5 priežastys pradėti medituoti
Kaip jūs galvojate, ar egzistuoja stebuklinga tabletė nuo nuovargio, streso, apatijos arba vienatvės, kuri neturėtų šalutinio efekto, o tik vienintelį teigiamą efektą? O kas, jeigu ta piliulė egzistuoja jau daugelį tūkstančių metų?
Ši stebuklinga tabletė yra meditacija. Ir tai visiškai ne mistinė praktika arba magija. Tai pats paprasčiausias, biudžetinis ir prieinamas būdas pagerinti savo gyvenimo kokybę. Kokius privalumus duoda reguliari praktika ir kodėl taip būtina padaryti meditaciją savo gyvenimo dalimi?
Išnagrinėsime 5 priežastis, kad įtrauktume meditaciją į savo gyvenimą.
Poilsis protui ir ramybė
“Nėra laimės, lygios ramybei” – Buda.
Meditacija – vienas iš pačių lengviausių būdų duoti protui poilsį, kuris pastoviai apdirba didelį kiekį informacijos. Net miego metu protas būdrauja. Neramus protas maišo ir neleidžia priimti tinkamo sprendimo. Galvoju, kad daugeliui laikas nuo laiko norisi sustabdyti šį laukinį minčių srautą, kuris gimsta mūsų prote, ypač prieš miegą, kai jau norisi užmigti, o ne šimtus kartų prasukinėti galvoje vieną ir tą pačią situaciją.
Priėję prie meditacijos praktikų, jūs galite susidurti su sunkumai ir, galimai, pirmas susidūrimo akmuo taps protas. Jus bandys įveikti įkyrios mintys, emocijos, tokios kaip pavydas, baimė, puikybė. Jokiu būdu neužspauskite jų. Taip jūs tik giliau nustumsite jas į pasąmonę. Leiskite šioms mintims ir pergyvenimams tiesiog tekėti, tapkite jų stebėtojais, lyg jos neturėtų jokio ryšio su jumis. Galų gale, jos praras savo jėgą ir nustos daryti jums įtaką. Atliekant reguliarią praktiką, protas palaipsniui nusiramins.
Išėjimas už kūno, proto ir širdies ribų
“Meditacijoje svarbiausia, kad jūs artinatės prie savo tikrosios esmės” – D. Linč.
Sergėjus Rubcovas knygoje “Įgauk, surask save” (Обретение себя) rašė: “Ir štai kažkas įvyko! Visiškai netikėtai! (Prieš tą momentą, kažkokiai akimirkai viskas aplinkui nutilo, lyg sustojo, tačiau tuomet aš netgi dėmesio į tai neatkreipiau, neskyriau jokios reikšmės). Pačio momento aprašyti aš negaliu, tam nėra žodžių – tik pasekmės, kaip pamačiau iš aplinkos ir viduje savęs begarsį “atominį sprogimą”. Buvo panašu į atominį “grybą”, kaip dokumentiniame filme apie branduolinius bandymus… Aplinka sujudėjo – aš tai realiai pajaučiau ir pamačiau (kaip savo viduje, taip ir išorėje) ir mane… išskaidė į daleles! Protas-kūnas ir Aš. Akimirkai atėjo suvokimas-žinojimas (būtent taip, vienu žodžiu!): “Nesvarbu, ką daro kūnas – aš žinau, KAS AŠ!) Nesvarbu, apie ką galvoja protas – aš žinau, KAS AŠ! Aš viską suvokiau, akimirksniu suvokiau, kas įvyko, kas nutiko… Kažkokią sekundės dalelę suvokiau! (Šis suvokimas buvo už žodžių ribų, logikos ir bendrai visko, tačiau aš žinojau, kad tai nušvitimas…). Aš juokiausi ir verkiau: “Kokiu gi aš anksčiau buvau kvailiu, kaip nesuvokiau, Nušvitimas – tai taip paprasta! Tai taip paprasta! Taip paprasta… Po to juokiesi be sustojimo. Juokiesi arba verki nuo to suvokimo, kad Nušvitimas taip paprasta, kad būti tokiu kvailiu!”.
Meditacija leidžia išeiti už realybės ribų ir išgyventi gilią transcendentinę patirtį. Ir net jeigu nušvitimas jums atrodo nepasiekiamu tikslu, tai kelyje į jį jūsų laukia daugybė siurprizų.
Kokybiškesnių sprendimų priėmimas
Kuo ilgiau jūs medituojate, tuo greičiau įsisavinate naują informaciją, geriau ją prisimenate, darote teisingas išvadas ir priiminėjate sąmoningus sprendimus. Mokslininkai atliko eksperimentą. Šimtam dalyvių padarė magnetinio rezonanso tyrimą (viso organizmo būsenos diagnostiką), iš kurių pusė turėjo didelę meditacijos patirtį, o antra grupė niekada neužsiiminėjo panašia praktika. Rezultatai buvo stulbinantys: medituojančiųjų grupė parodė daug aukštesnį kognityvinių procesų lygį – jie geriau apdirbinėjo informaciją. Kuo ilgesnės pas juos buvo patirtis meditacijoje, tuo aukštesni buvo rezultatai.
