Sitkari pranajama
Atliekant Sitkari pranajamą įkvėpimo metu sukuriamas garsas „si“ arba “sit“. Sanskrito kalbos žodis „kari“ reiškia „tai, kas sukuria“. Atliekant šią praktiką sukuriamas garsas „si“, o taip pat tam tikras vėsumo pojūtis. Vakaruose ši praktika paprastai vadinama „švilpiančiu kvėpavimu“.
Pirmoji technika
Atsisėskite patogioje meditatyvinėje pozoje, pageidautina sidhasanoje (siddha yoni asana) ir užmerkite akis. Visos praktikos metu plaštakas laikykite ant kelių, arba džniana ar čin mudroje. Praktikuokite kaya sthairyam (visiško kūno nejudrumo) praktiką maždaug vieną minutę. Sukaskite dantis ir maksimaliai atverkite lūpas. Lėtai ir giliai įkvėpkite per sukastų dantų tarpus. Įsiklausykite į garsą, su kuriuo oras įeina į vidų. Įkvėpimo pabaigoje užverkite burną ir lėtai iškvėpkite per nosį. Kartokite šį ciklą iki 20 kartų.
Antroji technika
Viską atlikite taip pat, kaip pirmojoje technikoje, bet po įkvėpimo sulaikykite kvėpavimą.
Atlikite džalandhara bandhą, nuleidę galvą, pakėlę pečius ir ištiesę rankas per alkūnių sąnarius. Atlikite mula bandhą. Kiek įmanoma ilgiau sulaikykite kvėpavimą. Pirmiausia atlaisvinkite mula bandhą, po to atlaisvinkite džalandhara bandhą, po to galvą laikydami tiesiai lėtai iškvėpkite per nosį. Kartokite šį ciklą iki 20 kartų.
Sitkari vėsina kūną ir turėtų būti atliekama šiltuoju metų laikotarpiu, o ne žiemą – jei tik jūsų guru nepasakys kitaip. Jeigu oras ypač karštas, praktikuoti galima daugiau nei 10 minučių. Jeigu oras ne per karštas, tai pakanka atlikti nuo 10 iki 15 kvėpavimo ciklų. Siekiant sumažinti per didelio šilumos kiekio išsiskyrimą kūne, ši praktika dažnai atliekama po Bhastrika pranajamos (ypač jei Bhastrika praktikuojama vasarą). Kai jūs kvėpuojate per burną, tai suteikia jūsų kūnui šaldantį poveikį – tokiu pat būdu savo kūną vėsina gyvūnai. Tie, kuriems trūksta dantų ar jų visiškai nėra, šios praktikos atlikti negali.
Oras patenkantis per burną atvėsina liežuvį ir sumažina kraujo, pratekančio per plaučius, o po to ir po visą kūną, temperatūrą. Sumažėja apatinių energetinių centrų išskiriamos šilumos kiekis, ypač iš lytinės ir šalinimo sistemų, todėl žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, ši praktika nerekomenduojama. Sitkari harmonizuoja endokrininę sistemą ir reguliuoja lytinių organų hormonų išsiskyrimą.
Ši pranajama taip pat suteikia kitą svarbų efektą. Kai įkvepiama per burną, nosies gleivinėje esančios nervinės šaknelės, reguliuojančios drėgnumą, temperatūrą, ore esančių neigiamų jonų kiekį, nėra stimuliuojamos, nors neigiami jonai ir oras vis tiek patenka į kūną.
Sitkari pranajamos nauda
Sakoma, kad Sitkari praktikos dėka praktikuojantysis įgauna viso savo kūno kontrolę. Iš tikrųjų, tobulai įvaldyta bet kuri iš pranajamų suteikia visame kūne vykstančių procesų kontrolę, mentalinių procesų nuraminimą ir gilesnį ryšio tarp proto ir kūno įsisąmoninimą.
Sitkari turi stipriausią poveikį tokiems kūno aspektams, kaip šiluma/šaltis. Bet kurių dviejų priešingą poveikį turinčių jėgų kontrolė suteikia kitų fizinių, mentalinių, emocinių, psichinių organizmo savybių kontrolę. Svatmarama ypač pabrėžia, kad Sitkari šalina tingumą ir poreikį valgyti, gerti ir miegoti.
Satva guna kūne tampa laisva nuo įvairių poveikių jai. Iš tikrųjų, aukščiau aprašytas metodas padaro žmogų jogų ponu žemėje. Egzistuoja trys kūno, proto ir prigimties savybės arba gunos, kurios susijusios su sąmone – tamasas, radžasas ir satva. Kiekvienas iš mūsų turi visas tris savybes, bet viena iš jų visada dominuoja. Tam, kad pasiekti aukštesnes sąmonės būsenas, dominuojanti turi būti satva, nors galutiniame rezultate, žmogus turi pranokti ir ją.
Dauguma žmonių šiame Kali jugos periode savo prigimtimi yra tamaso būsenoje (vangūs, apatiški) arba radžaso būsenoje (veiklūs ir ambicingi), bet jogos ir kitų evoliucionavimą skatinančių disciplinų dėka gali būti sustiprinta satva (pusiausvyros būsena, harmonija ir vienakryptingumas). Ji yra pats aukščiausias žmogaus proto evoliucijos taškas.
Jogas Svatmarama kalba apie tai, kad Sitkari pranajamos praktikos dėka ir kūnas ir protas gali įgauti harmonijos būseną ir dėl to dominuojančia savybe tampa satva. Tas, kuris pilnai pranoko tamasą ir radžasą ir yra valdomas vien satvos, iš tikrųjų yra didis jogas.
Straipsnį išvertė Asta Laurinaitienė.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru