Asketizmas ir vienuolių gyvenimas
Materialūs patogumai, kurie patenkina kūno poreikius, visada buvo laikomi kliūtimis dvasiniame gyvenime. Asketizmas, griežti įžadai, disciplina santykyje į kūną – visada rekomenduojami siekiant sumažinti materialius poreikius ir skatinti dvasingumą. Pasninkas, susilaikymas, paprastas maistas, ribotas miegas praturtina dvasinį gyvenimą. Tas, kuris nori paskirti savo gyvenimą dvasiniams tikslams, turi pilnai atsitraukti nuo gyvenimiškų-materialių rūpesčių ir pasirinkti atsiskyrimą, o kartu ir vienišą vienuolio arba vienuolės gyvenimą.
Susilaikymas, asketizmas, atsižadėjimas yra žinomas visose pasaulio religijose. Pavyzdžiui, Indų tradicijoje, kiekvienam brahmanui (vienuoliui) yra nurodomas šis atsižadėjimas ketvirtame gyvenimo etape, kai jo vaikai jau užauga, tuomet jis tampa asketu ir atsiskiria miške, medituoja ir siekia išsilaisvinimo būsenos (mokšos).
Budizme ir Džainizme vienuolystei paskiriamas visas gyvenimas. Islame pasninko laikymasis yra kiekvieno musulmono pareiga Ramadano metu. Krikščionybėje susilaikymas buvo paskirtas kiekvienam, kas galėjo jo laikytis. Egzistavo daug vienuolystės formų: atsiskyrimas, gyvenimas vienuolyne, klajojantys vienuoliai ir kiti.
Vienuoliai savo gyvenimu siekia nušvitimo, kas reikalauja didelio atsidavimo ir disciplinos. Kiekvieną dieną jie atlieka praktikas, padedančias valyti jų protą ir dvasią. Jie atsižada pasaulietinių turtų ir troškimų, pasirenka gyventi paprastai ir asketiškai. Šis atsižadėjimas yra stipri paspirtis jų dvasiniam tobulėjimui. Atsisakydami materialaus komforto jie išlaisvina save nuo trikdžių ir rūpesčių, kurie pastoviai blaško kasdieniame gyvenime.
Jų tikslas pažinti tiesą ir susijungti su dieviškumu per meditaciją, maldas ir ryšį su gamta. Siekia pažinti būties paslaptis ir savo paties prigimtį.
Vienuoliai gyvena tam, kad primintų, jog kiekvienas žmogus turi dvasinio prabudimo potencialą. Jų gyvenimas įkvepia mus nukreipti dėmesį į vidų. Pasaulis įprastai orientuotas į išorinius siekius ir materialius troškimus, vienuoliai mums primena apie vidinį savęs pažinimą. Jie įkvepia mus giliau pažinti ir suprasti pačius save, suprasti savo vietą šiame pasaulyje. Vienuoliai parodo pavyzdį kaip gyventi dieviškume, harmonijoje su visu aplinkiniu pasauliu, o jų nurodomi metodai padeda tai praktiškai pasiekti.
