Su artėjančiais naujaisiais metais! Greitai prasidės…

Užeinu į svetainę, iš karto kviečia prie stalo. Žiūriu – pas kiekvieną sėdintį prie stalo yra po keptuvę, beje, tuščią. Ir pas kiekvieną keptuvės skirtingos – pagal spalvą, dydį, formą… Matyt kokia kam patinka. Keista, galvoju… Na gerai, atsisėdu. Man taip pat pasiūlo keptuvę.

– Kam, – klausiu.
– Kaip tai kam? Reikia. Vis tik nauji metai, imk.
– Ką imk?

Juokiasi… Atrodytų, lyg esu mažas berniukas, kuris klausia kažkokių kvailysčių.

Jie visi ima po keptuvę, pasako kalbą neva „į sveikatą” ir kaip trenkia sau su keptuve per galvą. Aš šoke, nesuprantu kas vyksta. Čia manęs klausia:

– O tu ko nemuši sau per galvą?
– Aš kažkaip… nemušu, – kvailas jausmas, kai reikia teisintis už tai, kad nedarai kažkokios kvailystės.

Čia prasideda keisti klausimai:

– Tu ką, iš vis nemuši?!
– Na taip, iš viso.
– Ir net per šventes?!
– Na taip.
– A… tu iš tų, kurie ankščiau daug mušė, paskui gydėsi ir dabar užsikodavę vaikšto?
– Emm… Aš iš viso niekada tuo neužsiiminėjau.
– Tu papuolei į sektą?
– Tiesiog nesuprantu kam mušti keptuve per galvą? Tai juk kenksminga sveikatai, paskui galvą skaudės… Man kažkaip norisi pasaugoti save.
– Na ką tu… Per Naujus metus visi muša keptuve sau per galvą, nuo kelių smūgiu nieko blogo nenutiks.
– Aš nesu tuo įsitikinęs.
– Čia svarbiausia būti saikingam! Jeigu saikingai, tai sako, netgi naudinga.
– Kaip gali būti naudinga mušti sau keptuve per galvą?!
– Mušimas turi būti saikingas! Pas mus liaudis tiesiog mušti nemoka, iš čia ir kyla visos problemos. Kaip muša sau per galvą, taip paskui negali atsistoti. O nuo kelių gerų smūgių, gera keptuve, nieko blogo nenutiks.
– Man atrodo, jūs visi ir patys žinote, kad tai bet kokiame kiekyje ypač kenksminga, net ir keptuvės kokybė čia ne prie ko.
– Pfff… Štai mano draugo senelis visą gyvenimą mušė sau keptuve per galvą ir nieko, iki 90 metų pragyveno.
– Man atrodo, jis galėjo pragyventi daug ilgiau, jeigu ne…
– Tu ką, – permuša mane, – nori man uždrausti?! Jeigu aš niekam netrukdau, tai galiu mušti sau per galvą kiek noriu! Ir iš viso, po darbo turiu teisę atsipalaiduoti!

Čia girdžiu viena ausimi kažką iš naujienų per televizorių: „…numušė 5 žmones. Trys mirė vietoje. Preliminariais duomenimis, vairuotojas prieš važiavimą mušė save keptuve per galvą…”

Galvoje kilo mintis: „O juk jei šie žmonės, galbūt visiškai nemušė keptuve per galvą, kaip jų giminaičiai ir artimieji ir tokia tragedija įvyko dėl mušimo.” Kiti pastebėjo mano susidomėjimą šiam pranešimui, man iš karto komentuoja:

– Jis tiesiog mušti keptuve per galvą nemoka. Nėra ko sėsti prie vairo, kai primušta galva.
– Tačiau juk jūs palaikote visą šitą „saikingo mušimo” kultūrą, net jeigu iš namų neišeinate. Jūs darote „kaip visi”, o visi likę – kaip jūs. Ir rezultate visi muša. Kažkas paskui žmones numuša, o kažkas tik save žaloja, neišeinant iš namų, tačiau ar čia yra iš esmės skirtumas? Jūs visi esate iš vienos „saikingo mušimo” kultūros ir vienu metu palaikote tai. Jeigu kultūra būtų kita, jeigu būtų priimta ne mušti save keptuve per galvą, o daryti kažką kitą per šventes, jūs darytumėte tai, ką jums rekomenduoja ši kultūra. Įsivaizduokite pavyzdį, kas būtų, jeigu visi žmonės gertų alkoholį?
– Na ką tu, kokia kvailystė? Koks kvailys pradės pilti į save nuodus? Kažkokias nesąmones kalbi…
– Štai matai, tai kultūra jums sako, kas bendrai priimta, o kas ne. Galbūt pabandysite išreikšti savarankišką mąstymą? Tik taip galima išsiaiškinti, kas naudinga, o kas ne.
– Ką tu išsigalvoji, aš ir taip pats priiminėju visus sprendimus. Noriu – mušu, nenoriu – nemušu.
– O jums neatrodo, kad šie norai primesti kaip tik šios kultūros? Visuomenė puikiai apsieitų be mušimo keptuve per galvą, tačiau kažkodėl ši „mušimo kultūra” uoliai skatinama. Reklama jums siūlo vis naujas keptuves, įvairių dydžių, įvairių formų, iš skirtingų medžiagų… Filmuose ir serialuose visi herojai būtinai karts nuo karto turi mušti, sukuriant teigiamą įvaizdį žiūrovų akyse… Internete būtinai turi būti publikuota daugelis straipsnių apie tai, kaip mokslininkai įrodė naudą 1–2 smūgių raudona keptuve per galvą į dieną… O paskui mes skaitome naujienas, kaip dėl mušimo kaltės kažkas kažką numušė, užmušė, sumušė, išprievartavo, sulaužė, pavogė ir taip toliau. Jums neatrodo tai keista?

Ir čia iš įvairių pusių:

– Koks tu keistas!
– Oi viskas… Negadink žmonėms švenčių.
– Ir iš viso, tu per daug galvoji.

Sėdžiu dabar ir galvoju… Na kas su manimi ne taip?!