Sitkari pranajama
Sitkari pranajamoje įkvėpimo metu sukuriamas garsas „si” arba „sit”. Sanskrito žodis ‘kari’ reiškia „tas, kuris sukuria”. Atliekant šią praktiką sukuriamas garsas „si”, taip pat tam tikras vėsumas. Angliškai ši praktika įprastai vadinama „švilpiantis kvėpavimas”.
Technika 1
• Sėskite į patogią meditacijos pozą, pageidautina į siddhasaną (siddha joni asaną) ir užmerkite akis.
• Visos praktikos metu laikykite rankas ant kelių arba džniana mudroje, arba čin mudroje.
• Praktikuokite kaja sthairjam minutę arba panašų laiką.
• Suglauskite dantis ir nesukuriant sau nepatogumo, maksimaliai išveskite lūpas (į šalis).
• Lėtai ir giliai įkvėpkite per tarpus dantyse.
• Įsiklausykite į garsą, su kuriuo oras įeina į vidų.
• Uždarykite burną įkvėpimo pabaigoje ir lėtai iškvėpkite per nosį.
• Pakartokite šį ciklą iki dvidešimties kartų.
Technika 2
• Viskas atliekama taip pat, kaip ir 1 technikoje, tačiau po įkvėpimo darykite kvėpavimo užlaikymus.
• Padarykite džalandhara bandhą, nuleidę galvą, pakėlę pečius ir ištempę rankas per alkūnes.
• Padarykite mula bandhą. Maksimaliai ilgai atlikite kvėpavimo užlaikymą.
• Iš pradžių išlaisvinkite mula bandhą, tuomet džalandhara bandhą, o tuomet lėtai iškvėpkite per nosį laikydami galvą tiesiai.
• Pakartokite ciklą iki 20 kartų.
Sitkari šaldo kūną ir turi būti atliekama per šiltus sezonus, o ne žiemą – jeigu tik jūsų guru nepasakys kitaip. jeigu oras yra ypač karštas, tai pakankama atlikti nuo dešimties iki penkiolikos ciklų. Kad subalansuoti perteklinį šilumos išskyrimą kūne, ši praktika dažnai atliekama po bhastrikos pranajamos (ypač jeigu bhastrika praktikuojama vasarą). Kai jūs kvėpuojate per burną, tai daro jūsų kūnui šaldantį poveikį – lygiai taip pat savo kūną šaldo gyvūnai. Tie, kuriems trūksta dantų arba jų visiškai nėra, šios praktikos atlikti negalės.
Kai oras įeina per burną, jis šaldo liežuvį ir sumažina kraujo temperatūrą, praeinančią per plaučius, o tuomet ir per visą kūną. Sumažėja šilumos kiekis, kurį išskiria žemutiniai energetiniai centrai, ypač lytiniai ir išskyrimo organai, todėl žmonėms, kenčiantiems nuo chroniško vidurių užkietėjimo, ši praktika nerekomenduojama. Sitkari sukuria harmoniją endokrininėje sistemoje ir reguliuoja hormonų išskyrimus lytiniuose organuose.
Ši pranajama taip pat suteikia kitą svarbų efektą. Kai įkvėpimas atliekamas per burną, nervinės galūnės nosyje, kurios registruoja drėgmę, temperatūrą, jonų buvimą ir kitką įeinančiame ore, nestimuliuojamos, nors jonai ir oras vis tiek patenka į kūną.
Jogas Svatmarama tvirtina, kad praktikuojantis sitkari tampa antrasis Kaamadeva. Indų mitologijoje Kaamadeva yra meilės ir troškimų dievas. Jis yra pristatomas kaip Kupidonas ir yra norų ir prisirišimų įsikūnijimas. Tai, žinoma nereiškia, kad sitkari pranajama padarys jus turinčiais daugiau troškimų ir geidulingesniais, ji, greičiau, padarys jus labiau vyriškesniais ir patrauklesniais. Troškimas – tai šilumos forma kūne ir prote, kuri pasireiškia jusliniu gyvenimu ir randa išėjimą natūraliu būdu. Rezultate tai pasibaigia šilumos praradimu. Tačiau atliekant sitkari, mentaliniai ir emociniai troškimai sumažėja. Žmogus gali išsaugoti gyvybinę energiją ir jos kontrolę, taip pat turėti magnetišką ir patrauklią aurą.
Sitkari pranajamos nauda
Pasak šios šlokos, žmogus pasiekęs tobulumą sitkari, yra susižavėjimo arba garbinimo objektu. Žodis čakra įprastai reiškia konkretus ratas, kuris yra energijos šaltinis. Joginė – tai jogė–moteris, įkūnijanti šakti, kosminę kūrimo jėgą. Tantroje yra seka iš šešiasdešimt keturių deivių, kurios pristato šešiasdešimt keturias tantras ir šešiasdešimt keturis jogos tobulumus.
Kosminės šakti aspektai ir jos evoliucija iš savo pirminio šaltinio pristatyti Šri jantra arba čakra. Šri jantra yra makro ir mikrokosmoso kūrimo, pasireiškimo ir ištirpimo formulė. Ji sudaryta iš eilės vienas ant kito sudėtų trikampių, kurie žinomi, kaip joginės. Jie pristato kosminę šakti ir žmogiško egzistavimo pasireiškimus. Šri jantra tiap pat pristato kiekvieną atskirą žmogų. Joginės čakra simbolizuoja kiekvieną grubaus ir subtilaus kūno funkcijas ir integraciją su siela. Visas mūsų egzistavimas valdomas įvairiomis šakti formomis, arba tam tikromis joginėmis, arba devi. Kiekviena atskira asmenybė yra joginės čakros pasireiškimas.
Kalbama, jog sitkari praktikos dėka praktikas įvaldo ir geba kontroliuoti visą savo kūną. Iš tiesų, tobulumas bet kurioje iš pranajamų priveda prie visų kūno mechanizmų kontrolė, nuramina mentalinius procesus ir gerokai giliau suvokia proto ir kūno kompleksą.
Sitkari daro poveikį tokiems kūno aspektams, kaip šiluma/šaltis. Kontroliuojant bet kurias dvi priešingas jėgas, tai veda į kitų fizinių, mentalinių, emocinių ir psichinių organizmo savybių aspektų kontrolės. Svatmarama nurodo, jog sitkari pašalina tingumą ir poreikį bei norą valgyti, gerti ir miegoti.
Ir sattva kūne tampa laisva nuo bet kokio poveikio jai. Iš tiesų, aukščiau paminėtas metodas daro žmogų jogų valdovu žemėje. Esamos trys savybės arba gunos, kūno, proto ir gamtos, kurios susijusios su sąmone – tamas, radžas ir sattva. Kiekviename iš mūsų yra visos trys savybės, tačiau ne vienodame kiekyje, viena iš jų visada dominuoja. Tam, kad pasiekti gerokai aukštesnę sąmonės būseną, dominuojančia turi būti sattva, nors galutiniame rezultate, žmogus turi perlipti ir tai.
Dauguma žmonių šioje kali jugoje yra pagal savo prigimtį tamasiniai (vangūs ir apatiški) arba radžasiniai (judrūs ir ambicingi), tačiau tarp jogų ir kitų gebančių evoliucionuoti, disciplinos pagalba gali būti išvystyta sattva (subalansavimas, harmonija ir vienakryptiškumas). Ji pristato aukščiausią tašką žmogaus proto evoliucijoje.
Čia jogas Svatmarama kalba apie tai, jog su sitkari pranajamos pagalba ir kūnas, ir protas gali būti privesti prie harmonijos būsenos ir, atitinkamai, dominuojančia savybe taps sattva. Tas, kuris pilnai įveikė tamas ir radžas ir valdomas tik sattva, iš tiesų yra didingas jogas.
Originalus šaltinis: OUM.RU