Aštuoni reinkarnacijos bruožai, padedantys prisiminti praėjusius gyvenimus: medicinos mokslų daktaro Jano Stivensono tyrimas
Janas Stivensonas, medicinos mokslų daktaras (mirė 2007 metais), vadovavo Virdžinijos universiteto medicinos fakulteto psichiatrijos katedrai. Jam buvo suteikiamas psichiatrijos profesoriaus garbės vardas šiame Universitete. Keturiasdešimties metų bėgyje daktaras Stivensonas tyrinėjo vaikus, kurie spontaniškai prisimindavo savo praėjusius gyvenimus ir pas kuriuos šie prisiminimai turėjo faktinį patvirtinimą. Jis nutarė studijuoti tik vaikus, nes manė, kad jie vargu ar gali sufalsifikuoti tokius prisiminimus. Bendrai daktaras Stivensonas išstudijavo apie 2500 vaikų, pasakojusių savo prisiminimus apie praėjusį gyvenimą. Panašiai 1200 atvejų daktaras Stivensonas galėjo objektyviai patvirtinti vaiko prisiminimus.
Dauguma atveju, kuriuos tyrė Stivensonas, buvo iš Azijos, Indijos ir kitų vietų, kur paplitę mokymai apie reinkarnaciją. Sąlyginai tos šalys, kur reinkarnacija nėra priimta bendros įsitikinimų sistemos, jis numatė, kad bandymai ten gyvenančius vaikus paskatinti pasidalinti prisiminimais apie praėjusius gyvenimus gali būti slopinami tėvų. Tyrimai parodė, kad vaikų prisiminimų atvejai turi bendrus dalykus.
Jano Stivensono tyrimas: bendri vaikų prisiminimų ypatumai apie praėjusius gyvenimus
1. Vaikas aprašo savo praėjusį gyvenimą
Kai tik vaikas pradeda kalbėti, jis pradeda apsakinėti savo praėjusį gyvenimą. Dažnai vaikai pamiršta, kad jo arba jos vardas skiriasi nuo to vardo, kuriuos jiems davė jų biologiški tėvai. Vaikas tvirtina, kad jo dabartinė šeima nėra jo tikroji šeima, o jo tikroji šeima gyvena kitame mieste arba kaime. Vaikas prisimena savo buvusios šeimos narių vardus ir geografinę jo gyvenimo vietą praėjusiame gyvenime. Vaikai gali aprašyti (apsakyti) jų namo ir apylinkių detales iš savo praėjusių gyvenimų.
Vaizdo įrašas. Vaikas prisimena savo praėjusį gyvenimą.
2. Vaikas prisimena savo mirties detales praėjusiame gyvenime
Panašiai 50 % daktaro Stivensono tyrimo atveju, kai vaikai prisimena savo praėjusias inkarnacijas, jie mirė ten prievartos būdu arba priešlaikine mirtimi. Daktaras Stivensonas atrado, kad tie, kurie mirė nuo sužeidimų peiliu arba kulkos, gimė naujose reinkarnacijose su apgamais arba randais sužeidimų vietose. Šiuolaikiniame gyvenime vaikas gali turėti fobiją, susijusią su mirties priežastimi iš praėjusio gyvenimo.
3. Vaikas atpažįsta giminaičius iš praėjusio gyvenimo
Informacijos pagrindu, kurį pateikia vaikas savo biologiniams tėvams, galėjo būti rasta jo šeima iš praėjusio gyvenimo. Kai vaikas sutinka savo buvusią šeimą pirmą kartą, jis gali įvardinti šeimos narių vardus ir ryšį tarp jų. Dažnai mažyliui žinomos šeimos paslaptys, kurios galėjo būti žinomos tik šeimos nariams iš praėjusios inkarnacijos. Galutiniame variante šeima iš praėjusio gyvenimo dažnai pripažįsta vaiką kaip jų praeityje mirusio giminaičio reinkarnaciją. Biologiniai vaiko tėvai dabartiniame jo gimime dažnai bijo, kad vaikas gali palikti juos dėl šeimos iš praėjusio gimimo, nes ryšys su praėjusiais šeimos nariais labai stiprus. Tai baimė, tačiau pasirodo, nepagrįsta, nes vaiko ryšys su dabartine šeima pakankamai stiprus. Nors pas vaiką dažnai užsiriša taip pat ir ilgalaikiai santykiai su šeima iš jo praėjusio gyvenimo.
4. Talentai iš praėjusių gyvenimų
Asmeniniai ypatumai ir polinkiai, įpročiai ir poelgiai, maniera dažnai persiduoda iš vienos inkarnacijos kitai. Talentai iš praėjusių gyvenimų tęsia egzistavimą ir dabartiniame gimime. Tokiu būdu reinkarnacija paaiškina vunderkindus.
5. Lytis naujame gimime dažniausiai pasilieka tokia pati
90 % daktaro Jano Stivensono tyrimo atvejų, vaikas grįždavo tokios pačios lyties, kaip ir praėjusiame gyvenime. Tokiu būdu, dešimtyje procentų atvejų, lytis keitėsi pereinant iš vieno gyvenimo į kitą. Stebint, kad lytis keičiasi tik 10-tyje reinkarnacijos procentų, duoda suvokti homoseksualizmo, transseksualizmo ir genderinio identiškumo klausimus.
