Filmas. Маdhvačarja

Madhvačarja gimė 13 amžiuje, 1238 metais, ir nugyveno 79 metus. Jis gimė brahmanų šeimoje ir po gimimo gavo Vasudevo vardą. 7 metų jis savarankiškai išėjo vedų literatūros kursą ir būdamas apie 16 metų nusprendė, kad gali išsižadėti pasaulio. Įšventinamas į sanjasos statusą gavo dvasinį Purnapragjos vardą. Vėliau jis buvo žinomas ir kitais vardais, pavyzdžiui, Ananda Tirtha ir Madhava, be to, pastarasis vardas susijęs su tuo, kad įsivaizduojama jį esant identišką su didžiuoju pusdieviu Vajumi. Jis buvo nepaprastai protingas, giliai išmanantis visų sričių vedas. Dėl šių savybių jis labai greitai tapo savo dvasinio mokytojo Ačjutos Prekši šventyklos bendruomenės vadovu. Tačiau jo netenkino galimybė laiką nuolat leisti klestinčioje šventykloje, ir labai greitai karštas troškimas pažinti vedų suvokimo gelmes pastūmėjo jį patraukti į piligriminę kelionę. Ji truko ilgiau negu dvejus metus. Grįžęs į Udupį, kur buvo jo vienuolynas, Madhava parašė savo pirmąjį darbą – Bhagavadgitos komentarus.

Netrukus atsitiko kažkas ypatinga, padarė didžiajam vienuoliui nepaprastą įspūdį ir tapo jo intensyvių pamokslavimo ir literatūrinio darbo priežastimi. Tas įvykis – tai susitikimas su Vjasadeva. Tuo Vjasadeva, kuris daugiau kaip prieš keturis tūkstančius metų iki Madhavos gimimo užrašė Vedas ir jas išaiškino Vedanta sūtroj. Būtent jis, pasak paties Madhavos , įkvėpė jį parašyti šio kūrinio komentarus. Labai greitai jis išgarsėjo kaip didis asmeninio Absoliutaus Brahmano suvokimo logikas, filosofas ir pamokslininkas.