Kaip atsisakyti noro kerštauti

Kerštas – tai piktybinis ketinimas pakenkti atsilyginant už nuoskaudą ar įžeidimą. Tai atpildo troškimas. Kerštauti – reiškia nubausti ar atsiskaityti už suteiktą žalą, siekiant pakenkti kitam.

Ši yda atspindi piktybinį norą blogiu atsilyginti už blogį.

Jeigu kažkas jums suteikė žalą, ignoruokite tai. Pamirškite. Viskas jau įvyko. Tuomet jūs įgausite proto ramybę. Kerštas yra aštrus jausmas, plačiai paplitęs tarp žmonių. Meilė ryžtingai ją nuteisia. Niekas nedaro tokios gėdos žmogui, kaip kerštas.

Šioje ydoje nėra jokios drąsos. Priimti skausmą ir įžeidimą – štai tikroji drąsa ir jėga. Tai neabejotina pergalė.

Kerštas grįžta ir suteikia pražūtingą smūgį jūsų širdžiai. Ji atšoka ir lekia jums atgal. Tai didingas savęs kankinimas. Todėl venkite keršto. Pamirškite ir atleiskite.

Keršto dvasia – tai pačio velnio dvasia.

Jeigu kažkas suteikia jums žalą dėl savo pikto charakterio, tai galima sulyginti su įdūrimais ir įbrėžimais krūmo, kuris bado. Nekreipkite į tai dėmesio. Būkite dėkingi. Mylėkite šį žmogų. Jis silpnas ir nesupranta ką iš tiesų daro.

Pataikavimas kerštui daro žmogų dar labiau laukiniu ir žiauriu.

Kerštas saldus, ypač moterims.

Ši yda verčia jūsų kraują virti ir sukuria įvairias ligas. Ji apdegina širdį ir sunaikina ramybę. Todėl niekam nekerštaukite.

Atpildas ir kerštas – tai labai asmeniniai jausmai ir dažnai karšti. Atpildas gali būti nepilnas, o kerštas – pilnas ir netgi didesnis, nei priklauso.

Priešingos kerštui savybės bus atjauta, pateisinimas, atleidimas, geranoriškumas, malonė, atsiprašymas, gailestis ir susitaikymas.

Swami Sivananda