Jama ir Nijama. Etiniai ir moraliniai jogos principai

Žodis „joga“ iš sanskrito verčiamas, kaip ryšys, susijungimas, harmonija ir toks pavadinimas atspindi jos esmę. Ši senovinė metodika leidžia išmokti sąveikauti su aplinkiniais ir su savo asmeniniu vidiniu pasauliu. Šiuos principus suformulavo išminčius Patandžalis „Jogos sūtrose“, jie vadinasi Jama ir Nijama.

Šios etinės ir moralinės normos buvo užrašytos sanskritu – labai giliai suprantamoje kalboje, kurią vienareikšmiškai interpretuoti yra sudėtinga. Kiekvienas praktikas gali sūtras suprasti savaip. Čia pateikiama tik viena iš traktuočių.

Jama – tai taisyklės, nustatančios santykį su išoriniu pasauliu, kalbantis apie žmogaus tarpusavio veikimą su jo aplinka. Jos yra tokios:

Ahimsa – neprievarta, nekenkimas aplinkiniam pasauliui ir gyvoms būtybėms nei mintimis, nei veiksmais. Turima mintyje laisvę nuo pykčio, agresijos, negatyvių emocijų, gebėjimo suvokti ir priimti pasaulį tokį, koks jis yra.

Brahmačarija – laisvė nuo potraukio kūniškiems malonumams.

Satja – teisingumas mintyse ir žodžiuose, sąmonės (proto) išlaisvinimas vystymuisi, naujo pasiekimui, asmeniniam tobulėjimui.

Astėja – noro nebuvimas savintis to, kas tau nepriklauso, laisvė nuo pavydo, pasitenkinimas ta materialia gerove, kurią turi žmogus.

Aparigraha – dovanų nepriėmimas ir neužtarnautų gerovių nepriėmimas.

Nijama – tai taisyklės, kurios suteikia pagrindą kurti vidinį žmogaus pasaulį. Jos yra tokios:

Šaučia – švara, fizinio organizmo valymo praktikos. Kuo švaresnis fizinis žmogaus kūnas, tuo mažiau kliūčių ir apribojimų vystant kitus, gerokai subtilesnius kūnus. Pagal šią nijamą, švaroje reikia palaikyti ir kalbą, ir protą.

Santoša – pasitenkinimas, ramybė, polinkis mąstyti pozityviai. Santoša suteikia protinę ir dvasinę laisvę nuo nereikalingo energijos švaistymo neproduktyviems patyrimams.

Tapasja – valios ir energijos koncentracija tikslo pasiekimui, dvasinio ir fizinio negebėjimo įveikimas, išėjimas už komforto zonos tobulėjimui ir vystymuisi. Dažnai Tapasą vadina askeze, kantrybe.

Svadhjaja – sąmoningumas, savęs pažinimas per žinių gavimą iš išorinio pasaulio ir taikant šias žinias sau per įvairias reguliarias praktikas ir toliau pažįstant pasaulį per savęs paties pažinimą.

Išvara-pranidhana – laisvė nuo pasaulietiškų dalykų, savęs, savo fizinės ir protinės veiklos, dvasinių pastangų rezultatų paskyrimas susivienijimui su dvasine žmogaus prigimtimi (atmanu) ir dievu.

Taip išdėstyti jamos ir nijamos principais yra ne tai, kas apriboja, o atvirkščiai, kaip metodikos, suteikiančios laisvę ir harmoniją, ramybę ir išmintį, padedant išsigydyti fizinius ir dvasinius negalavimus, o juk būtent dėl to žmonės ateina į jogą.

Tie, kurie nori pradėti asmeninės evoliucijos ir savo dvasinio tobulėjimo kelią, turi būtinai laikytis šių taisyklių. Kaip negalima pastatyti gero namo be kokybiško pamato, taip ir adekvatus dvasinis tobulėjimas yra neįmanomas be šių moralinių pagrindų.

Vaizdo įrašas. Jama ir Nijama: 10 etinių ir moralinių jogos principų

Straipsnio autorė: E. Vatolina