Badavimo nauda. Kas vyksta su organizmu badavimo metu
Iš natūropatijos požiūrio taško, liga – tai organizmo valymosi procesas nuo anksčiau sukauptų šlakų ir toksinų. Ir pats šio proceso atsiradimas įmanomas tik tuomet kai organizmo užšsiteršimo lygis pakankamai aukštas ir savo įprastame rėžime organizmas negali pats savęs išvalyti. Tuomet paleidžiamas ligos procesas.
Kas vyksta badavimo metu?
Mūsų virškinimo traktas taip sudarytas, kad dirba dviem rėžimais – maisto virškinimas ir organizmo valymas. Ir kai paleidžiamas maisto virškinimo procesas – sustabdomas valymosi procesas ir atvirkščiai, kai sustoja maisto virškinimo procesas – prasideda valymosi procesas. Tokiu būdu, kad būtų paleistas organizmo valymosi procesas, reikia nustoti valgyti maistą.
Po kiek laiko nustojus valgyti maistą prasideda valymosi procesas? Čia viskas individualu. Vidutiniškai, skaitosi, kad valymosi procesas paleidžiamas tuomet, kai mes praleidžiame du maisto valgymus iš savo įprasto maitinimosi rėžimo.
Egzistuoja daugybė metodikų: gydomojo ir išvalančiojo badavimo rūšių. Gydomojo badavimo praktika tavo žinoma mūsų šalyje dar SSSR laikais, dėka profesoriaus Nikolaevo, kuris pastebėjo, kad jo pacientams sumažėja šizofrenijos simptomatika, kai jie atsisako maisto. Jis nepradėjo elgtis tradiciniu būdu – maitinti pacientus per prievartą ir nusprendė stebėti – kas bus.
Šie stebėjimai jam leido 1960 metais apsiginti daktaro disertaciją tema „ išvalanti-dietinė terapija šizofrenijai ir jos fiziologinis pagrindimas“. Nejaugi badavimas iš tiesų turi tokias stebuklingas savybes? Pabandykime išnagrinėti pagrindinius badavimo pliusus ir išsiaiškinti, kas vyksta badavimo metu:
– Badavimas padeda sulieknėti.
– Badavimas leidžia gerokai ryškiau pajausti maisto skonį.
– Badavimas paleidžia regeneracijos procesą.
– Badavimas padidina intelektą.
Kas badavimo metu vyksta organizme?
Badavimas padeda sulieknėti
Tai pirmas ir, tikriausiai, pat akivaizdžiausias pliusas. Badavimas padeda numesti nereikalingus kilogramus. Papildomi kilogramai – tai ne tik riebalai, kurie patys iš savęs ne tokie ir kenksmingi, jeigu neskaityti krūvio širdžiai (apie tai pakalbėsime žemiau). Tačiau dažniausiai problema gerokai rimtesnė ir papildomas svoris atsiranda dėl susikaupusių šlakų.
Daugumos žmonių šiuolaikinis mitybos ritmas, švelniai tariant, palieka norėti geriausio ir tai priveda prie to, kad organizmas tiesiog nesusitvarko su šlakų gausa, kurie atsiranda kartu su maistu. Tai priveda prie to, kad šie šlakai neišvedami iš organizmo, o atidedami visur, kur tik įmanoma ir tai priveda prie viršsvorio.
Ne visada lieknėjimo metu žmogus svorį praranda greitai. Tai priklauso nuo medžiagų apykaitos. Kad pagreitinti medžiagų apykaitą, būtina derinti badavimą su fiziniu krūviu. Svarbu nepersistengti – bėgioti po 10 kilometrų badavimo metu ryškiai nederėtų, tai netgi reguliaraus maisto patekimo į organizmą metu – stiprus krūvis.
Tačiau 20-30 minučių lengvo fizinio krūvio per dieną galės pagreitinti medžiagų apykaitą. Taip pat bus naudingi pasivaikščiojimai šviežiame ore. Kai mes judame kūne vyksta energijos judėjimas ir tai tiesiogiai dar įtaką lieknėjimo greičiui. Todėl badavimo metu gulėti prieš televizorių – tai ne pati geriausia idėja.
Viršsvori – tai ne tik neestetiška, tačiau, kaip buvo paminėta aukščiau, gali būti labai kenksminga širdies ir kraujagyslių sistemai. Apie tai kalba tyrimų rezultatai. Ir tai pilnai logiška: viršsvoris – tai visada papildomas krūvis širdžiai. Ir tai toli gražu ne tas krūvis, kuris gali būti naudingas, pavyzdžiui, fizinių pratimų atveju.
Nes fizinių pratimų metu šis krūvis – laikinas, su galimybe pailsėti ir atsistatyti. Atvejyje su viršsvoriu – tai pastovus krūvis, kuris tiesiog išsekina širdį. Tačiau tai tik „aisbergo viršūnė“. Kaip pasakyta aukščiau, viršsvoris – dažniausiai tai šlakais užterštas organizmas, o tai gali tapti problemų su širdimi ir daugelio kitų susirgimų priežastimi. Todėl atsikratyti nuo viršsvorio – tai svarbi užduotis, su kuria badavimas gali padėti susitvarkyti.
Badavimas leidžia gerokai ryškiau jausti maisto skonio
Maistas – tai pasitenkinimo šaltinis, taip sugalvota gamtos. Kai mes valgome maistą, kuris mums patinka, tai iššaukia dopamino išskyrimą. Organizmas badavimo metu negauna to pačio dopamino, kas įvyksta? Dopamino receptoriai tampa jautresni ir tuomet kai mes vėl pradedame valgyti, mes jaučiame daugiau pasitenkinimo nuo to maisto, kuris iki badavimo tapo visiškai įprastu.
Čia veikia tipinis padidinto organizmo tolerantiškumo principas. Bet koks mūsų pasitenkinimas – tai dopamino išskyrimas. Pavyzdžiui, kodėl narkomanai priversti pastoviai didinti dozę? Dalykas tame, kad vakarykštei dozei organizmas įdirba atsparumą, paprasčiau tariant, pradeda išmetinėti mažiau dopamino. Ir tam, kad šiandieną gauti tą patį malonumą, kaip ir vakar, žmogus yra priverstas didinti dozę.
Jau daug pasakyti apie tai, kad maistas – kažkokia prasme yra narkotikas ir šiuo atveju šis patvirtinimas kaip niekad aktualus, nes malonumo gavimo principas nuo maisto – tas pats. Jūs lengvai galite tuo įsitikinti patys. Jeigu kiekvieną dieną valgyti patį mėgstamiausią savo patiekalą, jau po mėnesio jūs jį valgysite kaip žolę – be jokių emocijų, o dar po mėnesio – pradėsite neapkęsti. Ir atvirkščiai, jeigu kažkokį laiką susilaikysite nuo mėgstamo patiekalo valgymo, tai tuomet malonumo pjūtis bus gerokai ryškesnis. Nes organizmas atprato nuo šio patiekalo ir su nauju jo atsiradimu racione reaguoja į tai gerokai didesniu dopamino išskyrimo kiekiu.
Darant išvadas, badavimas taip pat gali padėti sumažinti vartojamo maisto kiekį. Kaip jau pasakyta aukščiau, kai organizmas atidirba tolerantiškumą vienam arba kitam malonumui – būtina pastoviai didinti dozę, kad šis malonumas vėl taptų ryškus ir pilnavertis. Tačiau tai kelias į niekur. Mitybos kontekste – tai veda į persivalgymą, beje kiekiai augs geometrinėje progresijoje.
O badavimas – gali išspręsti problemą. Po badavimo jūsų įprastas racionas jums suteiks didelį kiekį ryškių emocijų ir pojūčių, jūs ir patys tai pajausite. Be to – jūs pradėsite patirti džiaugsmą nuo paprasto įprasto augalinio paisto. Ir galbūt tai leis atsisakyti nuo kenksmingo maisto.
Vaizdo įrašas. Valgyti, badauti, gyventi ilgiau (rusų kalba)
Badavimas paleidžia regeneracijos procesą
Badavimas paleidžia augimo hormono išskyrimą, kas padeda atstatyti pažeistas ląsteles ir audinius. Prie tokios išvados priėjo Pietų Kalifornijos Universiteto mokslininkai bandymų metu su laboratorijų pelėmis. Badavimo periodas pas graužikus paleido jų organizme hormonų išskyrimą į kasą, kas privedė prie pažeistų ląstelių ir audinių atstatymo, o taip pat organizmo atjauninimo.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Tyrimų metu buvo atrasta, kad pas graužikus normalizavosi cukraus ir kraujo lygis, tai vis tik įvyko dėka to, kad buvo paleistas hormonų išskyrimo procesas kasoje ir, ypač, insulino. Tokiu būdu badavimas geba natūraliu būdu atstatyti insulino išskyrimo procesą organizme ir, reiškia, išgydyti diabetą be medikamentinio poveikio.
Hormonų išskyrimo paleidimo procesas taip pat priveda prie to, kad pas žmogų sustiprėja imunitetas. Prie tokios išvados priėjo Kalifornijos mokslininkai. Savo tyrimo metu jie atrado, kad trijų dienų badavimo metu įvyksta imuninės sistemos regeneracija ir be to, paleidžiamas baltųjų kraujo ląstelių susidarymo procesas, kuris gerokai efektyvesnis kovoje su ligomis: taip sakant, leukocitai, versija 2.0.
Tokiu būdu mitas apie tai, kad badavimas susilpnina organizmą ir jo jokiu būdu negalima praktikuoti ligų metu – ne daugiau, nei mitas. Būtent badavimas paleidžia imuniteto aktyvavimo procesą ir atstato pažeistus organus ir audinius. Netgi paprastas gyvūnų stebėjimas leidžia pastebėti, jog kai tik jie suserga, jie kuriam laikui atsisako nuo maisto.
