Kaip lavinti savidiscipliną
Sėkmė priklauso nuo įgūdžių, įpročių ir visko, kas padeda pasiekimams. Rezultatą suteikia įvairūs faktoriai, tačiau savidisciplina pasilieka svarbiausia iš visų. Dienos eigoje mes priiminėjame sprendimus: nuo paprastų, esančių buitiniame lygyje (ką suvalgyti pusryčiams) iki keičiančių likimą (darbo pokytis, persikraustymas į kitą miestą). Gebėjimas įvaldyti savikontrolės meną leidžia priiminėti sprendimus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje bus teisingi. Panagrinėkime kaip lavinti savidiscipliną ir pasiekti tikslus.
Kas yra savidisciplina?
Savidisciplina yra naudinga visose gyvenimo srityse. Jeigu jūs rimtai žiūrėsite į iškeltų tikslų pasiekimą, norite gyventi be streso, neužmirškite pastoviai lavinti discipliną.
Savidisciplina apibūdinama šiais požymiais:
– gebėjimas laiku daryti tai, ką reikia,
– elgesio, jutimų (jausmų) ir norų kontrolė.
Savidisciplinai būtina stipri valia ir pastovi motyvacija, kurie reikalingi tam, kad valdyti elgesį ir jutimus. Tačiau savidisciplinai reikalinga ne tik valios jėga. Taip pat pravers gebėjimas atlaikyti ydas, mintis ir jausmus, kurie nuveda nuo iškelto tikslo. Iš esmės, tai būdas ignoruoti tai, kas trukdo pasiekti tikslus.
Kodėl taip mažai žmonių pasiekia iškeltus tikslus?
1. Savidisciplina, kaip savybė neduodama žmogui nuo gimimo. Ji turi būti išlavinta, sustiprinta ir realizuota. Tačiau tai sunku padaryti, ypač jeigu žmogus nežino kaip suformuoti ir palaikyti šią savybę.
2. Neteisingas savikontrolės supratimas. Neretai savidiscipliną suriša su primesta idėja arba apsėdimu. Norisi, kad iškeltus tikslus pavyktų pasiekti lengvai ir be įtampos. Todėl kai kelyje į tikslą atsiranda sunkumai ir tenka išeidinėti iš komforto zonos, tikslas praranda patrauklumą, o rezultatas neatrodo tokiu patraukliu. Todėl svarbi sudedamoji savidisciplinos dalis – daryti tai, kas reikia nepriklausomai nuo to, malonu tai ar ne.
3. Nesėkmės kelyje priveda prie savikontrolės praradimo ir įdiegia mintį apie sumanymo realizavimo nenaudingumą.
4. Ydos. Visi susiduria su įvairiais išsiblaškymais, kurie kasdieną lydi mus kelyje į tikslą. Eiti pasui ydas – reiškia įeiti į ydingą ratą: jeigu pas jus nėra valios jėgos, kad atlaikyti pagundas, bus dar sunkiau pašalinti negatyvų įprotį.
5. Konkretaus tikslo nebuvimas. Žmogus, kuris blogai įsivaizduoja galutinį tikslą, jam sunku išsaugoti savidiscipliną. Jeigu yra tikslas, iškeltas iki misijos lygio, tai jos pasiekimui visada atsiras resursai.
Geriausi būdai lavinti discipliną
Disciplina sulyginama su raumenimis: jeigu jų netreniruoti, jie atrofuojasi. Todėl kuo daugiau jūs treniruojate “protinį raumenį” tuo stipresnis tampa disciplinos įprotis. Jūs ne tik priprantate prie šios būsenos, tačiau po kurio laiko pradedate pastebėti, kaip pastoviai stumiate save dar toliau. Kai dalykas prieina iki savikontrolės, svarbu nepersistengti pradžioje.
Lavinkite savidiscipliną ir valios jėgą palaipsniui: vietoj grandiozinių tikslų pradėkite nuo kažko lengvo, kad neprarasti motyvacijos susidūrus su pirmais sunkumais arba ydomis. Tai tai padės priprasti prie naujos elgesio formos ir leis greitai gauti pirmą pozityvų pastiprinimą. Tuomet galima palaipsniui padidinti krūvį.
Kai tik jūs išlavinote savidiscipliną viename gyvenimo aspekte (pavyzdžiui, reguliariai keliatės 6 ryto ir užsiimate joga), pridedate kitą tikslą. Tuomet sutelkite dėmesį į dar kažką. Toks priėjimas padės žingsnis po žingsnio pakeisti ir sutvarkyti gyvenimą, o tuomet imtis už didelių užduočių realizacijos Kontroliuokite streso lygį gyvenime. Kai jūs patiriate pastovią įtampą, tai dažniausiai pasiduodate silpnybėms, ydoms ir tikslas nuo jūsų nutolsta vis toliau.
Konkretūs poelgiai kurie lavina savidiscipliną:
Sudarykite planą
Geriausia išrašykite viską, ką ruošiatės daryti įvairiose gyvenimo srityse. Tai liečia profesionalią veiklą, darbus namuose, sveikatą ir asmeninį tobulėjimą, bendravimą su artimaisiais, didelius pirkinius. Jeigu kol kas nėra įgūdžio planuoti taip globaliai, pradėkite nuo to, kas būtiniausia. Pavyzdžiui, jums svarbu pripratinti savo protą ir kūną kasdienėms praktikoms. Atidirbkite konkretų veiksmų planą, kuris padės išlaisvinti laiką ir realizuoti tai, kas sugalvota. Planuojant jūs išmoksite sudėlioti prioritetus, atsisakysite nuo nereikalingo bendravimo ir kitų energiją naudojančių užsiėmimų.
