Jogos nauda. Aiškus mąstymas
Iš didingo išminčiaus Patandžalio „Joga-sūtrų“, kuriose trumpai ir lakoniškai aprašoma visa jogos esmė, mes sužinome, kad Avidja arba neišmanymas yra visų kitų kliūčių šaknis kelyje to, kuris savo tikslu pasirinko asmeninį tobulėjimą. Kas suprantama po neišmanymu ir kokią įtaką jis daro mums?
Avidjos būsenoje žmogus negeba adekvačiai suvokti jį supančio pasaulio. Jis linkęs pilnai asocijuoti save su kūnu ir tuomet negali neiti paskui visus jo norus. Arba jis tapatina save su savo mintimis ir emocijomis, priimdamas jas už tikrąjį save ir rezultate, negali jų kontroliuoti. Neišmanymas taip pat reiškia ir pagrindinių visatos dėsnių nežinojimas, kurių nesilaikymas daro žmogų nelaimingu. Ir galų gale, tai negebėjimas atskirti, kas yra gerai, o kas yra blogis.
Duosiu paprastą pavyzdį: žmogui, kuris išsikėlė tikslą tapti geru oratoriumi, bus gerovė vystyti savyje tokias savybes, kaip atvirumas, draugiškumas, bendravimas, gebėjimas aiškiai ir vaizdžiai sakyti savo kalbą, praktika dažnų viešų pasirodymų, gebėjimas pritraukti salės dėmesį. O štai susikaustymas, tylumas, nuėjimas į save, polinkis kontempliuoti ir vengti visuomenės bus trikdis. Pas žmogų, kuris užsiiminėja dvasine praktika, viskas bus atvirkščiai. Taigi, vienas iš aiškaus mastymo įgūdžių bus aiškus savo tikslų suvokimas ir priemonių žinojimas kai jį pasiekti ir atskirti, kas padedinės, o kas trukdys tikslo pasiekimui. Šiuo atveju mūsų tikslas kaip tik ir bus aiškus mąstymas.
Mes jau nustatėme, kad aiškumo priešingybė – tai buvimas aptemime arba neišmanyme. Dabar reikia išsiaiškinti, kas padeda, o kas trukdo aiškiai mąstyti. Čia aš siūlau pradėti nuo to, kad žmogus daugialypis ir tuo pačiu metu vieningas, kuriame viskas susiję. Vis labiau tampa žinoma, kad mūsų kūnas, mintys, emocijos ir jausmai sudaryti tokiu būdu, kad darai įtaką vienam, o rezultatas atsiliepia viskam.
Pradėkime nuo kūno. Ką gerai daryti kūnui ir ką negerai daryti kūnui , kad daryti protui poveikį?
– Gultis ir prabusti laikantis saulės judėjimo fazės, nes visi procesai mūsų organizmę susiję būtent su tuo. Optimalu skaitosi eiti miegoti nuo 21 iki 23valandos vakaro, o anksti keltis nuo 4 iki 9 valandų ryto (maksimaliai). Mūsų smegenys atsistato ir pilnai ilsisi, tik jeigu gultis miegoti ne vėliau nustatyto laiko. Taip pat, kas anksti atsikelia, gauna apdovanojimą žvalumą, optimizmą ir bendrą tonusą. Šių žinių nesilaikymas išsekina protą, kūną daro silpnu ir bevaliu, priverstu tonizuoti save dirbtine arbata, kava, saldėsiais, o tai priveda prie sąmonės aptemimo.
– Stiprinti kūną fiziniais pratimais, joga, pasivaikščiojimais gamtoje, mokėti atsipalaiduoti su gilaus kvėpavimo pagalba ir palaipsniui atpalaiduoti raumenis (šavasana). Silpname kūne lengvai apsigyvena įvairūs negalavimai, sustabarėjimas veda į kraujo užsistovėjimą, o tai susilpnina proto veikimą.
– Sąmoningas priėjimas prie mitybos. Vedos pasakoja mums apie tris maisto rūšis: tamasinę (sunkią), radžasinę (sukeliančia norus, troškimus) ir sattvinę (gerovinę). Šios maisto rūšys daro savitą poveikį mūsų protui ir bendrai būsenai. Trumpai išvardinu koks maistas įeina į kiekvieną kategoriją.
Satvinis maistas: švieži vaisiai, šakniniai, riešutai, šviežios arba lengvai pagamintos daržovės, ankštiniai augalai, daigintos sėklos, pieno produktai nedideliame kiekyje, skysta košė, švarus vanduo. Maistas, kuris pagamintas su meile. Maitinantis tokiu būdu atsiranda lengvumas, gyvenimo džiaugsmas, daug energijos ir proto gyvumas.