Tie pas ką yra naminiai gyvūnai, tuo, turbūt, ne kartą įsitikino. O viskas todėl, kad pas gyvūnus tai įdėta instinktų lygyje. O žmonės per daug toli nuėjo nuo savo prigimties ir todėl nustojo klausyti jos balso.
Badavimas sustiprina intelektą
Badavimo metu atsiranda toks reiškinys, kaip ketozė: prasidėjus angliavandenių badavimo periodui ląstelėse pradeda išsiskyrinėti riebalas su tikslu aprūpinti maitinimą. Ir, kaip tvirtina Erikas Verdinas iš Gledstouno Instituto San-Francisko mieste, šis procesas priveda prie bendro savijautos pagerėjimo, taip pat ir prie pozityvios įtakos smegenims. Tą patį patvirtina ir neurofizikas Markas Mettsonas iš Džonso Hopkinso Universiteto. Pasako jo žodžių badavimas tiesiogiai daro įtaką minčių proceso aktyvavimui.
Apie tą patį mums kalba ir tyrimai atlikti su gyvūnais. Badavimo metu pas gyvūnus gerėjo atmintis. Tai bus pastebėta stebint laboratorines peles labirinte. Taip pat buvo pastebėtas hippokampo neuronų augimo kiekis – centro, kuris atsako u- trumpalaikę atmintį.
Taip pat 30% padidėjo bendras neuronų kiekis smegenyse, tai yra smegenų aktyvumas padidėjo panašiai trečdaliu. Tokie efektai leidžia kalbėti apie silpnaprotystės sumažėjimo riziką ir atsparumą stresui dėka sustiprėjusios nervų sistemos.
Kodėl tai vyksta? Greičiausiai, jog tai sugalvota pačios gamtos. Alkis – tai stresas: jeigu organizmas jaučia, kad sustojo maisto patekimo procesas, tai gali liudyti apie tai, kad pasibaigė resursai, reiškia reikia prijungti rezervines galimybės jų paieškai. Turbūt tuo ir paaiškinamas toks smegenų veiklos padidėjimo efektyvumas: tai banaliai būtina iš individo išgyvenimo požiūrio taško.
Badavimas: Kas vyksta organizme badavimo metu?
Taigi, kas vyksta su žmogumi badavimo metu? Visų pirma, tai organizmo valymosi procesas. Egzistuoja dvi badavimo rūšys – sausas badavimas ir badavimas ant vandens. Sauso badavimo metu įvyksta gerokai greitesnis organizom valymosi procesas, tačiau tokia badavimo rūšis yra rimtas stresas organizmui, todėl neparuoštam žmogui toks badavimas gali būti ypač ligotas ir netgi pavojingas sveikatai.
Tam, kad badavimas nepadarytų žalos, geriausiai jį įvaldyti palaipsniui ir pradėti nuo vienos dienos badavimo. Toks badavimas nėra gydomasis o, greičiau tiesiog išvalantis, tačiau pradiniame etape tai bus puiki organizmo valymosi praktika. Jeigu nesunku visai dienai atsisakyti nuo maisto, galima pradėti praktikuoti lengvą formą intervalinio badavimo, kurio psichika iš viso nesuvoks, kaip badavimo.
Esmė tame, kad mes stengiamės visą maistą sudėti į 8 balandas per parą, o likusias 16 valandų – geriame tik vandenį. Tai leis neskausmingai išmokyti organizmą prie laikino atsisakymo nuo maisto, o tuomet ir padidinti intervalus tarp maisto vartojimo.
Tačiau badavimas taip pat turi savo šalutinius efektus. Pavyzdžiui, vaikams su sumažėjusiu svoriu badavimas gali būti kenksmingas, o štai vaikams su normaliu svoriu arba viršsvoriu – bus naudingas.
Susilaikymas nuo maisto dviejų parų bėgyje iššaukia žmoguje dirglumą ir agresiją, tačiau kartu su tuo teigiamai daro įtaką intelektiniams gebėjimams. Ką galima patarti šiuo atveju? Badavimas – tai taip pat įpročio reikalas. Jeigu pirmą kartą iš tiesų bus stiprūs emociniai protrūkiai badavimo metu, tai palaipsniui įvaldant šią praktiką žmogus vis labiau bus stabilus tokia stresui, kuris atsiranda atsisakius nuo maisto.
Svarbiausia – vengti fanatizmo ir nevaryti savęs į atšiaurias askezes ir geriau reguliariai praktikuoti dienos badavimus, nei badauti dešimt dienų, o paskui pusę metų atsistatinėti.
Sėkmės!
Vaizdo įrašas. Badavimas ir mityba pagal ajurvedą (rusų kalba)
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru
