Ar galima medituoti gulint ir kaip tai daryti
Su kiekvienais metais prie meditacijos praktikos prisijungia vis daugiau žmonių. Ne visi turi gerą fizinį pasiruošimą ir todėl ne visada gali atsisėsti į klasikinę meditatyvinę asaną. Todėl kyla klausimas: „Ar galima medituoti gulint?“ Kaip tai daryti pradedantiesiems? Galbūt iš pradžių reikia pradirbti kūną, o paskui jau imtis meditacijos? Apie tai, kaip teisingai medituoti gulint, jūs sužinosite iš straipsnio.
Kūno padėties svarba meditacijoje
Meditacija – tai sudėtingas procesas, kuriam reikalingas fizinis ir psichologinis pasiruošimas. Juk meditacijoje žmogus ne tik sėdi su užmerktomis akimis ir „galvoja apie tai, kas malonu“. Dažniausiai tai valios aktas, kuris reikalauja koncentracijos, minčių ir kūno kontrolės. Meditacija atveria praktikui kelią į dvasinį augimą ir asmeninį tobulėjimą. Šiame procese negali būti smulkmenų arba atsitiktinumų nei proto lygyje, nei kūno lygyje. Todėl per tūkstančius meditacijos egzistavimo metų bandymų ir klaidų būdu buvo atidirbtos taisyklės, kurių laikantis galima pasiekti rezultatą. Tai liečia ir kūno padėtį.
Praktiko atvaizdas, sėdintis su sukryžiuotomis kojomis Padmasanoje arba Lotoso pozoje, jau seniai tapo meditacijos simboliu. Tokia poza pasirinkta neatsitiktinai: fiziniame lygyje ši padėtis patikimai fiksuoja kūną užrakte ir neduoda nukristi į gilaus panirimo būseną. Energetiniame lygyje tai subalansuota uždara struktūra, leidžianti konvertuoti apana-vaju energiją.
Tačiau meditacija Padmasanoje prieinama toli gražu ne visiems netgi pažengusiems praktikams. Juk reikia ne tik sukryžiuoti kojas, tačiau ir pasilikti šioje padėtyje kaip įmanoma ilgiau. Ką daryti tiems, kurie negali ilgai sėdėti lotoso Pozoje?
Panaudoti kitas asanas, kurios palaipsniui prives prie Padmasanos dėl sąnarių atsivėrimo ir raumenų ištempimo.
Išvardinsime šias asanas:
– Agni Stambhasana
– Ardha Padmasana
– Vadžrasana
– Virasana
– Gomukhasana
– Siddha Joni Asana
Ar galima medituoti gulint
Be abejonių, gerokai lengviau susikoncentruoti, jeigu medituoti sėdint protas dėmesingesnis ir tikimybė užsnūsti gerokai mažesnė. Tačiau kartais gulima padėtis gali būti vienintele poza, kurioje jūs nejaučiate skausmo ir gebate pašvęsti praktikai ilgą laiką. Tai tinka tiems, kam skauda nugara, traumuoti keliai arba dubuo, o taip pat pagyvenusiems žmonės su raumenų ir kaulų sistemos ligomis.
Beje, meditacija gulint – tai savarankiška darbo su protu praktikos rūšis, kuri atliekama netgi tuomet, kai praktikuojantis visiškai sveikas. Pavyzdžiui, budistų vienuolynuose vienuoliai moko to, kaip medituoti gulint prieš miegą. Sąmoningas įėjimas į atpalaiduotą fizinę būseną – geriausias būdas panirti į sapną.
Meditacija šavasanoje
Šavasana – tai asana, kuria dažnai užbaigia hatha-jogos praktiką. Tai nepaprasta asana, kadangi ji atpalaiduoja, tačiau tuo pačiu reikia toliau palaikyti sąmoningumą ir ryšį su kvėpavimu. Ir net jeigu jūs nepraktikuojate jogos, meditatyvinis šios asanos efektas gali būti labai galingas. Tam, kad neužmigti, reikia dėmesingai stebėti savo protą, kontroliuoti mintis ir koncentruotis į kvėpavimą.
Jeigu jūs dėl kažkokios priežasties nusprendėte medituoti gulint, pabandykite atsigulti ant kilimėlio ant grindų, o ne į lovą, nes įprasta miego vieta iš karto siunčia smegenims signalą apie tai, kad laikas miegoti.
Teisingai medituoti gulint Šavasanoje yra visiškai nesudėtinga. Kūnas turi pilnai atsipalaiduoti, rankos nuvestos į šalis, delnai atverti į viršų. Po galva arba keliais galima padėti susuktą dekį arba kitą atramą. Jeigu meditacijos proceso metu gulint jaučiamas diskomfortas juosmenyje, sulenkite kojas per kelius, padėkite pėdas ant kilimėlio paraleliai viena kitai taip, kad juosmuo gerai prisispaustų prie kilimėlio.
Meditacija gulint turi dar vieną svarbų privalumą – tai nauda kūnui. Praleidus visą dieną sėdint arba judant, kūnas reikalauja poilsio. Gulima padėtis nuima sukauptą raumenų įtampą, o taip pat „perkrauna“ visą sensorinį aparatą. Todėl meditacija Šavasanoje veikia kaip numetimo mygtukas, padedantis giliau atsipalaiduoti ir atsikratyti nuo streso.
Kai jūs įvaldysite meditacijos gulint metodą, tuomet bet kokia padėtis gulint taps jums galimybė medituoti ant lovos, traukinyje, automobilyje. Meditacija – tai, visų pirma, proto būsena. Kūno padėtis daro įtaką tam, kokia sąmonės būsena bus gauta nuo praktikos. Skaitosi, kad priartėti prie gilių sąmonės sluoksnių padeda patikrintos asanos.
Kaip geriau medituoti: gulint ar sėdint
Pasirinkimas priklauso nuo fizinės žmogaus būsenos, o taip pat nuo pačios meditacijos. Pavyzdžiui, meditacija vaikštant arba stovint visiškai nepalieka pasirinkimo sėdėti arba gulėti. O joga nidra, kurią taip pat galima priskirti prie meditatyvinių praktikų, atliekama tik gulint.
Ir vis tik, jeigu prieš jus yra pasirinkimas, kaip medituoti, sėdima padėtis – pati optimaliausia, kadangi suteikia idealų dėmesio koncentracijos balansą ir atsipalaidavimą arba, kaip minimum, suteikia tam sąlygas. Sėdima padėtis ant kėdės taip pat skaitosi daleidžiama meitacijai: kai stuburas yra vertikalioje padėtyje, kūnas ir protas įprastai išsaugo budrumą.
Todėl jeigu nesigauna sėdėti, kaip alternatyvai gulkitės ant grindų. Juk svarbiausia – tai meditacija – ta pati dvasinės galimybės praktika, kurios jokiu būdu negalima praleisti. Net jeigu kūnas arba aplinkybės neleidžia sėdėti, neverta pamiršti, kad jokia praktika arba asana nesigauna iškarto idealiai.
Svarbiausia – stengtis atlikti ją reguliariai su mokytojo arba jogos instruktoriaus priežiūra. Jeigu pas jus mieste nėra šalia kvalifikuoto jogos mokytojo, galima užsiiminėti online ir gauti atsakymus į kylančius klausimus tinklapyje „Asana Online“.
Straipsnio autorė: Polina Krasilnikova
Ekspertas: Meditacijos mokyklos vadovas Andrejus Verba