Kad kreiptis į vidinę išmintį, labai svarbu užsiiminėti koncentracijos lavinimu ir meditacija. Jokia žemiška laimė negali lygintis su visiškos ramybės ir pasitenkinimo būsena. Po panašios praktikos žmogus dar kurį laiką būna supamas tos energijos. Tokioje būsenoje ateina naujos idėjos, projektai, tikslai, o buitinės užduotys išsisprendžia efektyviau. Jus pradeda vesti vidinis centras, vidinis mokytojas ir visiškai ne protas, kurio prigimtis paviršutiniška, nepastovi ir iliuzinė.
Depresijos sumažinimas
Kaip elgiasi įprastas žmogus, kurį kankina, pavyzdžiui, psichinės problemos, panikos atakos, nerimo būsenos ar depresija? Galimai jis eina pas psichoterapeutą, kuris savo ruožtu pasiūlo antidepresantus. Ir daugelis metų metais sėdi ant šitos “adatos”, maitina farmakompanijas ir savo daktarus. O pas tuos antidepresantus šitiek pašalinių efektų! Tuo tarpu, meditacija saugi, efektyvi, nemokama.
Mokslininkai atliko eksperimentą tarp žmonių, kurie turi polinkį į nerimą, širdies ligas, stresą ir kitas panašias būsenas. Pas tuos, kas praktikuodavo meditaciją panašiai 8 savaičių bėgyje, nerimo ir depresijos rodikliai ženkliai sumažėjo. Meditacija iš tiesų gali būti naudinga kaip pakaitalas arba papildymas gydant susirgimus.
Meditaciją lydi lėtas, ritmiškas kvėpavimas. Jis savo ruožtu priveda prie fizinio atsipalaidavimo. Meditacija pašalina tipišką reakciją į stresą ir nuima psichologinę įtampą. Kai žmogus nueina nuo sunkių minčių jis suvokia, kad jos neatspindėjo realybės visoje pilnumoje, o su laiku tos mintys ir visiškai išnyksta. Žmogus pradeda vertinti dabartį, nustoja pergyventi dėl praeities ar jaudintis dėl ateities. Jis būna nuostabioje būsenoje čia ir dabar.
Senatvės sulėtinimas
Nejaugi amžinos jaunystės paslaptis atidaryta ir senėjimo procesą galima atsukti atgal? Internete galima sutikti įdomius mokslinius duomenis apie tai, kad meditacija turi gilią teigiamą įtaką molekulių ir ląstelių lygyje. Mokslas jau ilgą laiką stengiasi pratęsti žmogiškos ląstelės gyvenimą. 80-taisiais britų mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad telomerai jaunų ir pagyvenusių žmonių, turi tą patį ilgį. Šios ląstelės pasilieka amžinai jaunos dėka ypatingo fermento, kuriam davė pavadinimą “telomerazė”. Telomerazės embrionas yra visose ląstelėse. Po gimimo, šis fermentas dingsta ir praktiškai visose ląstelėse įvyksta senėjimo procesas. Mokslinių tyrimų pagrindu mokslininkai patvirtino, kad meditacija apsaugo telomerus nuo priešlaikinio jų sutrumpėjimo, sumažina bendrą uždegimų reakcijų lygį ir kovoja prieš senėjimą.
“Jeigu kiekvieną aštuonmetį vaiką išmokyti medituoti, mes pašalinsime neapykantą (smurtą) visame pasaulyje per vieną augančią kartą” – tvirtino Dalai Lama. Mūsų beprotišku laiku tai darosi pirminės svarbos reikalas. Galbūt mums pasiseks pamatyti, kaip mūsų šalyje meditatyvines praktikas pradeda dėstyti mokyklose, darželiuose, universitetuose.
Pati didžiausia kliūtis pradedantiems praktikams – tai diskomfortas kūne dėl ilgo sėdėjimo. Jo neišvengti, tačiau palengvinti galimą. Kai pajausite diskomfortą kojose, nekeiskite iš karto padėties, šiek tiek pakentėkite. Kaip rodo patirtis, pakeitus kojas pirmą kartą, atsiranda noras keisti kojas kas kiekvienas 5 minutes.
Prieš meditacijos praktiką padarykite nedidelį kompleksą pratimų, padedančių sušildyti jūsų kojas, dubens sritį, kaklą, nugarą. Kai pajausite diskomfortą, pasistenkite stebėti jį iš šalies: kokioje kūno vietoje jis atsiranda, jokius jūs jaučiate pojūčius. Tam tikru momentu diskomfortas turi prieiti savo piką, o paskui pradėti mažėti.
Vienas iš esminių bonusų – meditacija priveda prie pilnavertiškumo, visapusiško pasitenkinimo. Ir jau nebesinori suvalgyti kažko kenksmingo, nupirkti dešimtą daiktą, praleisti savo dieną tuščiai kalbant arba atliekant kitus griaunančius veiksmus. Prisipildę žinojimo šviesos, išminties, nuraminę savo protą meditacijos metu, atsiranda visapusiško pasitenkinimo būsena – santoša. O poreikis imti pas šį pasaulį pasikeičia į poreikį duoti.
Kas yra meditacija? Ekaterina Androsova (rusų kalba)
Straipsnio autorė: Olesia Orlova.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru