Kuklumas: kas tai yra
Šiuolaikinė kultūra nuo vaikystės mums įdieginėja, kad naglumas – tai antroji laimė. Ir iš tiesų, jeigu pažiūrėti į situaciją objektyviai, mes pamatysime, kad nagli žmonės pasiekia daugiau lyginant su tais, kas vadovaujasi kažkokiais moralinio ir etinio poelgio principais. Tačiau jeigu pažiūrėti į šią situaciją ne iš vienos konkrečios situacijos pozicijos, kurioje naglas žmogus pasiekia sėkmę dėl savo naglumo, principų nebuvimo, chamiškumo ir taip toliau, tai mes pamatysime, kad tokio žmogaus sėkmė trumpalaikė ir dažniausiai po to seka nesekmės. Kodėl taip vyksta? Ir ar iš tiesų naglumas – antroji laimė, o kuklumas – praeities dalykas? Pabandykime išsiaiškinti.
Deja, dauguma šiuolaikinių žmonių yra neteisingo pasaulio suvokimo iliuzijoje ir galvoja, kad viskas vyksta atsitiktinai. Neva viskas vyksta kažkaip savaime, absoliučiai neturi jokio nuoseklumo, logikos ir iš viso, viskas priklauso nuo laimės, sėkmės ir taip toliau. Ir iš šio požiūrio taško iš tiesų, naglo žmogaus visada laukia sėkmė, juk jeigu nėra jokio teisingumo pasaulyje, tai šį teisingumą (nors ir santykyje į save) reikia atstatinėti savarankiškai ir bet kokia kaina. Tačiau tai didelis aptemimas. Įvykiai mūsų gyvenime vyksta ne atsitiktinai ir ne patys savaime, o jie yra sąlygoti priežastimis. Ir šias priežastis – sukuriame mes patys. Mūsų vakarykščiai poelgiai sukūrė mūsų šiandienos dieną, o mūsų šiandienos poelgiai sukurs rytojaus dieną. Ir jeigu pažiūrėti į gyvenimą iš šio požiūrio taško, tai puzlė, kaip sakoma, susideda. Visi įvykiai mūsų gyvenime sąlygoti priežasties-pasekmės ryšiais. Ir jeigu įvertinti priežasties-pasekmės ryšį tame klausime ar yra naglumas antra laime, tai čia kyla daug klausimų. Juk jeigu žmogus elgiasi naglai, chamiškai, neteisingai pas kažką ką nors atėmė, tai jis tuo pačiu sukūrė priežastis tam, kad tas pats atsitiktų ir su juo. Ir iš šios pozicijos kuklumas – tai geriausia iš žmogaus savybių, kuri leidžia harmoningai gyventi pasaulyje.
Kuklumas daro žmogų gražiu
Kas yra kuklumas? Šią savybę galima išnagrinėti iš keleto suvokimų pozicijų. Pagrindinis iš jų, tikriausiai, bus tokios savybės, kaip nuolankumas ir asketizmas. Visų pirma kuklumas pasireiškia nuolankume. Būti nuolankiu – reiškia nekelti savęs ir nežeminti kitų. Kuklus žmogus, netgi turėdamas daugybę pasiekimų, nepasakos apie tai ant kiekvieno kampo. Ir reikia suprasti, kodėl tai yra taip svarbu.
Visų pirma žmogus, pas kurį leksikone žodis „Aš” vartojamas dažniau, nei visi likę žodžiai, su juo paprasčiausiai bendrauti yra nemalonu. Tokie žmonės lyg savimi užpildo visą erdvę ir reikalauja sau maksimalaus dėmesio. Tikriausiai daugumos žmonių aplinkoje yra nors vienas toks žmogus, pas kurį visos jo kalbos eina tik apie jo asmeninius pasiekimus ir pergales, o štai apie kitus žmones jis dažniausiai kalba tik trūkumų ir netobulumų kontekste. Ir su tokiu žmogumi bendrauti visada sunku.
Visų antra, per didelis puikavimasis ir savęs kėlimas prie nieko gero nepriveda. Kodėl taip? Čia verta išnagrinėti energetinį šio klausimo aspektą. Dalykas tame, kad jeigu žmogus pritraukia į save daug dėmesio, į jį pastoviai koncentruosis žmonės ir dažniausiai ši koncentracija bus ne pati pozityviausia – su pavydu, neapykanta, įsižeidimais ir taip toliau. Mūsų visuomenėje, kur dauguma žmonių išskirtinai patiria kančias ir dažniausiai yra giliai nelaimingi, bet kokia kito žmogaus sėkmė suvokiama būtent su tokiomis emocijomis. Ir dabar pagalvokite: štai žmogus puikuojasi kažkokiais savo pasiekimais arba tiesiog demonstruoja savo sėkmę tuo, kad brangiai rengiasi, maitinasi brangiuose restoranuose, važinėja brangiu automobiliu… Ir kiekvieną dieną į tokį žmogų koncentruosis dešimtys, o tai ir šimtai žmonių su ne pačiomis geriausiomis mintimis.