Laikykitės dienos rėžimo
Tai planavimo forma, kuri lavina savidiscipliną. Keletas tūkstančių metų ajurvedoje egzistuoja suvokimas “dinačarija”. Tai dienos rėžimas, pagrįstas tuo, kad energija vatta, pitta ir kapha dominuoja skirtingu dienos laiku. Kai mūsų veikla suderinta su gamtos ritmais, pavyksta daugiau padaryti ir neišsenka asmeninis energetinis potencialas.
Pašalinkite išsiblaškymą
Pagalvokite, kas jus blaško: Internetas, pokalbiai telefonu, kaimynų ar draugų vizitai, pastovi refleksija arba kita prokrastinacijos forma. Išanalizuokite ir pašalinkite iš gyvenimo šiuos faktorius. Jeigu nepavyksta padaryti visko ir iš karto, veikite palaipsniui. Interneto kontrolei naudokite programas, kurios apriboja buvimo laiką internete. Telefoną galima atjungti, o susitikimus planuoti iš anksto.
Medituokite
Tam, kad lavinti savyje savidiscipliną, būtina valios jėga ir aukštas koncentracijos lygis. Meditacija treniruoja šiuos įgūdžius, padeda pašalinti nereikalingas refleksija, pašalina nerimą, harmonizuoja psichoemocinę būseną. Kasdienis darbas su sąmone leidžia pašalinti “proto uždangą” ir priiminėti teisingus sprendimus.
Sekite mitybą
“Mes esame tai, ką mes valgome” – tai turi tapti gyvenimo filosofija ne tik tieks, kas nori pasilikti sveikas, tačiau ir tiems, kas lavina discipliną. Nereguliari mityba, rafinuoti produktai ir pusfabrikačiai priveda prie virškinimo sutrikimų, toksinų susiformavimo ir chroniškų ligų. Fizinis skausmas ir diskomfortas, būtinybė vaikščioti pas gydytojus ir gydytis kelią klausimą tikslo pasiekimui. Peržiūrėkite savo racioną, pašalinkite kenksmingą maistą, alkoholį ir stimuliatorius.
Praktikuokite jogą
Fizinis krūvis būtinas fizinei ir psichologinei sveikatai. Jogoje yra praktikos darbui su fiziniu ir subtiliu kūnu, leidžiantys akumuliuoti energiją, nuraminantys protą ir treniruojantys valios jėgą. Pagal galimybę išstudijuokite įvairias technikas, kad su jų pagalba valdytumėte savo būseną.
Skirkite laiko miegui
Veiklūs žmonės aukoja miegą dėl mylimos veiklos. Yra netgi nuomonė, kad mes veltui švaistome laiką miegui, kad tai lyg kenksmingas įprotis, nuo kurio reikia atsikratyti. Panašūs pamąstymai – aptemimas, vedantis prie negatyvių pasekmių. Miegas būtinas žmogui atsistatymui, nervinės sistemos perkrovimui ir audinių regeneracijai. Sapno metu vyksta procesai fiziniame ir subtiliame lygiuose, normalizuojamas hormonų fonas, atsistato energijos cirkuliacija. Laiko sumažinimas miegui priveda prie chroniško streso ir susirgimų.
Kovokite su ydomis
Ką daryti, jeigu savidisiplina pralaimi kovoje su ydomis? Visų pirma pasistenkite atsikratyti nuo iliuzijos, kad kelias į iškeltą tikslą bus lengvas. Dažniausiai tai nevyksta. Todėl kai iš anksto ruošitės sunkumams, pas jus bus daugiau šansų juos įveikti. Visų antra, pastoviai kontroliuokite save, atsekite savo būsenas ir veiksmus. Tai lavina discipliną ir padidina šansus pasiekti tikslą.
Atsikratykite nuo kenksmingų įpročių
Visos priklausomybių rūšys, ar tai būtų rūkymas ar žaidimų manija – stipriausi faktoriai, kurie reikalauja laiko, kenkia sveikatai ir atitolina nuo tikslo. Tai, nuo ko jūs galite atsisakyti – priklausomybės ir kliūtys jūsų kelyje. Atsikratyti nuo kenksmingų įpročių sunku, gerokai paprasčiau jų išvengti. Tačiau jeigu jos atsirado, reikalinga rimta motyvacija jų pašalinimui. Galbūt kažkokiame gyvenimo periode pagrindiniu tikslu taps mesti rūkyti. Jeigu pavyks, tai bus didelė sėkmė ir vertinga patirtis.
Savidisciplina – reguliaraus darbo su savimi rezultatas fiziniame ir psichologiniame lygiuose. Pagrindinė pasilieka rimta motyvacija, dėl kurios žmogus pasiruošęs pakeisti įprastą gyvenimą ir judėti pirmyn. Panašūs pokyčiai vyksta ne iš karto. Pradėkite nuo mažų dalykų – mankštos ir teisingos mitybos, nuo buto išsivalymo ir tvarkos padarymo galvoje. Ir tuomet jūs realizuosite pačius neįtikėčiausius planus.
Vaizdo įrašas. Proto disciplina kaip jogos praktika. S. Zareckaja (rusų kalba)
Straipsnio autorė: Polina Krasilnikova