Mantra Om Purnam
Penktoje Brihadaranjaka Upanišadoje yra mantra, kuri nėra lengva suvokimui, tačiau turi savyje didžiulę vertę – paslaptį išlaisvinančią nuo praradimo baimės. Tai mantra – Om Purnam.
Mantros tekstas
oṃ pūrṇamadaḥ pūrṇamidam |
pūrṇātpūrṇamudacyate |
pūrṇasya pūrṇamādāya |
pūrṇamevāvaśiṣyate ||
oṃ śāntiḥ śāntiḥ śāntiḥ ||
Vertimas
Tai – pilna, tai – pilna. Iš pilno kyla pilnas.
[Kai] iš pilno imamas pilnas, tai viskas pasilieka pilna.
Om, ramybės, ramybės, ramybės!
Vertimas A. J. Syrkino
Pasistengsime palaipsniui išnagrinėti mantros reikšmę. Ji prasideda žodžiais: „Tai – pilna, tai – pilna“. Vediniame pasaulio suvokime žmogus yra dalis Absoliuto, Aukščiausios sąmonės, Išvaros, persmelkiančio visatą. Iš esmės, viskas viena ir turi pilnumą. Tačiau mūsų laikais būtybės ateina į pasireiškusį pasaulį praeidinėti gyvenimo mokyklą, pamiršdami apie šią vienovė. Palaipsniui, žingsnis po žingsnio kylant evoliucijos laiptais, kiekviena gyva būtybė gali vėl pajausti šią pilnatvę – Aukščiausiojo buvimą viskame, netgi pačiame savyje.
Toliau: „Iš pilno kyla pilnas“. Įsivaizduokime žmogaus kūną – tai juk visas kosmosas. Jame tiek sistemų, kurios „gyvena“ atlikdamos savo misiją, tarnaudamos bendram tikslui – išsaugoti viso organizmo gyvybę. Taip pat ir žmogus yra Visatos, Absoliuto „kūno“ ląstele. Jis gali galvoti apie save, ką tik galvoja, puikuotis savimi, laikydamas save išskirtiniu, reikšmingu, samprotauti apie individualumą. Tačiau jis vis tiek pasilieka dalimi nepasiekiamo milžiniško Absoliuto „kūno“. Kartu su tuo, ši dalis turi viso bendro požymius, ji lygi jam pagal savybes, nors daug silpnesnė pagal galią. Būtent todėl iš pilno atsiranda pilnas. Kiekvienas turi savyje milžiniškos jėgos potencialą ir tai atsispindi daugybėje pasaulietiškų sistemų.
Kaip sviestas yra piene, taip ir nušvitusi būtybė yra visose gyvose būtybėse.
Buda Šakjamuni
Sudėjus viską, kas aukščiau išdėstyta, galima padaryti išvadas, kad pilnumas egzistuoja viskame, kiekvienas žmogus neša savyje aukščiausias žinias. Taip, net ir šiuolaikinio pasaulio sąlygomis, mūsų kūnai, sąmonė ir energija veikiama griaunančio tingumo poveikio ir nusilpo. Tačiau kaip aprašo klasikiniai jogos tekstai, Kundalini energija snūduriuoja kiekviename, tai reiškia, kad mes turime jėgų daryti nuoseklius žingsnius kelyje, kad įgautume prarastas galimybes, prarasto pilnumo.
Mantros tęsinys: „[Kai] iš pilno imamas pilnas, tai viskas pasilieka pilna“. Iš to seka, kad niekas negali išnykti be pėdsakų, viskas pasilieka visatos pilnumoje. Taip siela, palikdama materialų kūną, gimsta vėl, įgaudama naują gyvenamą vietą. Ji, iš pat pradžių pasilieka dalimi Absoliuto, tačiau kiekvieną kartą žaidžia naują rolę ir praeina naujas pamokas pagal savo karmą. O materialių daiktų praradimas ne kas kita, kaip priežasties-pasekmės tvarkos įvedimas, juk kiekvienas įvykis buvo sukurtas praeitu poelgiu. Jeigu gyventi su visko esančio vienovės suvokimu, tai praradimų, kaip tokių, negali būti: viskas pasilieka viename lauke, transformuojasi ir toliau tęsia kelią.
Pabaigai „Om, ramybės, ramybės, ramybės“ – gyvenimą patvirtinantis finalas daugelio taip vadinamų šanti-mantrų, palinkėjimas taikos, ramybės ir gerovės visiems gyvenantiems.
Iš tiesų, kas mato visose būtybėse Atmaną, ir Atmaną – visose būtybėse, tas daugiau nesibaimina.
Iša Upanišada, vertimas A. J. Syrkino
Upanišadų tekstai labai sunkūs apmąstymams. Žinomų jogų biografijose kalbama, kad mokytojas kartu su mokiniais galėjo dienomis aptarinėti vieną-vienintelę dvasinio teksto eilutę, plečiant suvokimą ir randant joje vis naujas ir naujas prasmes. Mes tik prisilietėme prie senovinio rašto fragmento. Kiekvienas skaitytojas gali pratęsti tai, kas pradėta ir padaryti asmenines išvadas. Tikimės, kad muzikinė mantros versija padės jums tame.
Straipsnio autorė jogos klubo OUM.RU mokytoja Darja Čudina
Ekspertė Ekaterina Čumaček