Šiame kontekste galima parekomenduoti šiek tiek pasidomėti, kaip gyvena šou verslo žvaigždės. Dauguma iš jų, nežiūrint į savo sėkmę karjeros ir kūrybos plane yra giliai nelaimingi. Kodėl tai vyksta? Viskas dėl tos pačios priežasties: į šou verslo žvaigždes su pavydu ir bendrai su neapykanta koncentruojasi tūkstančiai žmonių. Stebina tai, kaip jie iš viso išgyvena gaudami tokį energetinį krūvį. Tokiu būdu, būti kukliu, nedemonstruojant savo pasiekimų ir sėkmės, tai tiesiog mums su jumis aktualus dalykas.
Antras kuklumo aspektas – tai asketizmas. Kalba eina žinoma ne apie tai, kad išeiti iš pasaulio į mišką arba į olą, apsivynioti antklode ir maitintis šaknimis. Kalba eina apie tai, kad praktiškai, racionaliai ir protingai prieiti prie materialių gerovių sukaupimo klausimo, o tiksliau tariant, naudojimo, nes būtent materialių gerovių sukaupimas, tai jau perteklius, kas žmogui yra pančiai. Prisiminkite vaikišką pritčia apie tai, kaip šalia gyveno skurdžius ir turtuolis ir pirmasis pavydėjo antrajam? Turtuoliui taip atsibodo skurdžiaus pavydas, kad jis davė skurdžiui maišą su auksinėmis monetomis. Ir nuo šio momento skurdžiui prasidėjo pats tikriausias košmaras – jis nemiegojo naktimis, kiekvieną traškesį priimdavo už plėšikų bandymą įsibrauti į namus. Taip mėnesį prasikankino, o paskui grąžino turtuoliui jo auksą ir suprato, kad iš tiesų laimingas, o kas kenčia. Ir iš šios vaikiškos pritčios aiškiai matoma, kad per dideli turtai – visada priveda prie kančių. Ir kuklumas – tai toks pat susilaikymas nuo pertekliaus, prabangos, neapgalvoto švaistymo ir materialios gerovės kaupimo.
Paprastai kalbant, kuklumas – tai maksimaliai paprastas gyvenimo būdas, kuris nukreiptas į laimės pasiekimą dvasinėje sferoje, o ne materialioje. Iš esmės, vargu ar iš viso galima pasiekti laimę materialioje srityje. Maksimum – trumpalaikė euforija nuo materialių norų patenkinimo, tačiau dažniausiai galima matyti, kad materialių norų išpildymas neleidžia patirti laimės net mėnesį, ką jau kalbėti apie tai, kad žmogus įgautų pilnavertę laimę kažkokiam ilgesniam laikui patenkindamas materialius norus.
Taip pat kuklumas – tai puikybės nebuvimas. Kuklus žmogus niekada nemeluos, neapgaudinės, nevogs, neims kyšiu, neišdavinės ir taip toliau, nes tai žemina tikrą Žmogų.
O karūnos užsidėjimas ir santykis į žmones, kaip į plebėjus – tai pasididžiavimas, kuris priveda prie to, kad gyvenimas pastoviai statys tokį žmogų į aplinkybes, kur jis patirs pažeminimus ir įžeidimus. Gerai apie tai sakė Jėzus savo apaštalams: „Kas iš jūsų nori pakylėti save – bus pažemintas.” Ir tokiu būdu sielos praeina gyvenimiškas pamokas, kurios leidžia pašalinti išdidumą. Šios pamokos labai žiaurios ir skausmingos. Tai ar ne geriau iš karto suprasti, kad karūnos nešiojimas prives prie liūdnų rezultatų?
Kuklumas – tai saikingumas
Kaip duoti apibrėžimą tokiam suvokimui, kaip kuklumas? Galima sakyti, kad tai – saikingumas. Saikingumas viskame: kuklūs žmonės nereikalauja turtų, šlovės, pripažinimo, dėmesio sau, meilės, šlovinimo, garbės ir taip toliau. Vienintelis dalykas, kam jie reiklūs, tai patys sau. Ir tai pati harmoningiausia pozicija gyvenimui pasaulyje. Kuklus žmogus supranta, kad jam niekas nieko neprivalo, tačiau tuo pačiu tai momentas tame, kad jis pats neužima pozicijos „aš niekam nieko neprivalau.” Ir tame tikras harmoningo gyvenimo menas – atidavinėti, nieko nereikalaujant atgal mainais. Būdamas pilnai altruistiškas ir dosnus visiems, neprisirišantis prie savo poelgių rezultatų, nelaukia nei dėkingumo, nei atpildo už savo gerus poelgius. Ir tas, kuris galės pasiekti tokią proto būseną ir būti joje pastoviai, taps iš tiesų tobulu Žmogumi.
Kuklumas: sinonimai
Kad geriau atskleisti tokią savybę, kaip kuklumą visuose jo aspektuose, verta kreiptis į sinonimus, kurie viena ar kita prasme atspindi kuklumo suvokimo prasmę. Saikingumas, paprastumas, susilaikymas, pretenzijų nebuvimas, gėdos turėjimas, blogų minčių neturėjimas, elementarumas, skaistumas, ypatingumo nebuvimas – visi šie sinonimai vienaip ar kitaip atspindi tokios savybės bruožus, kaip kuklumas.
Kuklumas suteikia merginai grožio
Taip pat verta išnagrinėti kuklumą, kaip moterišką savybę. Čia svarbu prisiminti apie tokį aspektą, kaip dėmesio koncentraciją. Jeigu mergina atvirai rengiasi, naudoja ryškų makiažą ir elgiasi iššaukiančiai, kaip bebūtų keistą, tai visų pirma pakenks jai pačiai. Jeigu aplinkiniai vyrai koncentruosis į ją su geismu ir kitais ne pačiais geriausiais jausmais ir emocijomis, tai darys jai išskirtinai negatyvią įtaką.
Kas yra įdomiausia, jog kokia patraukli atvirai apsirengusi ir ryškiai išsidažiusi mergina beatrodytų, nei vienas protingas vyras su tokia mergina nenorės kurti šeimos, nes sąmoningai arba nesąmoningai bet koks vyras supranta, kad jeigu mergina traukią dėmesį savo išvaizda, reiškia su dvasiniu asmenybės aspektu ten, greičiausiai, viskas labai ir labai blogai. Ir kuo labiau iššaukiančią išvaizdą ir poelgius demonstruoja mergina, tuo mačiau ji gali pritraukti vyrą savo vidinėmis savybėmis. Ir net jeigu grynai fiziniame lygyje tokia mergina galės pritraukti vyrą, jis greitai supras, kad už ryškaus makiažo ir pasileidusio poelgio nėra daugiau nieko. Panašiai, kaip pigus saldainis, susuktas į gražų brangų popierėlį, tik iš pradžių traukia dėmesį. Kol toks saldainis guli ant lentynos, jis traukia dėmesį, tačiau kai tik tapo aišku, kad po gražia pakuote nėra nieko vertingo, susidomėjimas iš karto išnyksta. Todėl kuklumas – tai pati gražiausia merginos puošmena. Nes pasąmoniniae lygyje kiekvienas vyras supranta: jeigu mergina nesiekia pritraukti savo išorine išvaizda, reiškia, greičiausiai, ji turi kuo sudominti ir be to. Taip pat ir mergina turi suprasti, kad jeigu ji siekia sudominti vyrą išskirtinai išvaizda, fiziniu grožiu, tai tokio išsivystymo lygio vyras ir prisitrauks, kuriam, greičiausiai, be pramogų daugiau nieko ir nereikia.
Ką reiškia kuklumas šiuolaikiniame pasaulyje
Mes gyvename „veidrodžių” laikais, kai visi suvokimai ir vertybės perverstos nuo galvos iki kojų. Ir kuklus žmogus, kuris priešingai nei vyraujančios visuomenėje tendencijos, nesiekia puikuotis, parodyti savęs ar paimti iš gyvenimo viską ir taip toliau, iš daugumos požiūrio taško, bus, švelniai tariant, keistas. Tačiau kaip mes jau išnagrinėjome aukščiau, kuklumas – tai tikro Žmogaus savybė, kuri nežiūrint į visas primestas visuomenės vertybes, siekia „būti, o ne atrodyti.” Ir būti kukliu – tai reiškia nusiimti visas kaukes ir būti pačiu savimi. Problema tame, kad dauguma iš mūsų jau esame apkrauti iš visuomenės milžinišku kiekiu mentalinių šiukšlių, kad mes jau neįsivaizduojame kuo iš tiesų esame ir nuėmę vieną kaukę, manome, kad esame kažkas kita. Čia verta šiek tiek panagrinėti klausimą apie tai, kas yra „Aš.” Aš – tai ne Jonas, ne Petras ir ne Tomas. Aš – tai nemirtinga siela, kuri pagal savo prigimtį yra švari, gera, turi visas tobulas savybes. Ir tik visos tos mentalinės šiukšlės, į kurias jus panardina masinė medija ir visuomenė, uždengia šią šviečiančią švarią sielą, kaip debesys uždengia saulę. Ir tam, kad tapti kukliu, reikia tiesiog tapti pačiu savimi. Tapti tuo, kuo mes esame iš tikrųjų. Tapti siela. Kuri neturi jokių apribojimų. Tame ir yra kiekvieno žmogaus paskirtis.
Straipsnis išverstas iš OUM.RU
