Ką jogos mokytojui duoda Vedinių tekstų studijavimas
Tokia dvasinio tobulėjimo sudedamoji dalis, kaip senovinių raštų skaitymas įeina į aštuoniapakopę Patandžalio jogos sistemą. Tai yra vienas iš Nijamos principų: Svadhjaja. Todėl bet kokiam žmogui, kuris pradėjo eiti asmeninio tobulėjimo keliu ir užsiima joga, raštų skaitymas bus svarbi praktikos dalis.
Mano požiūriu, neverta apsiriboti raštų skaitymu ir studijavimų, kurie būtų skirti tik tai dvasinei tradicijai, kuriai priklauso praktikas. Tuo labiau reikia vengti neigimo arba netgi negatyvaus vertinimo kitų dvasinių tradicijų raštų, nes tai yra nepagarbos išraiška. O nepagarba – tai neišmanymo požymis. Jeigu vienos religijos pasekėjas skaitys ir studijuos kitos religijos šventus raštus, tai tik dėl to jis savo religijos nepakeis. Tačiau tuo pačiu bus galimybė pasisemti tuose raštuose įdėtos išminties ir praplėsti savo įsivaizdavimą apie pasaulį, pažvelgus į jį iš skirtingų pusių. Beje, kad deramai pritaikyti idėjas ir koncepcijas, o taip pat suprasti teksto esmę, verta iškelti klausimą apie to teksto šaltinį: kas, kada ir dėl ko jį užrašė.
Kodėl svarbu ir reikalinga studijuoti senovinius raštus? To nauda yra štai kame.
Šiuolaikinė civilizacija ir techninis progresas leidžia turėti priėjimą prie milžiniško kiekio informacijos. Taip pat mes netgi įsisaviname kažkokią dalį šios informacijos. Ji nusėda mūsų pasąmonėje ir štai mes kuriame savo gyvenimą, savo santykius, savo poelgius priklausomai nuo to, ką mums diktuoja ši informacija. Informacija tapo instrumentu manipuliuoti mūsų protu ir sąmone. Numatant tai, kad šiuolaikinė visuomenė yra vartotojų visuomenė, tai ir motyvacijos, skatinančios žmogų veikti, bus būdingos tos, kuris primestos visuomenei per tokią „neprimestą“ informaciją. Skaitant senovinius raštus, praktikas gali išvalyti savo sąmonę, pakeisdamas naujomis žiniomis tai, kas buvo įdėta į jį iš sociumo. O uo mažiau sąmonėje bus to, kas „nereikalinga“, primesta iš šalies, tuo lengviau bus pažinti save patį.
Dėka šio pakeitimo aps žmogų pasikeičia santykis į pasaulį ir žmones. Motyvacijos, gyvenimo tikslai tampa altruistiškesni, atsiranda daugiau atjautos viskam.
Tačiau tam, kad sąmonė išsivalytų, o naujos žinios nusėstų mūsų pasąmonės gilumoje, vieną kartą perskaityti senovinį tekstą bus nepakankama. Kuo daugiau praktikas grįš prie vieno ir to pačio teksto skaitymo, tuo daugiau išsivalys sąmonė, kiekvieną kartą nuimdama nuo pasąmonės sukauptų aptemimų sluoksnį. Kaip šatkarmas, asanas, pranajamas reikia daryti reguliariai, taip ir senovinių tekstų skaitymas turi būti reguliaria praktika. Be to, vystantis, keičiant savo sąmonę, kiekvieną dieną mes tampame naujais žmonėmis. Todėl ir raštai su kiekvienu nauju perskaitymu atverinės mums vis daugiau ir daugiau žinių.
Didelę reikšmę turi tai, kad raštai gali padėti suprasti (o galbūt ir prisiminti) savo kelią, kuriuo mes einame jau ne vieną savo gyvenimą. Patirtis ir išmintis – yra tai, ką mes pasiimame su savimi iš vieno gyvenimo į kitą. Ir raštų skaitymas, jeigu mes susidurdavome su jais praėjusiuose gyvenimuose, padės atgaivinti patirtį ir išmintį, kuri jau yra mūsų viduje. Praėjusių gyvenimų patirtis padės padaryti didelį šuolį praktikoje ir bendrai tobulėjime. O išmintis įgauta praėjusiuose gyvenimuose, padės šiame gyvenime atlikti mažiau klaidų. Dabartiniu laiku, Kali-Jugoje, kai pasaulyje gausu troškimų, žmogaus atmintis tampa prastesnė, o gyvenimas trumpesnis, sąmonės susilietimas su tuo lygiu, kuriame ji buvo anksčiau, yra didinga gerovė ir stipri paspirtis tobulėjimui.
