Kaip nustoti apgaudinėti kitus

Dažniausiai žmogus apgaudinėja kitus norėdamas gauti asmeninę naudą. Tai kyla iš vidinio nepasitenkinimo savimi, nepakankamumo, psichologinių problemų, kai žmogus neturi gero pavyzdžio (kai aplinkiniai elgiasi taip pat blogai), noro uždirbti daugiau pinigų, turėti geresnes pareigas ir kitų priežasčių.

Apgaudinėjant kitus žmogui atrodo, kad jam kažko trūksta, kad jis kažko dar neturi.

Pavyzdžiui, kai jūsų bendradarbis uždirbinėja didesnį kiekį pinigų, jūs jaučiatės viduje nepatenkinti ir jaučiatės žemesni, norite, kad ir jums mokėtų daugiau.

Norint nustoti apgaudinėti kitus, verta stiprinti savo geras ir doras vidines savybes.

Noras apgaudinėti kitus kyla iš šių charakterio savybių: godumo, nesąžiningumo, puikybės (noro būti geresniam už kitus), pavydo, noro kerštauti, baimės (kad jums neliks), pykčio.

Godumas pririša žmogų prie pinigų, visais įmanomais būdais verčia išnaudoti kitus. Godumas naikina žmogaus intelektą, apakina jį, daro protą neramiu. Turėdamas geras sąlygas jis nori turėti dar geresnes.

Godumo neįmanoma patenkinti. Godus žmogus nori turėti daugiau už visus kitus, nori būti žinomas, šlovinamas ir garbinamas.

Pašalinti godumą padeda nesavanaudiškumas, paaukojimai, kuklumas, paprastumas, pasitenkinimas tuo, ką turi.

Nesąžiningumas kyla iš godumo. Nesąžiningas žmogus galvoja vienaip, o elgiasi kitaip, dažnai meluoja, manipuliuoja žmonėmis, negali pasakyti teisybės

Norint pašalinti nesąžiningumą, reikia su visais atsiskaityti iki paskutinio cento, reikia šalinti godumą ir troškimus, tuomet žmogus tampa sąžiningas. Jeigu jūs dažniau sakysite teisybę, jeigu jūs nenorėsite gauti daugiau, nei jums priklauso, jūs tapsite sąžiningais. Sau nori daug, o kitam atiduoda mažai.

Puikybė – tai asmeninio didingumo, ypatingumo, susireikšminimo pojūtis, kai niekas kitas negali būti aukščiau už jus. Jūs – pats geriausias, ypatingiausias, visas dėmesys tik jums ir dėl jūsų.

Išpuikęs žmogus puikuojasi savo turtais, padėtimi, išsilavinimu, jis laiko kitus žemesniais, bukesniais.

Pašalinti puikybę padeda kuklumas, gerumas kitiems, švelnumas. Šiame pasaulyje visi žmonės yra skirtingame sąmonės lygyje, todėl mažai tikėtina, kad mes esame tie, kurie viską suprantame geriausiai.

Pavydas – tai pojūtis, kai matydamas kitų žmonių gerovę, sėkmę, jauti pyktį, neapykantą, įtarimą, norą turėti tą patį ar dar daugiau. Pavydas susijęs su noru turėti, valdyti, dominuoti.

Pavydas pašalinamas, kai jūs džiaugiatės kitų laime, kai esate patenkintas savo esama padėtimi.

Noras kerštauti – tai piktybinis noras pakenkti kitam dėl įžeidimų, atliktų poelgių, noras atsilyginti. Kerštavimas yra plačiai paplitęs tarp žmonių ir suteikia daugybė problemų abiem pusėm.

Kerštaudamas žmogus praranda blaivų protą, pradeda vadovautis emocijomis, dėl ko pridaro dar daugiau problemų ir paskui pats kenčia.

Jeigu žmogus padarė jums kažką blogo, praignoruokite tai. Viskas jau praėjo. Tuomet atsiras prote ramybė. Jeigu žmogus jums kenkia, tai reiškia, kad jis silpnas ir nesupranta ką daro.

Nustoti kerštauti padeda atjauta, atleidimas, geraširdiškumas, malonė, atleidimas, gailestis. Šios savybės atsiranda tuomet, kai jūs suvokiate, kad kitas žmogus daro blogą poelgį vedamas iš vidinės kančios, iš vidinių problemų, su kuriomis negali susitvarkyti. Jeigu yra galimybė, parodykite tokiam žmogui gerą pavyzdį.

Kartą pas Budą atėjo žmogus kupinas pykčio, neapykantos ir spjovė jam į veidą. Buda ramiai nusivalė veidą ir toliau liko ramus. Budos mokinys iš apstulbimo, visas kupinas pykčio pašoko ir sako: Mokytojau, leisk man priploti šį žmogų už tokį jūsų įžeidimą. O Buda jam sako: nereikia. Kai mes numirsime, tapsime dulkėmis, visi vaikščios ir spjaudys ant mūsų, todėl nėra jokios priežasties pykti ant šio žmogaus. Geriau pažiūrėk į jį, jis, turbūt, daug prisikentėjo, sukaupęs tiek daug pykčio ir neapykantos, kad ryžosi tokiam poelgiui.

Tas žmogus suprato, kad pasielgė neteisingai. Buda jam pasakė: būk ramus, aš nepykstu ant tavęs, eik namo ir pailsės.

Žmogus po kurio laiko grįžo pas Budą, krito jam po kojomis ir prašė atleidimo už šį poelgį.

Štai tokiu būdu didingas mokytojas parodė pavyzdį, kad neverta kerštauti, net jeigu kažkas daro ir blogą poelgį mūsų atžvilgiu. Darydamas kažką blogo kitam, žmogus kenkia tik pačiam sau.

Ir paskutinė savybė, baimė – ji būna įvairi: mirties baimė, ligų baimė, gyvačių baimė, vorų baimė, vienatvės baimė, kompanijos baimė, baimė prarasti kažką ir kitos.

Baimė – tai ligotas pojūtis, kylantis iš besiartinančios galimos grėsmės ar pavojaus, skausmo. Todėl kyla noras išvengti skausmo ir apsaugoti save. Įveikęs baimę žmogus įveikia viską ir visur, pilnai įvaldo savo protą.

Baimė išsiurbia jūsų gyvybinę energiją, sumažina pasitikėjimą savimi ir suteikia daug nelaimių.

Įveikti baimę padeda drąsa, pasitikėjimas savimi ir kitais.

Štai šios savybės skatina žmogų apgaudinėti kitus ir suteikia kančias pačiam žmogui. Nėra jokios prasmės daryti kažką blogo kitiems, nes visi esame vienoje valtyje ir kuo geriau bus aplinkiniams žmonėms, tuo geriau bus ir mums patiems. Kuo aplinkiniai žmonės bus laimingesni, tuo ir mes patys būsime laimingesni ir gyvensime geresnį gyvenimą.

Visada pradėkime nuo savęs ir rodykime gerą pavyzdį.

Stiprinkime savo doras charakterio savybes ir darykime kitiems tai, ką norėtume patys gauti atgal.

Tuomet pradings noras kenkti ir apgaudinėti kitus, nes kitas ir esame mes patys, tik dar kol kas to neprisimename.