Tėvai yra svarbiausi žmonės jūsų gyvenime

Nuotraukoje 17 vaikų šeima iš Padmoskovės (Rusijos).

Induizmo tradicijoje tėvai ir vyresni yra garbinami kaip Dievai, kurie suteikia gerovę savo vaikams. Kaip vaikai, mes privalome paklusti savo tėvams, seneliams, mokytojams ir kitiems žmonėms, kurie vyresni už mus. Privalome jų klausyti, tarnauti jiems ir padėti. Jie turi didžiuotis mūsų geru elgesiu. Šventraščiai sako:

“Tėvas, motina, mokytojas, vyresnysis brolis ir maitintojas – šie penki laikomi vyresniaisiais. Tas, kuris trokšta gerovės, turi visą laiką gerbti šiuos vyresniuosius visais įmanomais būdais, net jeigu jis prarastų savo gyvybę. Sūnus turi būti atsidavęs jiems ir padaryti rūpestį jais pirmuoju prioritetu.”

Šventraštyje Taittiriya Upanišadoje sakoma, kad kai mokiniai pabaigia mokymą, jų mokytojas perduoda jiems tokią žinutę:

Garbink motiną, kaip Dievą,
Garbink tėvą, kaip Dievą,
Garbink mokytoją, kaip Dievą,
Garbink svečią, kaip Dievą.

Idėja tame, kad mes privalome gerbti ir tarnauti tėvams, mokytojams, svečiams. Tai labai unikalus mūsų tradicijos mokymas. Vakarų tradicijose religijos stato Dievą prieš tėvus. Atkreipkite dėmesį, kad mūsų tradicijoje motina yra pirmoji, nes ji yra labiausiai gerbiama iš visų, net labiau nei tėvas.

Kodėl mes turime gerbti savo tėvus ir senelius

Tam, kad atiduotume skolą. Jie pagimdė mus, susidūrė su dideliais sunkumais ir skausmais augindami us, auklėdami mus, padėdami mums įsitvirtinti gyvenime. Būtent dėl jų meilės ir pastangų mes tapome didingais savo gyvenimuose. Kai mes turime savo vaikus, mūsų tėvai įgauna ypatingą rolę suteikdami geras vertybes taip pat ir mūsų vaikams. Tačiau kai mūsų tėvai yra seni ir negali pasirūpinti savimi, tai mūsų pareiga grąžinti jiems meilę, rūpestį ir palaiminimus tarnaujant jiems ir garbinant juos visais įmanomais būdais, asmeniškai pasiaukojant.

Nėra dievo lygaus motinai ir nei vienas vyresnysis negali būti prilygintas tėvui. Atitinkamai nei vienas sūnus negali išsilaisvinti nuo skolos, kurią jis yra skolingas tėvams. Nei vienas žmogus net per 100 metų negali grąžinti tėvams skolas už visus tuos rūpesčius, per kuriuos jie praeidinėjo, kad pagimdytų ir užaugintų vaikus iki suaugusio gyvenimo. Visada stenkitės daryti tai, kas pamalonins jūsų tėvus ir jūsų mokytoją, nes tik tada jūsų dvasinės praktikos kurias atliekate, atneš rezultatus.

Tarnystė tėvams – pats didingiausias poelgis

Tarnystė mūsų tėvams yra reikalinga mūsų pačių gerovei ir tai veda į didingą atpildą. Atitinkamai, nesirūpinimas tėvais laikoma bloga karma. Jokios maldos neatneš rezultato tam, kuris netarnauja savo tėvams ir mokytojams. Mahabharatoje yra istorija apie brahmaną berniuką, kuris paliko pasenusius tėvus tam, kad dvasiškai tobulėtų. Jis įgavo kai kurias dvasines galias, tačiau suvokę, kad net mėsininkas, kuris uoliai tarnavo savo pagyvenusiems tėvams, buvo pažengęs daugiau už jį.