Radžasinis maistas: per daug karštas, šaltas, rūgštus, kartus, saldus arba per daug sūrus. Svogūnai, česnakai, druska, juodieji pipirai, pomidorai, per daug bet kokio maisto – daro protą sudirgusiu, o kūną – nesveiku.
Tamasinis maistas. Atvėsęs, blogai kvepiantis, paruoštas su negatyviomis emocijomis, per didelis jo kiekis, konservuotas, pasterizuotas, chemiškai apdirbtas, rafinuotas cukrus, riebalai, krakmolas, fast-fūdas, alkoholis, mėsa, žuvis, kiaušiniai, kava – daro protą tingiu, inertišku, miegančiu, o kūną sergančiu.
– Lytinio instinkto supančiojimas. Per didelis seksualinis aktyvumas išsekina kūną, emocijas ir protinius gebėjimus. Aukščiausios dvasinės praktikos reikalauja pilno susilaikymo, nes reikalinga maksimali proto koncentracija, sąmonės aiškumas ir stipri energija.
Čia galima atrasti tiesioginį ryšį. Kuo toliau mes einame nuo gyvulinio mūsų organizmo funkcionavimo lygio, tuo aukščiau mes asmeninio tobulėjimo kelyje. Toliau eina pas mus mintys, emocijos ir jausmai. Pagrindinis instrumentas bus darbas su protu, nes emocijos ypač greitai atsiranda pas mus ir būna jau per vėlu kažką su jomis daryti. Protą reikia treniruoti ir mokyti. Mintis mokomasi kontroliuoti tam, kad jos nekontroliuotų jūsų. Negatyvias emocijas atsekti ir neduoti jos pasireikšti, nes jos priveda prie aptemimo ir proto negebėjimo atlikti savo išmintingo šeimininko pareigas. Ne veltui emocijų suvaldymą lygina su laukinių arklių supančiojimu, kurie bėga su žvėrišku greičiu ir dar į skirtingas puses.
Proto mokymas, šiuo atveju, bus išsiaiškinti, kokios emocijos yra negatyvios ir nepateisinti jų, o nuosekliai atsikratyti nuo jų. Aš išvardinsiu kai kurias emocijas, likusias pabandykite nustatyti patys treniruodami mąstymo aiškumą!
Negatyvios emocijos: pyktis, nusivylimas, pavydas, baimė, gailestis sau, dirglumas ir kitos.
Kaip dar mokomas protas? Kaip sutvarkomos ir kontroliuojamos mintys? Atsakymas į pirmą klausimą bus tokios pasaulėžiūros ieškojimas, kuri dabartiniame etape prives protą prie ramios ir aiškios būsenos, kur jis bus patenkintas atsakymais į savo klausimus ir galės prieiti prie optimalios pusiausvyros būsenos. Čia, kaip sakoma, kiekvienam savo, kas kam artima.
Tačiau bus gerai, jeigu jūs iš pradžių paskirsite laiką darbų studijavimui, kurie atėjo iki mūsų per amžius ir yra patikrinti laike. Tokie, kaip įvairių tautų Šventraščiai, šventųjų, praktikų pamokymai, žmonių, kurie žinomi savo išmintimi. Ten galima rasti atsakymus į daugelį klausimų. Tarp šiuolaikinių teorijų tai pat nemažai vertų dėmesio, tačiau iš tiesų jos remiasi į senovinius tekstus. Todėl pirminius šaltinius visada naudinga žinoti. Susiderindamas su šia banga protas palaipsniui išsivalo ir tampa gebantis atspindėti Esmę. Žinios įsisavinamos praktika, asmeninės patirties gavimu. Čia atsakymas į antrą klausimą.
Mintys padeda sutvarkyti ir netgi sustabdyti meditacijos praktiką. Ji daro mus gerokai labiau subalansuotais, ramiais, gebančiais mąstyti sąmoningai ir blaiviai, atmesti nereikalingą nerimą ir rūpesčius. Aukščiausi laipsniai veda į nušvitimą arba aiškų savęs ir pasaulio matymą. Taip pat tai vadina galutiniu proto išlaisvinimu nuo Avidjos arba neišmanymo, kuris suteikia protui ramybę ir palaimą. Tikiuosi man pavyko parodyti, kad mąstymo aiškumas – tai labai to vertas ir patrauklus tikslas, dėl kurio verta padirbėti su savimi!
Straipsnis išverstas iš tinklapio www.asanaonline.ru
