos atjautos. Kaip saulė šviečia ir gyvena toli viršuje, taip guru duoda dvasinę meilę ir pasilieka neprisirišęs.

Guru nėra tikslas. Bet kuris, kas įtvirtino save kaip garbinamas guru, nėra guru. Guru yra kaip valtis, skirta perplaukti upę. Svarbu turėti gerą valtį, nes labai pavojinga turėti valtį, kuri kiaura. Valtis perplukdo jus per upę. Kai upė perplaukiama, valtis daugiau nebereikalinga. Baigę kelionę jūs neprisikabinate valties prie savęs ir, be abejonės, negarbinate valties.

Daugybę kartų mokiniai ateina pas guru su išankstinėmis idėjomis ir lūkesčiais, koks turi būti guru, kaip jis turi elgtis ir ką dėl jų daryti. Kai šie lūkesčiai ir išankstinis įsivaizdavimas nepasitvirtina, mokinys susierzina ir netgi gali palikti guru. Tai nėra teisingas būdas kreiptis į mokytoją. Mokinys neturi būti pripildytas išankstinių lūkesčių ir įsivaizdavimo, tačiau turi turėti degantį troškimą mokytis ir tvirtą pasiryžimą. Tuomet nebus jokių sunkumų. Tada guru ir mokinys gali atlikti darbą. Dvasinis ieškotojas neturi jaudintis apie tai, kas yra tas guru ar ką guru padarys. Pirmasis dvasinio ieškotojo rūpestis yra būti pasiruošusiam, organizuoti jo ar jos gyvenimą ir mintis dvasiškai sveiku būdu ir tuomet dirbti ta gyvenimo kryptimi, kuri supaprastina ir išvalo. Reikiamu metu meistras bus čia.

Taip pat guru moko be žodžių ar veiksmų. Kai mokinys išmoksta pasiduoti ir pašalinti ego iš savo kelio, tampant vis labiau nesavanaudiškam, auga gebėjimas intuityviai mokytis iš guru. Mokinys mokosi tylos oloje. Tai tarsi prisiderinimas prie guru dažnio ar prisijungimas prie žinių (išminties) srauto. Guru visada dirba iš ten. Mokinio vaidmuo yra palaipsniui išmokti dirbti iš tos vietos.

Guru geriausias savo žinias perduoda tyloje. Kai tu tyli, jie bendrauja su tavimi per tylą, tyloje. Mokiniui, kurio protas yra dermėje, šis mokymas yra geriausias mokymas. Šis tylus bendravimas gali vykti nesvarbu, kur fiziškai esate. Ar esate už 10 000 mylių, ar esate labai arti.

Kai iš tiesų nuoširdžiai pradėsi eiti keliu, tu sutikti tą, kuris gali padėti ištikus bet kokioms nesėkmėms (kliūtims).

Svami Rama – vienas iš didingiausių 20 amžiaus jogų, mokytojų, rašytojų ir humanitarų, Himalajų Instituto įkūrėjas, gyvenęs 1925 – 1996 metais. Gimė šiaurinėje Indijoje, nuo pat ankstyvos vaikystės buvo auginamas Himalajų išminčiaus Bengali Baba. Vadovaujamas savo mokytojo, jis keliavo iš vienuolyno į vienuolyną, mokėsi pas įvairius Himalajų šventuosius ir išminčius. Baigė mokslus Indijoje ir Europoje.