6. Fiziniai panašumai gali būti pastebimi viename ir kitame gimime
Stivensono tyrimai parodo, kad fizinė išvaizda gali būti panaši iš gimimo į gimimus. Du unikalūs Siuzanos Ganem ir Danielę Džurdi atvejai, kurių tyrimai tęsėsi 20-30 metų, vaizdžiai parodo, kad veido bruožai gali pereiti nuo vieno gyvenimo į kitą. Janas Stivensonas studijavo Siuzaną Ganem 60-ųjų pabaigoje ir Danielę Džurdi 70-ųjų pradžioje, kai jie buvo dar maži vaikai. Šių moterų fotografijos buvo prieinamos iš jų praėjusių gimimų. Stivensonas iš naujo aplankė Siuzaną ir Danielę 1998 metais ir atrado, kad šios dvi moterys, tuo metu vyresnės, turėjo veido bruožus pilnai panašius su jų praėjusiais gimimais. Šie atvejai buvo aprašomi Tomo Šroderio knygoje „Senos sielos“. Dviejuose kituose Stivensono reinkarnacijos tyrimuose su Birmos dvyniais, kur nuotraukos palyginimui taip pat buvo prieinamos, buvo stebimi veido bruožų panašumai. Savo knygoje „Reinkarnacijos ir biologijos sankryžoje“ (Where Reincarnation and Biology Intersect, 1997), daktaras Stivensonas rekomenduoja būsimiems tyrėjams „atlikti sistematišką veido panašumų nagrinėjimą pas tyrimo subjektus dabartiniame ir buvusiame gimimuose“.
7. Gyvenimo planavimas naujame gimime. Santykis reinkarnacijos metu atsinaujina
Kaip buvo sakoma aukščiau, Stivensono tyrimuose buvo du fizinio panašumo atvejai dvyniams, gimusiems Birmoje, kurie buvo sesės praėjusiuose gyvenimuose. Kitais žodžiais, dvi sesės vėl iš naujo gimė į mergaites-dvynius. Toks pavyzdys rodo, kad siela gali planuoti savo naujus gimimus tokiu būdu, kad iš naujo būti kartu su savo artimaisiais. Šis atvejis su dvyniais buvo dalis tyrimo 31 dvynių poros (62 žmonių), kurį atliko Janas Stivensonas. Praėję šių žmonių gyvenimai buvo objektyviai patvirtinti. 100 % šių atvejų dvyniai turėjo artimus santykius praėjusiuose gyvenimuose. Šie skaičiai kalba apie tai, kad siela gali planuoti savo naujus gimimus taip, kad susijungti su savo artimaisiais po reinkarnacijos.
8. Pranašiški sapnai
22 % atvejų Stivensono tyrimuose buvo pranašiški sapnai. Įprastai siela, ruošdamasi gimimui šeimoje, siunčia sapną, kuriame nusako apie savo būsimą reinkarnaciją. Dažniausiai šį sapną mato būsima mama. Po vaiko gimimo tas, kam prisisapnavo sapnas suvokia, apie ką buvo pranešama sapne. Pranašiški sapnai, taip pat kaip ir santykiai, kurie atsinaujina reinkarnacijos metu, rodo, kad siela iš tiesų gali planuoti savo naujus gimimus. Kitais žodžiais, pranašiški sapnai – tai dar vienas būdas, kurio galima pamatyti dvasinės žmogaus dalies darbą reinkarnacijos atvejais.
Tyrimų pasiekimai reinkarnacijų srityje: Jano Stivensono įnašas
Pasaulis didžiulėje skoloje prieš daktarą Stivensoną už tą darbą, kurį jis atliko per visą savo profesionalios veiklos laiką. Mokslo, intuicijos ir dvasios integracijos institutas (IISIS) tikisi panaudoti jo rezultatus ir kaip pagarbos ženklą patvirtinimui po mirties paskyrė jam Apdovanojimą už reinkarnacijos tyrimą (Reincarnation Research IISIS Award).
Dabar reinkarnacijos tyrimai tęsiasi Virdžinijos Universitete vadovaujami daktaro Džimo Takerio. Verta paminėti, kad Daktaras Stivensonas rašė griežtu akademišku stiliumi, nes jo tikslinė auditorija buvo mokslininkai. Instituto tinklapyje jo tyrimų praėjusių gyvenimų atvejai nurodyti apsakymų formoje, kad padaryti jo mokslinį darbą prieinamą suvokimui. Tie, kurie vertina mokslinį tyrimo griežtumą ir taisyklingumą daugeliui įrodymų, gali kreiptis tiesiai į pirminius šaltinius, parašytus Janu Stivensonu.
Vaizdo įrašas. Prisiminimai apie praėjusius gyvenimus. Prieinamos metodikos. Andrejus Verba (rusų kalba)
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru