Bhagavad-Gitos esmė

1 dalis

Būdamas pririštas prie pasaulietiškų objektų ir pagautas į šiuos spąstus, žmogus pradeda abejoti tuo, ką jam reikia daryti, o ko ne. Tačiau žmogus neturi būti bejėgis prieš iliuzijos jėgą ir neturi būti pavergtas laimės noru.

2 dalis

Mūsų kūnas yra sunaikinamas. Tačiau pažįstantysis (tas, kuris yra šiame kūne) – nekintantis. Suvokite gebėjimo svarbą atskirti ir darykite savo pareigas reikiamu būdu, tuomet liūdesys ir sielvartas išnyks.

3 dalis

Žmogus gali pasiekti išsilaisvinimą per paprastą ir kokybišką savo pareigų atlikimą, nukreiptu pagrindiniu būdu į kitų gerovę ir neprisirišimą prie rezultato.

4 dalis

Egzistuoja 2 išsilaisvinimo iš karmos pančių būdai:

1) Suvokti tikrąją asmeninių veiksmų esmę ir atlikti pareigas be egoistinių motyvų.
2) Pasiekti Aukščiausiąjį Žinojimą (išmintį).

5 dalis

Žmogus neturi patirti džiaugsmo arba liūdesio gyvenime susitikdamas su geromis arba blogomis situacijomis. Žmogus, kuris nusimena ir linksminasi priklausomai nuo išorinių aplinkybių, niekada negalės pakilt virš pasaulietiškos tuštybės ir negalės pasiekti amžinos palaimos.

6 dalis

Ramybė ir savęs įvaldymas turi ateiti dvasinių praktikų atlikimo proceso metu. Be savęs įvaldymo žmogus negali tapti pilnai laisvas nuo proto savivalės ir įgauti ramybę.

7 dalis

Viskas yra Dievas: to suvokimas ir yra geriausia iš visų dvasinių praktikų.

8 dalis

Po vieno kūno mirties siela atgimsta kitame (kūne) priklausomai nuo savo paskutinių minčių. Todėl žmogus turi pastoviai prisiminti apie Viešpatį, įskaitant savo atliekamas pareigas „pasauliui“. Sekdamas šią taisyklę žmogus netgi paskutiniu metu galvos apie Dievą.

9 dalis

Kiekvienas turi teisę suvokti Dievą, nepriklausomai nuo kastos, socialinės padėties, organizacijos, šalies, rasės, odos spalvos ir taip toliau.

10 dalis

Jeigu kažkas šiame pasaulyje mato kažką įkvepiančio ir nuostabaus, ekstraordinarinio, ypatingo, kažką didingo, turinčio neįprastą jėgą ir panašiai – žinokite, kad tai gali būti tik Dievybė ir visada prisiminkite tik Dievą.

11 dalis

Kiekvienas žmogus turi galimybę suvokti Visatos Dieviškąją formą, suprasdamas, kad pasaulis – tai ir yra Dieviškosios formos pasireiškimas.

12 dalis

Tas žmogus, kuris visu kūnu, jausmais, protu, intelektu ir visa savo būtimi atsidavė Viešpaties valiai, toks žmogus iš tiesų Jam brangus.

13 dalis

Pasaulyje yra tik vienas Tobulas Žinojimas, kuris vertas to, kad būtų išmoktas: pažinęs šią Pirmapradę Sąmonę žmogus gali pasiekti nemirtingumą.

14 dalis

Kad išsilaisvinti nuo šio pasaulio svorio, svarbiausia – tapti aukščiau trijų gamtos jėgų (3 gunos, gamtos energijos: tamas – neišmanymas, radžas – troškimai, prisirišimai, sattva – švara, lengvumas). Žmogus gali pakilti virš šių gunų ir materialios būties pančių per kryptingą tarnystę Viešpačiui.

15 dalis

Šis pasaulis turi tik vieną valdovą, pagrindinį, pirminį ir vieningą, tik Jis vertas garbinimo: tai Kūrėjas. Žmogus turi įsitraukti į Viešpaties garbinimą ir lenkimąsi Jam per besąlyginį Jo didingumo priėmimą ir atitinkamą poelgį.

16 dalis

Gimimų ir mirčių ratas įtraukia ir priverčia žmogų kentėti, turintį polinkį į blogį ir nesveiką poelgį. Kad ištrūkti iš šio užsukto rato, žmogus turi palikti durnus polinkius.

17 dalis

Koks bebūtų malonus darbas, žmogus turi pradėti jo atlikimą nuo Viešpaties vardo kartojimo, o pats darbas turi būti padarytas su giliu tikėjimu ir įsitikinimu.

18 dalis

Visų šventų raštų esmė – Vedos, Vedų esmė – Upanišados, Upanišadų esmė – „Bhagavad-Gita“, esmė „Gitos“ – rasti išsigelbėjimą Viešpatyje. Tas, kuris turi tvirtą ketinimą ir besąlyginį tikėjimą, kuris visiškai atsidavė Jam, tą Jis išlaisvina nuo visų blogių pasekmių (nuodėmių).