To, kuris gerbia vyresniuosius ir reguliariai tarnauja jiems padidėja gyvenimo trukmė, žinios, šlovė ir stiprybė. Tas, kuris tarnauja savo tėvams ir mokytojams, tyrai gerbia visus mokymus ir šventraščius. O žmogus, kuris jų negerbia, niekada negaus jokio garbinimo rezultato.

Todėl kol tėvai gyvi, niekas neturi pašvęsti savęs jokiai kitai dvasinei tradicijai. Privaloma jiems toliau tarnauti su pilnu atsidavimu ir tuo, kas juos patenkina ir suteikia jiems naudą. Tarnaudamas tėvams ir mokytojams žmogus pripildo visas savo pagrindines dvasines pareigas. Kiti dvasiniai poelgiai, kaip garbinimas yra minimalus, palyginant su tarnyste šiems vyresniesiems.

Sūnus, kuris patenkina tėvus savo geromis charakterio savybėmis įgauna visus gerovinius nuopelnus. Tarnystė savo tėvams yra vienintelė esminė Dharma, kuri veda į Mokšą po mirties (išsilaisvinimą).

Kultūriniai ypatumai bendraujant su tėvais ir seneliais

Yra tam tikros taisyklės ir etiketas, kurių mes laikomės gerbdami ir tarnaudami savo tėvams:

1. Mes niekada nesikreipiame į tėvus vardu.
2. Mes niekada nešaukiame jiems, net jeigu turime ginčus su jais.
3. Mes įdedame jiems maistą prieš įsidėdami į savo lėkštę.
4. Kai nėra pakankamai kėdžių kambaryje, mes užleidžiame kėdę jiems ir patys stovime.
5. Mes pagarbiai pasisveikiname su jais ryte ir atsisveikiname prieš einant miegoti.
6. Mes siekiame įgyvendinti jų poreikius ir norus maksimaliai greitai.
7. Mes paklūstame jų norams ir veikiame pagal juos.
8. Mes įsiklausome į jų nuomonę, nes jie yra išmintingesni ir daugiau žinantys, ypač jeigu mes nesame įsitikinę savo asmeniniuose pasirinkimuose ir išmintyje.

Tarnystė tėvams senatvėje

Tradiciškai senatvėje tėvai gyvena su savo vaikais ir anūkais (arba arti šalia jų) iki pat gyvenimo pabaigos. To rezultate jie praleidžia paskutines gyvenimo dienas laimingi, žaisdami su savo anūkais ir aptarnaujami mylinčių vaikų, kuriuos jie užaugino didelėmis pastangomis ir skausmu jų pačių jaunystėje. Deja, šiuolaikiniais laikais daug jaunų porų nenori rūpintis savo vyresniais tėvais.

Šios jaunos poros teisinasi tuo, kad jie neturi pakankamai pinigų rūpintis savo vaikais taip gerai, kaip savo tėvais. Kartais abu vyras ir žmona dirba ir nutaria priduoti pagyvenusius tėvus į prieglaudos namus, kur juos prižiūri. Deja, tačiau kai kurie žmonės nenori matyti savo vyresnių tėvų šalia arba nenori, kad jų maži vaikai matytų juos kenčiančius nuo ligų vyresniame amžiuje.

Vyresniame amžiuje žmonės mėgsta gyventi vienoje vietoje ir jiems nepatogu kraustytis. Deja, šiuolaikinis gyvenimas tapo labai judrus. Persikraustymas su tėvais gali būti nepatogus abiems pusėms. Tai pat nėra teisinga palikti vienus tėvus, kurie gyvena už tūkstančio kilometrų.

Kaip pasirūpinti pagyvenusiais tėvais

Kaip palaikyti puikius santykius su pagyvenusiais tėvais, kad kiekvienas susitikimas būtų pripildytas džiaugsmo ir vidinės ramybės? Svarbiausia nepamiršti, kad tėvai – patys artimiausi jums žmonės. Jeigu laikytis tam tikrų taisyklių, jums pavyks padaryti jūsų santykius gerokai pilnavertiškesniais ir draugiškesniais.

