Kaip palaikyti vidinę švarą. Satja Sai Baba

Šis kūnas anksčiau ar vėliau numirs. Sakoma, kad žmogaus gyvenimo trukmė sudaro šimtą metų, tačiau niekas negali būti įsitikinęs, kada ateis pabaiga – vaikystėje, jaunystėje ar senatvėje, mieste, miške ar vandenyje. Mirtis nenuginčijama. Žmonės turi pažinti Dievą, kol pas juos yra kūnas. Šis šventas žmogiškas gyvenimas duotas tik tam, kad būtų suvoktas Dieviškumas.

Pasaulietiški santykiai, kaip tėvas, motina, sūnus ir dukra, pagrįsti tik jausmais. Žmogus vysto prisirišimą prie jų laikydamas juos vardu ir forma. Iki gimimo kas tėvas, o kas sūnus? Iki santuokos kas vyras, o kas žmona? Šie santykiai laikini, kaip praeinantys debesys. Viskas ateina laikinai ir tuomet išnyksta.

Tik Atma esminė, amžina ir nekintanti. Vedos taip pat teigia: ji be atributų, nesutepta, amžina, galutinis prieglobstis, pastovi, švari, nušvitusi, laisva ir šventumo įsikūnijimas. Toks Atmos principas.

Dieviškumas pasireiškia kiekvienoje gyvoje būtybėje. Viena ir ta pati Atma-tattva yra ne tik žmoguje, tačiau ir kiekvienoje gyvoje būtybėje Visatoje. Tam, kad suvokti šią esmę, žmogus turi turėti švarią ir nesavanaudišką širdį. Tam, kad suvokti šią esmę, žmogus turi pastoviai mąstyti apie Dievą. Tuomet jūsų širdis taps švaria ir prisipildys ramybe. Kai tik jūs pasieksite šią stadiją, Dievas be abejonės juntamai pasireikš jumyse.

Švara, součam, būna išorinė ir vidinė. Vidinė kūno švarą galima pasiekti su vandens ir muilo pagalba. Švarus turi būti ne tik kūnas, tačiau ir apranga, o taip pat maistas, gyvenamoji vieta, knygų turinys ir kita. Visos kūno dalys ir organai turi būti laikomi idealioje švaroje. Tai svarbu ne tik sveikatai: švaros pojūtis duos jums neišsenkantį džiaugsmą. Taip pat reikia rūpintis aplinkos švara.

Jaunystės amžius labai svarbus ir šventas. Iš tiesų tai yra šventas amžius. Jis turi būti laisvas nuo rudžių ir piktybinių savybių dulkių. Pas mokinius turi būti geros savybės. Viskas, ką jie mato, sako, klauso ir daro turi būti šventa. Todėl būtina, kad jie visų pirma pripildytų savo širdį meile Dievui.

Tas, kuris gamina maistą, turi turėti šventus jutimus. Senais laikais tikrieji brahmanai maitinosi tik tuo maistu, kurį gamina jų žmonos. Priežastis būdavo tame, kad žmonos linki gerovės visai šeimai ir gamina maistą su šiais pojūčiais. Iš kitos pusės, jeigu jūs samdote virėjus, vienas Dievas težino, kas pas juos prote! Nuodėmingos virėjų mintys prasismelkia į maistą ir paverčia ją į nuodus, kuris nuodija protą.

„Maistas – tai Dievas (Annam brahma)“. Todėl jį reikia gaminti su šventais pojūčiais. Išorinės švaros neužtenka, protas taip pat turi būti švarus. Reikia sekti tai, kad daržovės, naudojamos maistui būtų įgautos geroviniu būdu. Pavyzdžiui, vyras atnešantis daržoves iš turgaus. Jis gali piktnaudžiauti savo aukšta padėtimi ir nupirkti juos praktiškai už dyka arba patys pardavėjai galėjo šias daržoves kažkur pavogti. Jeigu jūs valgote tokius produktus, tai jūsų protas bus užterštas, Jūs nesuprantate, kad koks maistas, tokie ir jūsų poelgiai. Maistas gaunamas nedorais būtais, skatina jus daryti nuodėmingus darbus.

Norai yra nerimo priežastis. Jeigu nėra širdies švaros, norai gali privesti tik prie nerimo. Be to, nešvari širdis yra daugybės ligų priežastimi. Kai širdis švari, žmogus laisvas nuo ligų.

Jūs turite išmokti kontroliuoti juos. Iš tiesų žmogaus gyvenime viskame turi būti apribojimai. Tačiau šiandieną žmogus nežino apribojimų niekame. Šiuolaikinis pasaulis aprūpina žmogų įvairiomis priemonėmis komfortiškam gyvenimui. Niekas neabejoja tuo, kad jie palengvina gyvenim ir daro jį komfortiškesniu, tačiau tuo pat metu šie daiktai veda žmogų į nuodėmingą kelią. Jeigu jūs nenukreipsite jaunų žmonių į teisingą kelią vystydami juos gerovinius poelgius, tai komforto priemonės be abejonės sugadins jų protus ir jie darys grubias klaidas. Jiems reikės daug laiko tam, kad ištaisyti šias klaidas ir eiti dieviškuoju keliu.

Jie įjungia televizorių arba radiją, tokiu būdu užteršdami savo protus, taip pat jie beprasmiškai švaisto laiką. Daugelis iš to, ką rodo per televiziją, yra nederama, pasibjaurėtina, amoralu ir žema. Štai tokius nepageidaujamus dalykus demonstruoja per televizorių.

Žmogaus likimas priklauso nuo jo poelgių. Protas išvalomas geroviniais poelgiais, o proto švara veda į dvasinės išminties prabudimą, džnianą. Kai rytais jūs kreipiatės į Dievą, išreikškite pagarbą tam darbui, kurį jums teks daryti dienos metu. Pasimelskite karmos dievybei: „Leisk man šiandieną atlikti tik švarius, naudingus ir teigiamus poelgius“.

Dabar suprantama, kad pirmas žingsnis – atsikratymas nuo durnų minčių, savęs mylėjimo, puikavimosi ir kitų nepageidaujamų savybių tam, kad išlaisvinti vietą meilei Tik pilna meilės širdis švari ir šventa. Todėl darydami savanorišką tarnystę, pasirūpinkite meile.Negalvokite apie populiarumą, galimybę gauti šlovę. Gera reputacija – ne komercijos dalykas ir ne prekė, kurią galima nusipirkti. Ji teka stichiškai, kaip upė, prasideda nuo šaltinio ir toliau įgauna jėgą. Nesivykite pripažinimo, šlovinimo. Nustatykite protą tik savo darbo tikslui Pripildykite širdį meile ir tarnaukite.

Pirmasis iš penkių apribojimų (jamų) – tai neprievarta (ahimsa). Kas yra neprievarta? Tai reiškia nekenkti niekam mintyse, žodžiuose ir poelgiuose. Tokiu būdu neprievarta yra minties, žodžio ir poelgio švara. Todėl nenaudokite žodžių, kurie gali sukelti kažkam skausmą. Nenaudokite šio kūno, kad pakenkti kažkam. Neleiskite, kad į jus prasismelktų blogos mintys, kaip neapykanta ir pavydas santykyje į kažką. Tokia pilna minčių žodžių ir poelgių švara ir yra neprievarta. Ne tik švara, o visų trijų harmonija. Tai ir yra tikroji neprievarta.

Satja Sai Baba