Labiausiai žinomi raštai, į kuriuos dažniausiai kreipiasi jogos praktikai, yra „Mahabharata“ ir „Ramajana“. Taip pat svarbus darbas yra „Joga-Vasištha“, kuri tiesiogiai susijusi su Ramajana. Šie kūriniai išdėstyti pasakojimo formoje, apima praktiškai visas gyvenimo sferas: visuomenės sandarą, valstybės valdymo aspektai, elgesio normos ir standartai, santykiai tarp vyro ir žmonos, santykis į vaikus, santykis į vyresnę kartą ir taip toliau. Dėka to ji bus vertingi ir naudingi įvairiems žmonėms.
Juose yra savo „herojai“ ir „antiherojai“. Skaitant šiuos raštus ir mąstant apie juos galima prieiti prie suvokimo to, kas iš tiesų yra meilė ir kaip svarbu jos nemaišytu su prisirišimu, kas yra atjauta, pareiga, auka, kas yra pagarba – pagarba sau, vyresniems, tėvams, taisyklėms ir tradicijoms, o taip pat kas yra garbė ir orumas.
Herojų pavyzdys parodo kokie turi būti orientyrai gyvenime, kokiais aukštais ir moraliniais principais turi gyventi žmogus. Kaip svarbu nežiūrint į nieką išsaugoti pozityvų mąstymą, nuolankumą ir situacijos priėmimą.
Ir čia vėlgi, antiherojų pavyzdyje galima pamatyti prie ko priveda egoistiškos motyvacijos, vartotojiškas mąstymas, pyktis, neapykanta, puikybė, geismas ir kitos negatyvios emocijos. Galima pamatyti, kaip jų veikiamas žmogus gali toli nueiti, būdamas aptemimuose. Svarbu suvokti savyje šias ydas, būtent jos yra mūsų kančių priežastis.
Įvairių personažų gyvenimo aprašymai leidžia išvengti mums mūsų klaidų ir gyventi gerokai efektyviau. Čia gali padėti tiek poelgių ir personažo veikimo aprašymas kažkokioje konkrečioje situacijoje, taip ir personažo minčių vaizdinys ir jo motyvacijos. Juk nežiūrint į tai, kad tekstai yra senoviniai, žmonių ir visuomenės problemos bendrai pasilieka tokios pačios. Ir kaip susidėjo mūsų likimas (galbūt ne tik šiame gyvenime, bet ir būsimame), tai nustato mūsų motyvacija.
Kadangi raštai pasakoja iš karto apie keleto šeimų kartas, to dėka apimamas pakankamai ilgas laiko tarpas, tai leidžia įsitikinti karmos dėsnio veikimu. Galima pamatyti kiek daug faktorių daro poveikį jo pasireiškimui ir koks jis sunkus ir nevienareikšmiškas. Pas kiekvieną šiame gyvenime sava paskirtis ir savos pamokos. Ir nežiūrint į tai, kad didingos asmenybės, per akimirką pagal savo norą gali išspręsti susidariusią problemą, jie nedaro to tam, kad neįsimaišytų į šį procesą. Tai dar kartą kalba mums apie tai, kaip svarbu asmeniniame tobulėjime patiems dėti pastangas.
Dar viena įdomi mintis, į kurią gali užvesti duoti tekstai yra tai, ant kiek svarbu numatyti tokį faktorių, kaip laikas. Šis pasaulis kintantis ir tai, kas buvo gerovė ir gėris anksčiau, dabartinėse realijose gali tapti tiesiog priešingybe. Iki kažkokio lygio aklas savo įsitikinimų ir principų sekimas (net jeigu jos etiškai-morališkai aukštos), gali padaryti žmogų jų situacijos vergu ir įkaitu.
Mano požiūriu, pagrindinė visų raštų vertybė yra tai, kad jie moko mus žiūrėti į pasaulį plačiau. Jie mums rodo, kad pasaulis yra įvairialypis! Jis nėra dalinamas į juodą ir baltą, jame nėra absoliutaus blogio arba gėrio. Priklausomai nuo situacijos vieni ir tie patys poelgiai gali būti tiek geri, tiek ir blogi. Šis pasaulis sąžiningas visuose jo pasireiškimuose. O viskas, kas jame išreikšta, yra Kūrėjo dalelyte ir vyksta pagal Kūrėjo valią. Nežiūrint į karmos dėsnio egzistavimą, mes laisvi savo pasirinkime.
Kaip jogos mokytojui, kad būtų galimybė kažką duoti kitiems, reikia iš pradžių išaugti pačiam. Žinios, patirtis ir išmintis, išdėstyta senoviniuose raštuose, bus ta šviesa, vandeniu ir maistinėmis medžiagomis, kuris leis mums išaugti. O mes jau turėsime jais pasidalinti su kitais.
Om!
Jogos mokytoju kursai klube OUM.RU
Straipsnio autorė: Dorničeva Marina