1. Neužmirškite apie šeimos tradicijas – būtent tai, kas padeda palaikyti kartų ryšį. O jeigu pas jus jų dar nėra, tuomet sugalvokite savo reguliarius ritualus, kurie patiks visiems. Pavyzdžiui, renkite šeimos pietus išeiginėmis dienomis.

2. Įprastai mes sudirgstame, kai tėvai bando mokyti mus gyventi. Tačiau už to slypi poreikis – pasilikti reikalingais. Jiems svarbu, kad mes laikytume juos naudingais. Nebus sunku pasakyti “ačiū” už jų rūpestį.

Senesniais laikais vyresni žmonės visados perduodavo savo gyvenimo metu sukauptas žinias jaunesnėms kartoms. Jeigu šis poreikis nėra įgyvendinamas, tai gali sukelti tam tikrus nepatogumus vyresniųjų gyvenime.

3. Leiskite tėvams rūpintis jumis. Būtent taip tėvai pasilieka tėvais – tai jų darbas, juk jiems jūs visada būsite mažais vaikais.

4. Būkite kantrūs pagyvenusiems tėvams, nebandykite jų perauklėti. Mylėkite juos taip pat besąlygiškai, kaip ir jie jus.

5. Išreikškite dėmesingumą. Nepamirškite skambinti ir lankyti jų. Klauskite apie jų savijautą, galbūt jiems kažko trūksta.

6. Pasirūpinkite tuo, kad jūsų pagyvenę tėvai būtų su jumis visada ryšyje. Tokia dovana, kaip telefonas arba kompiuteris leis jums ne tik girdėti tėvų balsą, tačiau ir matyti juos. O jiems tai bus paskata išmokti kažką naujo.

7. Pagalvokite apie jų laisvalaikį. Galbūt bilietas į klasikinės muzikos koncertą arba operą pripildytų jų vakarą teigiamomis emocijomis.

8. Močiutės ir seneliai – patys artimiausi žmonės anūkams. Prisiminkite savo vaikystę. Leiskite jiems dovanoti savo meilę, džiaugsmą ir rūpestį.

9. Vienatvė – pažįstamas jausmas vyresnės kartos žmonėms. Pasistenkite skirti jiems laiko, būkite aktyviais klausytojais. Problema, išsakyta balsu dažnai nustoja būti problema tik todėl, kad ja pasidalino su artimu žmogumi. Palaikykite savo tėvus.

10. Dažnai pagyvenusiems tėvams norisi finansiškai padėti savo vaikams. Tačiau neverta sėsti jiems ant kaklo ir laikyti tai kažkuo būtinu ir įprastu. Nebūkite vartotojais, juk jūs duodate pavyzdį savo vaikams.

11. Sukurkite jaukumą jų namuose. Pavyzdžiui, galima padaryti tvarką name, bute, jeigu jie patys to norės arba pagaminkite pietus.

12. Išreikškite savo teigiamus jausmus. Apkabinimas yra geriau už bet kokius žodžius.

13. Jeigu tėvai nėra geroje būsenoje, nederėtų jų kritikuoti ir įžeidinėti. Išreikškite kantrybę. Jeigu tiksliai žinoti iš kur kyla pagyvenusių žmonių emocinės būsenos, tai nedaleisti konfliktų bus gerokai lengviau.

14. Nederėtų per daug įkyriai rūpintis. Visiems reikia žinoti saiką. Ypač pensininkai nenori priimti senėjimo fakto, o kai jiems dar apie tai pastoviai primena, pavyzdžiui, siūlo keliauti į sanatoriją, jie gali stipriai nusiminti ir jaustis beviltiški. Geriau periodiškai klausti kuo padėti, ko jiems norėtųsi, ko jiems trūksta ir iš to darant išvadas atlikti poelgius.